Puikiai pamanė eilinį kartą, dar vienas pliusiukas Mattui!
- O kas čia išvis yra?
Kikendama paklausė ir apsidairė.

- Aaa, dabar supratau.
Išsišiepė.
- Tai... umm.. čia tipo tu įsirengei? Ar tik prikvatizavai kažkieno nuosavybę?
Sukikeno Mo ir įsitaisė ant foteliuko/kėdutės/sofutės, žodžiu, ant kokio sėdimo baldo, buvusio namely.

[[Kaip gerai! xDDD]]

- Ūūū, koksai auksarankis!
Susižavėjusi išsišiepė Mo. Gavusi butelį, prikando lūpą.
- Pasižadėjau sau, kad mažinsiu, nes visur balti arkliai matosi.
Ištarė ir žvilgtelėjo į Mattą.

- Well, tu sakai - tu žinai.
Sukikeno. Nulupusi dangtelį nuo butelio, jį užsivertė. Atitraukusi bonką nuo lūpų, Mo apsilaižė.
- Kažkaip... stipresnė šita tavo.
Sumirksėjo.

- Rimtai?
Išpūtė akutes Mo. Dabar jau visai pavertusi Mattą savo susižavėjimo objektu, paplėkšnojo į tuščią vietą ant sofos, kviesdama sėst šalia.

Mo atsirėmė į vaikiną ir susimetusi koją ant kojos, gurkštelėjo ugninės.
- Žinai, jeigu tu man pasakysi kaip reikia gamint ugninę, aš... aš tau pasakysiu kaip reikia gamint samanę.
Išsišiepė.

- Kaip tai, alergiškas? Niekas samanei nealergiškas!
Susiraukė Mo. Išgirdusi, kad apie šitos ugninės ingridientus sužinot nenorėtų, įtariai nužvelgė butelį ir jį atidavė Mattui.
- Kas bjauraus ten yra, jeigu gert nenorėčiau?
Paklausė.

Mo susiraukė ir visa pasisuko į Matthew.
- Tu juokauji, ką?
Kilstelėjo antakį.

- Ne nu, tik pasinaudot nabage mergaite visi nori.
Neva susigraudino Mo ir patempė lūpytę, šniurkšteldama nosimi.

- Bent jau ten išgėrus grynos ugninės neprasideda miailės priepuoliai.
Prikando lūpą.

- Pas tave ten irgi pripilta to eliksyro stebuklingo?
Kikendama užklausė Mo. Vis dėl to atsiėmusi savo pradėtą butelį, iš jo gurkštelėjo.

- Tai aš manau, juk tu tokio negertum, tu tam per geras.
Išsišiepė plačiausiai Mo.
- Žinau, kad aš graži.
Linktelėjo.
- I mean... dėkui, tu irgi gražus, žiūrau net ir manikiūrą pasidarei.
Greitai pasitaisė ir sukikeno.