- Aišku, kad išsinešiu, - karčiai šyptelėjo Stella, kitą ranką ištiesdama prie durų rankenos. Ją liesdama palenkė ir pamačiusi, kad laiptinėje nieko nėra, dingo oru jau už slenksčio.
- Kaip tau patinka tai? - paklausė, pabrėždama paskutinįjį žodį Chassagne, turėdama galvoje keliavimą oru. Paklausė su labai giliai užslėta ironija, nes klausims nuskambėjo tyliai, kaip kažkoks nereikšmigas murmesys.

Curtis nepatenkintas, tačiau su šypsena atsisuko.
- Žinai, kad patinka,- labai jau dviprasmiškai tarstelėjo.
Nesugalvojęs ką toliau daryt, tiesiog išsitraukė lazdelę ir mostelėjo ja. Gitara išsprūdo Stellai iš rankos ir atsidūrė kažkur bute. Curtis pats išėjo į laiptinę ir uždarė duris paskui save.
- Ne. Tu jos neišsineši,- dar kartą tarstelėjo ir patenkintas stovėjo atsirėmęs į duris.

- Sakai negaliu? - kilstelėjusi antakį Stella, mostelėjo lazdele bei atsigabeno gitarą prie savęs ir dar kartą mostelėjo lazdele sumurmėdama tą patį žodį, bet mąstydama apie kitą vietą. Gitara dingo. Chassagne išsišiepė, prasegdama paltą ir įkišdama lazdelę vidinėn kišenėn. Užsisegusi paltą, Frost pakėlė akis ir automatiškai kilstelėjo antakį. Ištraukusi cigaretės dalį iš burnos, išpūtė dūmą.

Curtis'ui teko pripažint pralaimėjus. Tiesiog užvertė akis.
- Ir ko tu tuo sieki, nesuprantu,- automatiškai pasikasė kaktą.
Rodos kažkas galvoje suveikė, susilipino, bet ištart garsiai nedrįso. Vietoj to tik gūžtelėjo pečiais.
- Mesk cigaretę. Kaimynai šlykštūs pedantai,- paaiškino.

- Aš irgi, - pripažino Stella iškeldama rankas ir išpjaudama cigaretę. Surūkyta buvo tiek, kad užgesinimui užteko vien seilių. Pagaliau nuleidusi rankas ir jas sunėrusi ties liemeniu atsirėmė į sieną lyg kažko laukdama.

- Ačiū,- trumpai atsakė. Curtis irgi laukė. Laukė klausimo apie tai ką sutiko viduj, nes norėjo paaiškint, bet pats pradėt nedrįso. Kažkuri jo dalis dar svarstė galimybę, kad Chassagne to visai girdėt nenori ir jis tik be reikalo aušintų burną.
- Klausyk, aš atsiprašau. Na žinai, dėl tos gitaros,- dar pridūrė.

- Taip, taip. Tą jau supratau, - neaišku ką reiškė po šio sakinio Stellos išpausta šypsenėlė.
- Geriau paaiškintum.. kodėl ją paėmei, - tarstelėjo surimtėjusi.

Curtis nutaisė tokią maniakišką išraišką.
- Nes maniau, kad juodojoj rinkoj jos vertė būtų lygi viso šito suknisto rajono butams,- jis aiškiai juokavo, nes tai šiuo metu buvo daug lengviau, nei pradėt aiškint apie tą jo sukilusį pavydą ir norą bent kiek pakerštaut.

Stella tiesiog kilstelėjo antakius ir aiškiai netikėdama išsitraukė cigarečių pakelį. Nenorėjo ji čia būti, bet manė, kad reikia išsiaiškinti viską iškart ir išsiskirti. Chassagne tiesiog nemanė ištversianti dar vieną panašų susidūrimą.

Ta tokia savotiška tyla nusunkiai pradangino tą durbtinę Curčio šypseną. Nusprendė dėliot kortas ir aišku laiptinė nebuvo pati idealiausia vieta tam, bet kito pasirinkimo šis neturėjo. Taigi Curtis maždaug pasiruošdamas kostelėjo.
- Kodėl negali būt kaip kitos?- netyčia išsprūdo.- Kaip tos visos Londono blondinės, kurioms būtų užtekę kelių banalių frazių ir man dabar nereikėtų smulkiai aiškint detalių. Kaip tik vieną tokią šiuo metu turiu savo bute, bet mieliau stoviu čia su Tavim.
Tai beveik nuskambėjo kaip komplimentas. Gareth'as atsiduso.
- Klausyk, žinai dėl ko visas šitas cirkas, nematau reikalo aiškint dar kartą,- faktas, buvo tas, kur Gareth'as dabar tiesiog neturėjo jėgų pats prisimint ar juolabiau primint Stellai apie jo neapgalvotus prisipažinimus, pavydo scenas ir panašiai.

