Lydia atkulniavo į kambarį. Išdidžiai apžvelgė keletą aurorų, besėdinčių šalia ir žybtelėjo akimis. Šie lyg susigėdę nunarino galvas ir movė lauk iš patalpos.
Blackwood nusižiūrėjo kažkokį krėsliuką ir iš kažkur pasiėmusi kavos puodelį, patogiai įsitaisė ir užmetusi koją ant kojos, gurkšnojo gėrimą.

Blackwood ignoravo bosę, įsivilkusią kabinetan. Bet žvilgsnį pajuto, tad nieko keisto, kad pasižiūrėjo jai į akis, akių kontakto nenutraukė ir dar nutaikė pašaipią šypsenėlę.
Vienu mauku pabaigė kavą, pradangino puodelį. Giliai atsiduso.
- Kur kiti? - kilstelėjo antakį, turėdama omenyje kitus aurorus. Vienu piršteliu suko savo plaukų sruogą.

Nežymiai šyptelėjo ir pergalingai sužaibavo akimis. Lyd suprato, kad bosė arba nieko nežino, arba tiesiog nesidomi tokiais reikalais - o tai parėmė moters nuomonę, kad ji labiau tiktų šiam darbui. Tylėdama atsistojo ir oriai plėvesuodama juodu apsiaustu, dingo iš kambario.

- C'mooon, vistik liepia ateit,o visi ėmę ir pranykę, - akivaizdžiai nepatenkinta, Sarah sušukusi įėjo kabinetan. Pasirėmusi į palangę, apšviečiančią požemį, nunerė rankas ir kažko tai laukė. Galėjo knistis po popierius, bet kažin ar tai padėtų.

Neiškentusi, pradėjo knistis po popierius, taip daugumą jų išversdama, ir pagriebusi norimą, dingsta oru.

Prie kambario durų pasigirdo pokštelėjimas ir garso aidas atsimušdamas į sienas nuėjo visu tuščiu koridoriumi. Nuspaudusi rankeną, Ashlynn įžengė į patalpą ir triukšmingai užtrenkusi duris paskui save pakėlė akis. Buku žvilgsniu nužvelgė kažkokius ant žemės iš ant stalo paskleistus dokumentus, tada sudribo į krėslą ir užvertusi galvą įsmeigė buką žvilgsnį į lubas. Siaubingai skaudėjo peršautą petį, nors ir buvo susitvarkiusi tą nelemtą žaizdą. Tačiau skausmą Scott kažkaip praignoravo, jautė jį tarsi iš kažkur toli, lyg per sapną. O mintimis klaidžiojo už šimtų kilometrų nuo čia - vis grįždavo mintimis į tą kovą su Aštonu, per kurią jis žuvo. Nors prieš visus mergina primesdavo bejausmę, iš tikrųjų tokia nebuvo, ypač kai reikalai liesdavo gerus draugus. Aštas kažkada buvo vienas iš tokių, o gal ir dabar būtų buvęs, jeigu reikalai nebūtų taip pakrypę. Bet jis tapo nusikaltėliu, buvo ieškomas. Lynn tik atliko savo darbą. Taip save ir įtikinėjo vos mintimis pasiekusi tą dalį, kai viskam nurimus ten, kur turėjo būti de Smith, liko tik daugybė kraujo. Nors vaikino kūno ir nebuvo, mergina per daug sau dėl to keisto fakto galvos nesuko. Niekas po tokio BUM neišgyventų.
Nervingu judesiu nusibraukusi nuo veido raudonų plaukų sruogą, Ashlynn prisivertė mintimis grįžti į šį pasaulį. Buvo tikra, kad gandas apie Smith mirtį jau pasklido. Ir kad jai gali mėginti keršyti ta šaika, su kuria Ashton slapstėsi, tačiau merginos tai labai negąsdino. Stengdamasi vėl per daug neužsigalvoti, Lynn nukreipė žvilgsnį į ant stalo paskleistą šūsnį popierių. Atrodė įtartina, kad jie išmėtyti taip netvarkingai. Pavargusiu žvilgsniu kurį laiką paspoksojusi į tuos dokumentus, galiausiai išsitraukė lazdelę ir pradėjo sukioti tarp pirštų.

