/.../

Anywayz, kartais ir hilerė nori būt viena, tai atėjo į buveinę. Patrepsėjo kojom, atsisėdo ant suolelio, pasidėjo ranką ant žando, ir ėmė apie kažką galvoti. Velnias žino, ką. Apie viską. Jos mintyse buvo naujų įdėjų, minčių..."That is it",- pamanė ir happy happy, very happy, cuz' ji turėjo naujų idėjų, nuarė kažkir toli. Labai toli.

Christine atėjo į šitą vietą su kažkokia moterimi (drauge).
-Soo, Helen, here is it,- tarė jai iškilmingu balsu.
-Where? Oh, here. O kas čia yra?
-Niugi buveinė manoji, buveinė,-nekantraudama tarė Christ.
-Ir kas čia, a, a? Kas če gero?
-Baik kalbėt taip "stupid",-užpyko.-Koks pirmas įspūdis?
-Norm...norm.. a...l.. normalus,- išsišiepė draugė.
-Dabar taip. Kur mes turėsim bendrą, slaptą buveinę? Reikėtų kitam mieste. Nemanai?
-Yo. Not... Verpėjo akligatvy. Ten geriausia. Ania?
-Aha. Nu tai ok. Rytoj maždaug tokiu laiku ten susitinkam, alright.
-Iki.
Jos atsisveikino ir abi nuėjo. Christ pasuko į vieną, He- į kitą pusę, ir juodvi išsiskirstė.