- Gal todėl, kad aš neblondinė ir nė neketinu būti tokia? - dirbtinai ir gana kvailokai šyptelėjusi Stella, išsitraukė cigaretę, bet vis dėlto ją vis dar laikė tarp pirštų.
- Come on. Vis tiek nesuprantu. Galėtum ir būt su tokiomis, kam tau dar vargintis dėl manęs? - atsidususi paklausė Chassagne aiškiai parodydama, kad jai tiesiog.. viskas neaišku ir viskas pabodę.

Gareth'as tik per plauką susilaikė nuo minties apie galvos daužymą į sieną.
- Nes nenoooriu būt su tokiom,- iškart atsakė. Žinoma, dabar galėjo vardint priežastis kodėl jis mieliau rinktųsi Stellą, bet pasirinko kitą alternatyvą. Tiesiog atsitraukė nuo durų ir netrukus jau stovėjo visai prie pat Chassagne.
- Man reikia paslaugos,- pakankamai tyliai, bet aiškiai tarstelėjo.- Padėk atsikratyt tos,- linktelėjo durų link.- Žinau, kad nenusipelniau, bet tik šį kartą.
Kurį laiką, nors ir nejautė, kad privalo, bandė nupasakot situaciją apie vestuves vykusias prieš porą metų, apie tai kaip situacija tapo nepakenčiama ir jam teko grįšt čia ir apie vieną suknistą parašą, kurio taip trūksta ant skyrybų dokumentų.
Pasakojimas neužtruko. Nematė reikalo pasakot visų smulkmenų ir išvis galima sakyt nejautė ką kalba. Tiesiog žinojo, kad kažkam papasakojus palengvėja. Ar bent jau taip teko girdėt.
- Negaliu priverst jos sutikt,- užbaigė.- Prašau, padėk,- prašančiai pakelė akis. Nesugalvojo nei vienos priežasties, kodėl turėtų sulaukt pagalbos, bet.. Well bent jau bus pabandęs.

- Daug ko tu nori, - prunkštelėjo Stella, pateikusi tokį teiginį, kuris buvo aiškus ir... na, sakykim, trečiakursiui. Pati kažkodėl dar labiau prisiglaudė prie sienos, pajutusi, kad Curtis stovi priešais ją.
Chassagne nelabai įdėmiai išklausė pasakojimą ir nuleidusi akis, stebėjo grindinį, aiškiai parodydama, kad jai nelabai rūpi.
- Galiu pasirodyt savanaudė.. - nutęsė dar nuleidus žvilgsnį žemyn, lėtai keldama galvą Ella, - bet kodėl turėčiau padėti? kas man darbo? - paklausė vis dar vengdama akių kontakto, ir žiūrėdama į cigaretę Frost, suprasdama, kad dabar labai norėtų užtraukt dūmelį.

- Aš atsiknisiu! Visam laikui !- Gareth'as iš nevilties leptelėjo frazę, kuri šiuo atveju žinojo, kad turėtų suveikt.- Galiu pažadėt, kad po šito manęs nematysi. Atgausiu laisvę, išsikraustysiu, kadangi reikia pripažint Londone man ne itin sekasi,- pavartė akim.
- Ir šiaip. Turbūt grįšiu į Italiją. Arba į Kataloniją. Seniai noriu buto Barcelonoj,- garsiai mąstė.
Tik dabar supratęs, kad situacija tikrai nejauki, Gareth'as atsitraukė.
- Prašaaau,- dar kartą pakartojo.

Vis dar menkai tikėdama pernelyg emociškai („garantuotai suvaidino!“) išreikštais žodžiais, Stella papurtė galvą.
- Kam tau manęs? Aš gi ne advokatė, - kilstelėjusi antakį ir atmetusi ranką su cigarete kažkaip į šoną, pagaliau susitvarkė su ne itin patogia situacija Chassagne. Šiaip nenorėjo ji jam padėti. Pati būtų kažkaip atsikračius Gareth'u, o skaityti konstituciją laisvalaikiu nesinorėjo - ir darbe sočiai popierių.

