-Sveika, drauge mano [[xD]]. Padėsiu tau, duok skudurą. ;D

-Ko tokia nervuota? xD

- Hey! Neatliksiu viso tavo arešto. xD

- Padėsiu, bet ne visą darbą atliksiu,- pasakė ir pradėjo blizginti.

-Gerai, gerai. xD

-Neikiek nenuvaliai ir pavargai? Cha. xD

-Gerai.. Jau gerai. Nebūk tokia pikta!

-Chrr...

Paskui ją ir Maria. xD

Adrė tyliai įtipeno į kambarį. Apsižvalgiusi, nieko nepamatė. Primerkė akis. Ji priėjo prie pirmos spintos ir pradėjo darinėti visas dureles.
- Konfiskuoti daiktai... Smarvinės bombelės... Trofėjai... - murmėjo, su kiekvienu durelių atidarymu. Mergina atidarė vienas grigždančias dureles. Durelės buvo kitokios nei visos. Apdulkėjusios. Adrės veidas nušvito. Mergina pamanė, kad rado ugninės butelių. Tačiau ne. Ji rado negilų akmeninį dubenį, išrašytą paslaptingomis runomis ir raidėmis. Adriana suklapsėjo akimis ir ištraukė dubenį. Jo vidus buvo pripildytas skysčio, kuris skleidė sidabrinę spalvą.
- Minčių koštuvas, - suklapsėjo akimis ir nunešė jį ant stalo. - Turbūt Filčo, - murmėjo pati sau. Adrė prisitraukė kėdę prie stalo ir bakstelėjo skystį lazdele. Skystis sutyvuliavo ir dubenyje išryškėjo kažkoks vaizdas. Adriana nurijo seiles ir apsižvalgė. Mergina įsikišo lazdelę į kišenę ir pasinėrė į dubenį.

Nedidelis žiobarų namas. Gan skurdus. Nuplėšyti tapetai, šlykšti smarvė. Iš kito kambario atbėgo mažas berniukas. Tas berniukas tikrai ne Filčas. Iš kur jis gavo šituos prisiminimus? Berniukas gan dailus, neaukštas, rusvų plaukų. Jis bėga į virtuvę. Adrė nuseka jį.
- Mama, mama! - sukrizeno mažylis ir patampė augusią moterį už sijono. Moteris atsisuko.
- Kas yra Adolfai? - sodriu moterišku balsu paklausė
- Aš mačiau... - vaikišku balsu pradėjo mažylis. Jo kalbą nutraukė tylūs vyrų balsai, sklindantys iš lauko. Jie šnekėjo džiaugsmingo balsu. Kalba priminė kažką, kad "šitas rajonas jau baigtas".
- Bombarda! - pasigirdo iš lauko ir laukinės durys iškrito. Adriana atsitraukė. Tai mirties valgytojai. Jie kokie 6.
- Kur jis? - sušnypštė vienas, pagriebęs moteriškę už gerklės. Iš antro aukšto nusileido žilstelėjęs vyriškis su mantija. Rodės jis buvo burtininkas.
- Avada Kedavra! - užriko vienas iš MV, nutaikęs lazdelę į vyrą. Adrė tyliai atsirėmė į sieną, stebėdama veiksmą. Vyras krito ant žemės. Išsigandęs Adolfas sucypė.
- Užsičiaupk mažiau. Crucio, - sumurmėjo vyriausiai atrodantis valgytojas, nutaikęs lazdelę į berniuką. Mažylis krito ant žemės ir pradėjo raitytis skausmuose. Jis gailiai verkė. Keli mirties valgytojai garsiai nusijuokė. Motina puolė prie savo sūnaus.
- Avada Kedavra! - užriko jauniausias, nutaikęs lazdelę į mažylį.
- Neee!!!! - užriko moteris ir apkabino nebejudantį vaikelį.
- Avada Kedavra! - vaizdas pradeda tamsėti, lietis. Galima įžvelgti, kaip moteris susmunka ir patenkinti mirties valgytojai išeina.

Adrė išlindo iš minčių koštuvo.
- Velnias, - sumurmėjo ir atidarė pirmą pasitaikiusią spintelę. Adriana sunkiai alsavo. Mergina ištraukė kelis butelius. Nupūtusi nuo jų dulkes, užsivertė vieną. Klastuolė atsirėmė į sieną ir užsimerkė. Po keletos minučių, mergina greitu žingsniu išėjo iš kabineto.

[[ ]]