Po kiek laiko pro duris įėjo Depp'as. Vyras buvo nemenkai susinervinęs - nevykusi misija, vis dar nenustojanti sopėti tatuiruotė ant rankos. Tyliai keiksnodamas vieną po kito jam neįtikusius asmenis, Chrisas dar ir trynė skaudantį dilbį, nuoširdžiai ir gana naiviai tikėdamasis, kad tai bent kiek numalšins erzinantį jausmą.
Vyras būtų ir toliau bambėjęs, jei ne užmatyta Ash. Depp'as stabtelėjo priešais jos stalą, o veide automatiškai atsirado šypsenėlė. Nebuvo jis linkęs į artimus santykius su tiek jaunesnėmis merginomis, tačiau nori nenori teko pripažinti, jog ši, nors ir tiesiog dvelkė šalčiu, į Depp'o veidą atnešdavo šypseną.
- Girdėjau užbaigei su de Smitu, - tarstelėjo, suprastindamas šypseną ir vis dar nuleidęs galvą žiūrėdamas į merginą. Kelias akimirkas luktelėjęs, vyras pakreipė galvą.
- Neatrodai laiminga, - nežymiai suraukė antakius, pirštų galais, pervesdamas dokumentų krūvos paviršių.
- Jager'is turėtų būti laimingas, - po trumpos pauzės pridūrė, pavardę ištardamas su nemenka panieka.

Išgirdusi žingsnius prie durų, Lynn nustojo sukioti lazdelę tarp pirštų ir mikliai ją paslėpusi nukreipė keistai tuščią žvilgsnį į įėjusį vyrą. Nesivargino pasisveikinti ar kaip kitaip parodyti mandagumo, todėl tiesiog laukė kol vyras pirmas prabils arba toliau tylės. Bet išgirsti žodžiai nebuvo labai malonus, todėl Ash veidas tapo akmeninis. Apie de Smith mirtį kalbėti tikrai nenorėjo, tad tylėjo toliau. Atrodo, Depp'ui nė neprireikė kad ji stengtųsi kaip nors palaikyti pokalbį, mat jis kalbėjo toliau. Praginoravusi ir antrą jo frazę, Scott kaip nudiegta pašoko sulig trečiąja, kai buvo paminėtas Jageris.
-Kuo tas čia dėtas?- paklausė griežtu balsu lyg kvostų kokį įtariamą nusikaltėlį, o ne kalbėtų su pažįstamu ir netgi galima būtų teigti, kad draugu. Kai žodis 'laimingas' pavartojamas tame pačiame sakinyje su Mirties Valgytojo pavarde, nieko gero nelauk.
Taigi, visa įsitempusi ir įsmeigusi įtarų žvilgsnį į Christopher, Ash laukė kol Depp atsakys. Stovėjo tokia poza, kad žiūrint iš šalies atrodė, jog ruoštųsi pulti vyrą.

Depp'as net nelaukė Ash atsakymo. Na, jis nė nenutuokė kokia skaudi tema jai yra Smitas, tačiau puikiai žinojo, kad tokių jos gyvenime yra daug. Prie to įpratęs, vyras nė nepasijuto nepatogiai, tiesiog įsižiūrėjo į prieš kelias akimirkas pirštai perbrauktą dokumentą. Depp'as atsivilko čia šiaip, pasėdėti, pakalbėti su kokia nors random aurore, todėl niekur neskubėjo. Net tada, kai net nebežinojo ką dar galėtų pasakyti Scott, jis vis dar apžiūrinėjo dokumentą.
Šiai staigiai pakilus iš vietos, Depp'as kiek suraukė antakius ir pakėlė akis į ją. Kelias akimirkas luktelėjęs, vyras pakėlė galvą ir giliau įkvėpė.
- Na, jis kaip ir užvirė čia visą tą shit. Apvertė viską aukštyn kojom. Atkasė senus darbelius, suagitavo pagalbą ieškant ieškomų... - išdėstė, šiek tiek pakreipdamas galvą. Depp'ą buvo apėmęs velniškas smalsumas.
- O ką, pažįstamas? - prisimerkė, nė kiek neišgąsintas tokio staigaus Lynn elgesio pakitimo.

