Išgirdęs jį tenkinantį atsakymą, Daniel nusišypsojo nelabai ką gera žadančia šypsenėle, dar kartą pakartotinai nužvelgė Zaichik, lyg norėdamas įsitikinti ar ši tikrai verta pasitikėjimo ir nusprigtavęs cigaretę, mostelėjo merginai.
- Ateik, - tarstelėjo, prieidamas prie spintelės ir prie jos pritūpdamas. Kelias akimirkas luktelėjęs, vaikinas atidarė ją ir atsargiai iš ten ištraukė tą pačią juodą dėžutę.
- Padėsi man šitą paslėpti bibliotekoje? Ir kas be ko, susprogdinti, - patenkintas nusišypsojo, aiškiai savimi didžiuodamasis - vis dėl to šitą sprogmenį pagamino pats.

- Ne bled, pakils į orą ir pataps disko rutuliu, - prunkštelėjo, perversdamas akis.
- Aišku sprogs, - burbtelėjo, palinkdamas link atidarytos dėžės.
- Uždaryk, sugadinsi, - sumurmėjo, jau norėjo atimt dėžę iš Zaichik, kai ši ėmė gadinti visą Daniel darbą.
- BAIK, Zaiche, baik baik baik, asile! - pabandė tiesti rankas ir patraukti Zaichę nuo sprogmenų, deja - nesėkmingai. Galiausiai merginai pagaliau atsitraukus, Daniel žvilgtelėjo į dėžės vidų, staigiai pakilo, prieš tai iš spintelės pagriebęs porą butelių ir išlėkė iš kabineto tempdamas Zaichę paskui save. Kelios sekundės po to... kambarys BUUUUUUUUUUUUUUUUUUUUUUUUUUUUUUUUUUUM

-Oi oi, čia tik aš kažką girdėjau?-pasitikslino prisidengusi galvą stipriai prisiglausdama prie vaikino.