Žvelgdamas į pro šalį einančius žmones, kurie rodos skubėjo visai be priežąsties, Curtis bandė mėgautis saulės spinduliais vienoje iš Monte Karlo lauko kavinių. Aš ne bereikalo sakau "bandė". Viskas ką jis paskutiniu metu darė, tai buvo tik beviltiški bandymai. Aišku iš galvos neišėjo tai, ko aš nenoriu minėt ir gadint jums, mielieji, akimirkos, bet jis bent jau "bandė".
Tyliai atsidusęs gurkštelėjo kavos iš puodelio ir vėl pastatė jį ant stalo. Pasuko galvą šonan, kad vėl turėtų ką stebėti ir šiek tiek pamąstyti.
Lemme trumpai papasakot kaip jis atsidūrė čia. To begin with, noriu pasakyt, kad jis taip ir negrįžo į vilą Italijoje. Nors tiesą pasakius ir dabar dar tokią mintį turi. Apsistojo prieš beveik savaitę kažkuriam iš Monako viešbučių ir tik šiandien prisivertė išlyst iš kambario. Ko gero nerimavo, kad per daug laimingi žmonės aplinkui jam tik kels susierzinimą. Šiaip ar taip, tai nebuvo taip jau ir blogai. Kol kas jam niekas nekrito į akis ir Curtis tiesiog labai laisvai leido savo pusdienį.
Viskas būtų ir likę taip ramiai, jei ne Gareth'ui į akis vis kliuvę prie gretimo stalelio sėdėjusios poros. Vienu tarpu, jau ruošėsi kilti ir eiti, bet susilaikė ir prisivertė sukoncentruot dėmesį į kitus dalykus.
Išgėręs savo puodelį, Gareth'as dar delsė stotis ir grįšt į viešbutį. Netrukus prie jo stalo prisistatė mergina, į kurią Curtis neiškart atkreipė dėmesį. Išgirdo tik žodžius su ryškiu prancūzišku akcentu ar veikiau tokias nuotrupas kaip: "ar vieta užimta". Lėtai pakėlė akis ir nužvelgė merginą. Iškart sumetė, kad ko gero persikaitino saulėj nors veikiau jis tik buvo įsimylėjęs tiek, kad net ir dabar stovinčios merginos bruožus bandė prilygini su Stella. Juodi, netvarkingai suvelti plaukai, santūriai vaikiška ir labai miela šypsena ir rudos akys su kažkokia labai jau pažįstama kibirkštėle. Mąstė pakankamai ilgai, bet vis dėl to išspaudė šypseną ir trumpą: "aš laukiu kai ko". Tai be abejo buvo melas, bet mergina atsakė jam šypsniu ir nuėjo toliau. Kelias akimirkas Gareth'as apmąstė savo melą. Geriau jam būtų buvę, jei jo šiuo metu kas nors lauktų. Mąstydamas ar taip iš tikrųjų yra, jis dar sumetė faktą, kad nenori šitaip visko palikt. Nesvarbu. Kažkas jį privertė prisimint kaip jis stengėsi kol galų gale palenkė Stellą į savo pusę, o tada pasielgė taip tarsi tos jo visos pastangos buvo bevertės.
Kostelėjęs išsitraukė iš kišenės cigaretę ir prisidegė ją. Betraukdamas dūmus į plaučius susimąstė ką vistik po velnių jis čia veikia? Dabar galėtų kad ir sumautu oru sėdėt vienoje iš Londono kavinių, bet su Chassagne ir nereiktų niekuo rūpintis. Ne, ne. Jis šitaip negali.
Curtis paliko ant stalo pinigus už kavą plius arbatpinigius ir pakilęs iš kėdės, nužingsniavo akmenimis grįstu taku, kaskart atsigręždamas atgal ir vis kartodamas ranka-burna veiksmą kol cigaretė visai susmilko. Pasiekęs pirmą akligatvį, Gareth'as pasuko į jį ir dar kiek paėjęs, numetė nuorūką ir tiesiog išnyko oru.