Nekantriai išklausiusi vyro žodžių, Ashlynn garsiai nusikeikė ir spyrė į kažkokią spintelę. Nuo šios nulėkė vaza ir dar keletas daiktų, kurie, pasiekę žemę, skambiai sudužo ir grindys pasipuošė daugybe smulkių šukių. Retai kada Lynn šitaip viską daužydavo.
-Tas šunsnukis...- suurzgė, ignoruodama faktą, kad kambaryje be jos yra dar vienas žmogus ir kad jam toks staigus perėjimas iš apatiškos į isterikuojančią gali pasirodyti baisiai keistas. Depp'o užduotą klausimą ignoravo, nes neturėjo kantrybės net atsakyti į jį paprasčiausiu trumpu sakiniu. Visa kone virpėjo iš pykčio, kurį sunkiai beįstengė tramdyti.
- Tas *keli žiaurūs keiksmažodžiai* užėmė Hogvartso direktoriaus postą?- paklausė nuo ką tik apspardytos spintelės atsisukdama į Christopher, kurį pagaliau prisiminė esant kambaryje. Balsas vis dar skambėjo kaip per kvotimą, akys keistai blizgėjo. Toks merginos elgesys, kurį pamatę daug kas ją palaikytų nestabilios psichikos, nežadėjo nieko gera.

Depp'as dabar jau net nebandė slėpti nuostabos. Žinoma, būdamas gerų reginių mėgėjas, Chrisas neskubėjo Ashlynn tramdyti, tik sekiojo paskui ją šiek tiek apstulbusiu žvilgsniu. Vyras pilnai atsitiesė merginai pagaliau uždavus klausimą.
- Jau gera savaitė, kaip užėmė, - suraukęs antakius murmtelėjo, nueidamas prie Lynn. Ši tikrai neatrodė rami ar bent jau žinanti ką daro. Depp'as gana stipriai, negrubiai, tačiau ir nešvelniai suėmė ją už pečių ir atbuline eiga nuvairavo į josios krėslą.
- Tu... pasėdėk ramiai. Užkaisiu arbatos. Atvėsk. Apsiramink, - pabandė nuraminti merginą.

Vis dar baisiai norėdama viską aplink daužyti, sprogdinti, griauti ir kitaip niokoti, Ashlynn vos įstengė tramdyti pasipiktinimą kaip buvo beveik jėga pasodinta į savo krėslą. Akimirką ar dvi varsčiusi Depp'ą žvilgsniu, sakyte sakančiu "Atšok jeigu nenori mirti", galiausiai prisivertė bent kiek aprimti, nors retai prabundantys jausmai, kurie dabar buvo užgrobę jos protą, klykte klykė ką nors daryti. Bet ką, nors niekas ir nepadėtų grąžinti de Smith'o. Sunkiai ir gana tankiai alsuodama, Scott nukreipė žvilgsnį kažkur į šalį.
-Jageris yra vienas iš tų suknistų mirties ėdėjų. Tik nesakyk, jog nežinojai,- stengdamasi kalbėti nors kiek ramesniu balsu nei prieš tai ištarė. Pajutusi skausmą, vangiai pakreipė galvą ir pažvelgė į savo apsiaustą, kuris ties ta vieta, kur buvo šautinė žaizda, buvo persisunkęs krauju. Atrodo, jai siautėjant žaizda atsivėrė. Toliau ignoruodama skausmą, Scott tik tyliai keiktelėjo ir net nesistengdama kaip nors sustabdyti kraujavimą vėl pažvelgė į Christopher.

Vienas staigus pūkštelėjimas, ir už durų, šalia mažos spintelės lyg iš oro išlindo Williams'as. Traukdamas Malboro Gold suktinę, išsitraukė iš už kelnių diržo keistai susidėvėjusią proproprosenelio lazdelę. Jonathan'as pasikasė juo smilkinį, išmetė cigaretę į šiukšliadėžę ir įsirovė į bendrąjį kambariuką, nutaikęs lazdelę į netoliese sėdinčius žmonių siluetus. Apsižvalgęs po kambarį ir jame sėdinčius žmogučius, mintyse knaisiodamas kiekvieną kampelį, bandydamas atgamti kas jie tokie.
Šiaip ne taip, dar įsižiūrėjęs į žmonių figūras, atpažino, kad tai jo bendradarbiai, Jonathanas vienu tiksliu judesiu užsikišo tą pačią proproprosenelio lazdelę už kaubojiško diržo.
- Mmm. Čia jūs, - Williams'as linktelėjo, išsitraukdamas dar vieną cigaretę ir ją užsidegdamas.