Curtis neketino leist Stellai atsisakyt, per daug buvo pastatyta ant kortos, kad dabar taip lengvai pasiduot.
- Nes, kaip jau sakiau, Londone praktiškai nieko nepažįstu, o ir šiaip kadangi esi ministrė, nusimanai apie teisinius dalykus. Juk bet kam tokio darbo neduotų,- dar pridūrė.
Gareth'as tyliai atsiduso.
- Tik šį kartą. Vieną vienintelį ir daugiau manęs nematysi. Jei netiki, galėsi pati supakuot mano lagaminą,- labai užtikrintai pranešė, nes faktiškai tai ir buvo tiesa. Nematė reikalo čia likt, jei pagaliau atgautų laisvę. Per daug užkniso jį miestas ir turbūt kone viskas, kas buvo susiję su juo.
- Tai kaip?- dėdamas paskutines viltis, paklausė.

Stella jau žiojosi prieštaraut apie jos "teisės išmanymą", bet susilaikė. Jeigu atsisakys, pateikdama svarių argumentų, tai neatsikratys Gareth taip paprastai. Na, nevisai paprastai. O gal tai būtų dar sunkiau, bet tai bent jau nepakenks Chassagne reputacijai, kas galėtų atsitikti prasižiojus.
Frost atsiduso, kiek labiau, bet ne itin žymiai nuslysdama siena. Šiaip ne taip ištempusi kelerias mnutes tylos svarstymams, iškėlė rankas į viršų.
- You bet. Bet nežinau, ar labai jau tau praversiu, - lyg dar abejodama, pridūrė Vine.

Curtis'o veide pamažu radosi šypsena. Žinojo, kad Chassagne sutiks, nes pasiūlymas tikrai buvo vienas iš geriausių, kokį jis tik galėjo pateikt.
- Rimtai? - dar kartą pasitikslino lyg ir netikėdamas tuo ką išgirdo.- Žinau, kad praversi.
Gareth'as atrodė labai jau užtikrintas. Gal net kiek per daug, bet šiuo atveju jam nerūpėjo kaip tai atrodys.
- Galim pradėt kada Tau patogiau. Tik man reikia atknist visą popierizmą, kurį turiu iki šiol sukaupęs ir panašiai,- iškart priėjo prie reikalo. Ir šiaip gi aišku: kuo greičiau pradės, tuo greičiau baigs ir tuo greičiau jis dings iš čia.

Stella susiraukė ir nuleidusi rankas, lėtai papurtė galvą.
- Pirma taisyklė bendraujant su Chassagne giminės atstovais - niekad nepasikliauk susidarytu pirmu įspūdžiu, - paaišinusi šitai, Frost šyptelėjo. Gal net pernelyg atlaidžiai, bet kitaip nelabai ir mokėjo. Iš tikrųjų, ji sakė tiesą - nes jos artimiausieji kone kasdien būdavo nustebinti kokio Ellos poelgio. Apsvarsčiusi paskutiniuosius sakinius, Stel linktelėjo galva.
- Žinoma. Ir kur mane rast, žinai. Bet neapsilankyk anksčiau vidurdienio, - kiek labiau išsitiesusi Vine, perspėjo Curtis. - Žinai. Šiaip nemalonu priimt svečią dar nesusitvarkius patalų, - dar pridūrė, labiau atskleisdama savo miegojimo įpročius.

Curtis prisimerkė.
- Žinau? Ai jo, žinau,- iškart pasitaisė ir žengė dar žingsnį atgal. Ranka jau laikė buto durų rankeną.
- Gali nesijaudint. Toks jau aš ten ir svečias,- nuleido akis. Kurį laiką stovėjo susimąstęs. Ištikrųjų labiau gal tempė laiką, nei mąstė apie kažką konkretaus.
Po kiek laiko pakėlė akis.
- Ačiū,- sumurmėjo tokį per prievartą ir gana sausą, bet iš akių buvo galima matyt, kad nuoširdų.

Stella taipogi laiptais lėtai judėjo žemyn, tam kad dar matytų pašnekovą. Žinoma, kiek atsitraukusi nuo sienos, mat tikrai nebuvo samdoma žudikė ir nenorėjo parodyti tokios savo pusės. Tos tamsiosios pusės. Juk ir taip "apsivogė" Gareth žmonos akivaizdoje.
Pakėlusi akis aukštyn, maždaug ten, kur stovėjo Curtis, Chassagne linktelėjo galva.
- Prašau, - gana gražia maniera, taip, kaip kalbėdavo su savo "pamote" atsakė Ella. Neketino atsakyti, mat manė, kad tai nuskambės pernelyg karčiai. Bet anaiptol - prisiminus blondinę buto viduje, mkintyse kirbėjo dar vienas klausimas. Na, jei būtų jo paklaususi dabar, Vine pasirodytų maždaug lygiai tokia pati blondinė, kaip ir moteris viršum jos.