Depp'as apžvelgė kambarį ieškodamas kokio nors įrodymo, kad čia galima pasigaminti arbatos ar bent jau į ką ją supilti. Vyras, jau užmatęs kažkokius neaiškius puodelius jau ruošėsi lėkti ten, tačiau Ashlynn prabilo. Pasisukęs į ją, Chrisas kiek prisimerkė.
- Na... žinojau, - nesmagiai numykė, kadangi tiek metų kovojęs prieš MV'istus, Depp'as su jais susidėjo. Ir tai garsiai pasakyti buvo gana gėda.
- Bet tie... tie Smitai, tos visos kitos... jos padarė daugiau blogo ir kai kurie iš jų netgi daugiau negu visi MV'istai kartu sudėjus, - vėl ėmė šnekėti užtikrintu balso tonu. Tai neskambėjo kaip pasiteisinimas, bet tai buvo toks - Christopheris norėjo, kad Lynn žinotų kaip viskas iš tikrųjų yra. Vyras prasižiojo skėstelėjo rankomis, galiausiai užsičiaupė ir įsižiūrėjo į Ash žaizdą.
- Nusirenk, - murmtelėjo, išsitraukdamas lazdelę. Žodis nuskambėjo tikrai įdomiai - jis, toks vyras, prašo Ash, irgi, tokios merginos, imti ir nusimesti rūbus čia. Žinoma, buvo aišku, jog Chris tik tenori sutvarkyti Lynn žaizdą tinkamai - vis dėl to bene 20 metų tuo užsiminėja. Durims prasivėrus, Depp'as žaibiškai pasisuko į jas ir nukreipė lazdelę. Kiek kilstelėjęs antakius, vyras stebėjo atėjūną nukreipęs į jį lazdelę kiek ilgiau negu jis į juos. Vis dėl to nusprendęs, kad jis nepavojingas ir buvo lyg ir kadaise matytas, Depp grįžo prie Scott.
- Gal yra naujienų? - pasidomėjo, klausimą adresuodamas Jon'ui.

-Žinojai?- kiek suplonėjusius balsu ištarė, sunkiai galėdama patikėti, kad Depp'as tikrai žinojo kas perėmė valdžią, kas sukurstė visus ieškoti Smith'ų bei jų draugių ir vis tiek tam pritaria. Pati Scott buvo tvirtai įsitikinusi, kad jie medžiojami todėl, kad labai nepatinka Jageriui. Sunkiai galėjo suvokti, kodėl net nežinodama kas dabar sėdi Hogo direktoriaus kėdėje patikėjo jų kaltumu.- Tu tikrai tiki, kad jie visa tai, už ką yra kaltinami, padarė? Esi toks kvailas?- staiga stebėtinai greitai nurimusi paklausė. Toks staigus elgesio pakitimas tikrai nieko gero nereiškė, nes tokiu greičiu kinta tik nestabilios psichikos asmenų nuotaika. Neberodydama jokių emocijų, kurios dar prieš kelias akimirkas veržte veržėsi ir bent jau reiškė, kad mergina sugeba šį tą jausti, Lynn vėl užsidėjo savo šaltumo kaukę. Vienintelis dalykas, kuris dabar atrodė neįprastai - keistai, tarsi beprotės žibančios akys. Išgirdusi paliepimą, Ashlynn atsegė viršutines savo apsiausto sagas ir atidengė žaizdą. Tiek tikrai turėjo užtekti, kad Christopher kerais ją užgydytų. Pati to daryti mergina nepagalvojo, o gal ir nenorėjo, nes skausmas bent jau kartais nukreipdavo mintis kažkur kitur. Nors, aišku, toks minčių nukreipinėjimo būdas pavojingas.
Staiga pasigirdus pokštelėjimui, Scott tik nukreipė ramų žvilgsnį į atsiradusį vaikiną. Nepuolė trauktis lazdelės ar kokio kito ginklo, nes tikrai nebūtų pagalvojusi, kad į Aurorų kambarį atkeliaus koks priešas. Trumpai nužvelgusi Williams, Ashlynn vėl grąžino žvilgsnį į Depp.

Depp'as šiek tiek prisimerkė po gana rimto Lynn pareiškimo apie jo proto sugebėjimus. Paprastai Chrisas atkirstų ką nors panašaus, gal netgi pasiūlytų į snukį nekreipdamas dėmesio, kad Lynn priešingos lyties, tačiau dabar vyras tik ramiai atsiduso.
- Klausyk. Tu pažinojai Smitą jaunystėje. Aš pažinojau jį vėliau. Pažinojau ir jo žmoną. Pažįstu Gerrard, Matthews, Goudge, Green. Gal pastarosios trys ir buvo labai neteisingai apkaltintos, bet Smitų ir Gerrard aprašymai tik gal šiek tiek skyrėsi nuo realybės. Aštonas tris kartus bandė nužudyti savo pirmąją žmoną, du kartus dirbo agentu ir tikrai ne pasaulį gelbėjo. Jis nužudė Fionos vaikiną. Jis ne kartą įsivėlė į muštynes. Nužudė velniai žino kiek žiobarų. Apie Fioną tas pats - tu gali patikėti, kad ji pakasė pirmąją Smitienę? Susprogdino ne vieną pastatą? Nužudė ne vieną žmogų? Na, gal jie ir nebuvo geriečiai, bet ji juos vis vien nužudė. Apie Gerrard net nekalbu. Ten iš vis. Išprotėjusi. Šaltakraujė žudikė. Tu matai vieną, aš žinau kitą, - gal netgi su menku pykčiu už merginos liūdesį nužudžius tokį asilą, išdėstė, visą laiką žiūrėdamas Ash į akis. Šiai įvykdžius prašymą, Depp'as nuvedė lazdelę į jos petį ir murmėdamas lazdelę, ėmė murmėti burtažodžius, kurie nekėlė itin malonių jausmų gydomai.

Ashlynn nenutraukdama išklausė Christopher žodžių, nesunkiai atlaikydama jo akių žvilgsnį. Nenutraukinėjo, nors toks noras trumpam ir buvo užėjęs. Tiesiog laukė, kol Depp pagaliau nutils ir ji galės išdėstyti savo argumentus.
-Taip, Smith'ai ir Gerard nėra angelėliai, bet nei vienas iš mūsų tokiais nesam. Kai jie valdė Hogvartsą, mokiniams bent jau nereikėjo bijoti aplink šliaužiojančių psichų, jie neturėjo patvirtinti, jog yra grynakraujai. Nesuprantu, kas galėjo paskirti tokį žmogų kaip Jageris mokyklos direktoriumi. Tik šita saujelė žmonių, kurie dabar yra medžiojami, turi proto ir drąsos jam pasirpiešinti, o va tokie paklusnūs šunyčiai kaip tu net nesistengia galvoti, kaip reikėtų sustabdyti tai, kas Hogvartse vyksta dabar. Medžiojam žmones už tai, ką jie padarė praeityje, o Jagerio, kuris vis dar yra nusikaltėlis, nė nebandom įveikti,- išdėstė kone monotonišku balsu, nei garsiai nei tyliai. Nelabai teisijaudino dėl to, kad Depp yra nukreipęs į ją lazdelę ir supykęs dėl jos žodžių gali bbž ką padaryti. Vyrui pradėjus gydyti žaizdą, Scott veidu trumpai perbėgo skausmo grimasa, tačiau greitai ji išnyko ir nebesimatė, jog mergina kenčia skausmą.