Kadangi Stella po truputį tolo, Curtis netrukus paleido durų rankeną dar jų neatidaręs, nes to jis net neplanavo. Na bent jau kol kas. Lėtai, bet ne pernelyg flegmatiškai pasiekė laiptus ir dabar stovėjo susikišęs rankas į kišenes.
- Ir aš atsiprašau,- pridūrė. Manė, kad nors ir kaip baisiai jie vienas kito šiuo metu nekentė ar bent jau taip vaizdavo, Chassagne nusipelnė, bet tiek.- Ne taip norėjau, kad sužinotum. Tiesą sakant, išvis nenorėjau, kad sužinotum, bet yra kaip yra.
Curtis visą laiką dėbsojo į Chassagne striukę. Nesupraskit klaidingai, tai nebuvo kažkoks vulgarus žvilgsnis. Nieko panašaus. Viskas tik tam, kad nereiktų pakelt akių, kas reiškė, jog jis ištikrųjų gailėjosi. Gailėjosi to, kaip viskas galėjo pasisukt jei būtų buvęs atviresnis ir panašiai.

Stella atsiduso ir kairiąja ranka liesdama turėklą, pasirėmė žymiai stipriau į jį. Niekad nemėgo tokių akimirkų, ir visad nemokėjo į jas tinkami sureaguoti, sutrikdavo.
- Nesureikšmink, - teištarė Chassagne po kelių minučių nejaukios tylos. - Kaip įvyko, taip ir atsitiko, nieko čia nebepakeisi ir atsiprašinėt tikrai nematau ko, - vangiai šyptelėjusi, Frost pakėlė akis, mat visą tą laiką žiūrėjo kažkur į laiptus. Na, tiksliau - matė laiptus, bet į juos visiškai nekreipė dėmesio buvo susikoncentravusi į mintis.

Prieš kažką atsakydamas, Gareth'as tyliai atsiduso. Bandė dar kažką pasakyt, bet nieko tinkamo nesugalvojo.
- To ir tikėjausi,- trumpai linktelėjo, kad frazė nenuskambėtų per daug sausai.- Tiesiog sakau, kad dabar viskas būtų.. kiek kitaip.
Gal bandė įsivaizduot, kaip viskas būtų buvę, o gal buvo per daug pavargęs kažką daugiau atsakyt, nes pripažinkim tokie pokalbiai jį sekino, bet Curtis kurį laiką tylėjo. Bet taip juk geriau. Jie vienas kitam netiko, buvo per daug skirtingi, o ir apsimetinėt ir kaskart mėgint prisitaikyt vienam prie kito, buvo per daug pastangų reikalaujanti užduotis.
- Susitiksim,- tarstelėjo paskutinį kartą ir kad nereiktų dar ko nors pridurt, tiesiog apsisuko ir nužingsniavo prie durų. Stengėsi nebeatsisukt, todėl iš šalies galėjo pasirodyt kiek keistai. Ištiesė ranką durų rankenos link. Pastebėjo, kaip ši virptelėjo, bet nesigilino ir atidaręs duris įėjo vidun. Lėtai užstūmė duris po savęs ir atsirėmė nugara į jas. Dar kartą permąstė kone visą pokalbį, delnu silpnai trinktelėjo į duris, perėjo per koridorių, mestelėjo Džojai kažką panašaus į "ne dabar" ir kuriam laikui užsidarė kambary su viena iš gitarų.

Stella tiesiog linktelėjo galva ir kiek šyptelėjusi, nulydėjo žvilgsniu Curtis iki durų, bet šypsotis nelabai ėjosi. Todėl ir džiaugėsi, kad vaikinas neatsisuko. Pati Chassagne, kai tas jau dingo už durų, nusigręžė ir gana greit nusileido laiptais.
Pravėrusi laiptinės duris, kiek lėtesniu žingsniu perlipo slenkstį ir paleidusi duris, paliko jas likimo valiai, nukulniuodama iki Mursielago. Atsirakinusi automobilį, Frost į jį įlipo ir nieko nelaukusi išsuko iš kiemo.