Vyras toliau buvo susikoncentravęs į žaizdą ir netgi nepakeitė gydymo ir prisilietimų švelnumo netgi Ashlynn tiesiogiai jį išvadint bailiu, pilka mase, paklusniu šunyčiu. Chris'as, merginai užtilus, sustojo, lazdelę palikęs vis dar nukreiptą į jos petį ir pasuko galvą į merginą.
- Tikrai, Hogvartse viskas buvo puiku, nuostabu, tas neišblėstantis ugninės kvapas, degradai koridoriuose, pjankės su mokytojais OHHHHH, viskas tiesiog nepakartojama, nors imk ir kabink Gerrard ant krūtinės medalį, - labai linksmu balsu išdėstė. Vyras vėl susikoncentravo į žaizdą.
- Tu nori pasakyti, kad jie toliau turėtų slampinėti, žudyti tada, kai jiems patinka ar jiems atrodo, kad reikia, vaikščioti apsiginklavę iki dantų, grūsti vaikams į galvas, kad čiulpt cigaretes kaip Smitas yra kietai, lakt nėščiai kaip Smitiene galima, kruštis atsitiktinėse vietomis su bet kuo, kas turi papus krūtai, šniokšt koksą - dar kiečiau, - vėl gi tokiu pat ramiu balsu ėmė kalbėti.
- Nesakau, kad Jagerio politika yra gerai, kad jis nenusipelnė Azkabano. Ateis laikas, jis nusilps. Gaukim viską ką galim - normalų Hogvartsą mokiniams, išsemkim visas smulkesnes šiukšles, sulaukim, kol Jageris praras galią. Dabar jis pačiame jėgų žydejime, Hogvartsas greit jį išsunks. O tada uždarysim ir jį, - kiek kraipydamas galvą šnekėjo. Galiausiai vyras atsitraukė nuo Ash ir įsikišo lazdelę į kišenę.
- Nedaryk jokių neapgalvotų veiksmų, - įsižiūrėjęs į Ash akis ištarė.

Jonathan akimis dar kartą permetė pažįstamą patalpą ir again patraukė dūmą iš mėgstamiausios rūšies cigaretės. Williams'o akys užkliuvo už Depp'o. Pasimėgaudamas Jis užvertė galvą į lubas ir išpūtė dūmus keista forma. Tuomet vėl nuleido akis į Depp'o snukutį.
- Turbūt jums nėra naujiena tai, kad nudvėsė Smith'as, - gana kimiu tonu prabilo jis.
Jon'is, surūkęs paskutinę cigaretę, apgraibė kišenėje ramiai gulėjusį pakelį. Išsitraukęs jį pažvelgė į pakelio turinį. Ju dar tik šiandien jas pirko. Susinervinęs dėl cigarečių trūkumo, nervingai pradėjo suptis kėdėje. Pagaliau įsijungęs į jų kivirčą, Jonathan'as pažvelgė į jo kelėjus.
- Pritariu Depp'ui. Kai jis visiškai išsičiulps, galėsim imti jį į savo rankas.

Galvą atrėmusi į krėslo, kuriame sėdėjo, atlošą, Ashlynn stebėjo Christopher veidą, kuriame praktiškai nekito ta pati išraiška. Keista, tačiau toks ramumas pamažu persidavė ir pačiai Lynn, kuri, nors išorėje ir atrodė visiškai šalta, viduje tiesiog degte degė pykčiu ir noru ką nors užmušti, kad tik galėtų išlieti nervus. Na, bet noras ginčytis tikrai nepraėjo.
-Pamokos bent jau buvo įdomios. Traukė mokinius. Na taip, ne visada per jas jie darydavo kas priklauso. Bet tie, kurie pradėjo elgtis kaip Smith'ai, buvo labai lengvai įtakojami. Tad gali pradėti elgtis ir kaip dabartinė valdžia - nekęsti negrynakraujų, žudyti. Ashton, Fi ir Lynn bent jau netrėmė negrynakraujų mokinių iš mokyklos,- toliau dėstė monotonišku ir beveik nuobodžiaujančiu balsu. Nors iš grynakraujės burtininkės ir dar buvusios klastuolės lūpų tai galėjo skambėti keistai, jai iš tikrųjų neitin patiko tai, jog mokytis gali tik tie mokiniai, kurių abu tėvai burtininkai.
-Hogvartsas neišsunkė Gerard, kodėl turėtų išsunkti tokį, kaip Jageris? Jis gali daryti ką nori ir tuo mėgaujasi. Jeigu aną, nelabai tobulą Hogvartso valdžią pakeitė tiesiog siaubinga valdžia, tai kas bus po Jagerio? Dar koks nors mirties valgytojas?- kilstelėjo antakius.
Ignoruodama paskutinę ištartą vyro frazę, tarsi nebūtų jos iš vis girdėjusi, Ash užsisagstė apsiausto sagas nė nežvilgtelėdama į tą vietą, kur turėjo būti žaizda.