Kadangi ir taip buvo aišku, kad viskas bučiniu tikrai neapsiribos, Felice nusprendė nebelaukti. Kai tik buvo atremta į sieną, pasistengė nenutraukdama lūpų kontakto pašalinti jo drabužius. Sekėsi stebėtinai gerai, tačiau kai prireikė nuvilkti jo marškinius, Felice teko nenoriai atsitraukti. Nuvilkusi ir minėtąjį drabužį, Fel nusirengė maikutę. Taip pat greitai pašalino ir džinsus, kurie nukrito kažkur ant žemės. Abu nebyliai nusprendę, kad bus patogiau keltis į miegamąjį, po pusės minutės ten ir atsidūrė. O toliau jau.. susitaikymo seksi taimas.
Jau po visko, visa išvargusi Felice gulėjo šalia George. Lova buvo siaubingai sujaukta, jos pačios kelnaitės ir neaiškiu būdu nuplėštos apyrankės gulėjo kažkur ant žemės. Nubraukusi juodus plaukus nuo akių, Fawn pasuko galvą ir pažvelgusi į Roux nusišypsojo.

Pagaliau, ne visai tikėtai, bet niekas nesiskundžia, susitaikius (ne mažiau nei tris kartus (eh, gera būti jauniem)), George'as nusprendė kad iki pilnos laimės jam trūksta cigaretės. Ir dar nusprendė kad tingi jų ieškoti (kelnės vis dar kažkur koridoriuj) ir jam ir čia (lovoj) visai gerai, be to rankos užimtos (net negalvokit galvoti to ką aš galvoju kad ketinot galvoti, jis ne apie tai). Pirštais tingai vedžiodamas nematomus/įsivaizduojamus raštus ant merginos pilvo/nugaros/rankų/kur pasiekė krč, GRR dirstelėjo į Fawn. Atsakęs į jos šypsnį, tuo pačiu vėl nusisuko ir mintyse dievui padėkojo kad susitikinėja su nimfomane, o ne, na, kuo nors kiek sadistiškesniais polinkiais ir didesniais keršto planais. Pirštais perbraukęs per merginos dilbį ((lawl, kol prisiminiau kaip vadinasi)), suraukė antakius ir perbraukė dar kartą (lėčiau).
-Fel?- sumirksėjo, ir švelniai suėmęs merginą už riešo, atsuko jos ranką į save (liek, vidine puse), nutaisęs visiškai susikonfūzijusia, užgauto šuniuko išraišką.

Fel gulėjo užmerkusi akis. Po šios dienos buvo išvargusi. Pyktis, verkimas, gėrimas ir dar nesenai vykęs veiksmas jėgų tikrai nepridėjo, todėl dabar ji jautėsi išsunkta. Felice jau ketino draugui palinkėti labos nakties ir eiti miegoti, kai staiga pajautė jo pirštą sau ant riešo. Prisiminusi, kad apyrankės kažkur dingo ir mintyse nusikeikusi, Fawn lėtai atmerkė akis ir pažvelgė į George. Prikandusi lūpą ji švelniai ištraukė savo ranką iš jam priklausančios ir prisivertusi šyptelėti krenkštelėjo:
-George.. Tu gi juos jau esi matęs, jie seni,-kalbėdama apie randus taip, tarsi jie būtų kokie seni batai, Felice nuleido akis. Pasimuisčiusi lovoje ir taip parodžiusi, kad šitas pokalbis jai nėra itin malonus, Fawn prisivertė pakelti galvą ir pažvelgti į George, kuris atrodė susirūpinęs. Moteris tikėjosi, jog draugas nepastebės, kad jų daug daugiau nei tada, kai jis jos ranką tyrinėjo paskutinį kartą.

(( draugui. :DDD tu many žudai :DDDD ))


-Matau kad seni,- suraukė antakius.- Bet jų gal tris kartus daugiau,- abiem rankom suėmęs merginos veidą (maždaug HAHAHA DABAR NEGALĖSI NUSISUKTI, *cough* I mean wha), pažvelgė jai į akis.- Kodėl?- nes Ryan'as - žmogus sąžiningas, ir ketino išsiaiškint kodėl Fawn padarė tai ką padarė, prieš pradėdamas zyzti ir isterikuoti. Garsiai. Ir su daug "pažadėėėėėėėėjai, karve! DDDD:". Tai jam nesutrukdė jau dabar patempti lūpos, maždaug "aš tavim nusivyliau, omg, kaip tu galėjai".

Atsidususi Fel suleido nagus sau į delnus. Keikdama save, kad per neapdairumą nusiėmė/pametė/suplėšė apyrankes, ji tyliai atsiduso ir kiek prikimusiu balsu atsakė:
-Man.. buvo.. sunku. George, gi žinai, kad aš sirgau. O kai išsiskyrėm.. Na, vėliau man šiek tiek pablogėjo,-atsidususi ji pažvelgė George į akis, nes neturėjo kito pasirinkimo. Pajutusi, kad ašaros ėmė graužti akis, Fel pradėjo tankiai mirksėti, o galiausiai atsiduso. Randais, kurie "puošė" jos ranką moteris visai nesididžiavo. Kaip ir nesididžiavo savimi, kad buvo tokia silpna ir šitaip su savimi elgėsi. Tačiau viskas buvo praeityje. Felice gėrė vaistus, jautėsi visai gerai ir nebeturėjo jokio noro save žaloti. Reik pripažinti, kad prie to šiek tiek prisidėjo ir pats Ryan. Su juo būnant Felice visada būdavo geriau.

George'as sukando dantis. "Kai išsiskyrėm", aka "po to kai tu išėjai" buvo abstraktus būdas pasakyti "tai tavo kaltė, irgi". Kas, na, švelniai tariant ouch.Atsitraukęs nuo merginos, ranka lėtai perbraukė per veidą.
-Pažadėjai, Fel. Aš priverčiau tave prisiekti,- suraukęs antakius, Ryan'as žvilgsnį įsmeigė į lubas.- Visą šitą laiką.. tylėjai.
Dum dum duuum! Pasirodo, GRR ne tiek supyko, kiek, na, užsigavo ego. Kad ir kiek kartų pažadėjusi, Fawn nė karto į jį nesikreipė sunkiu metu, kas, ir vėl, ouch. Nepasitikėjimas, baimė ar tiesiog kvailas užsispyrimas, Gee buvo piktas, nes tai buvo viena iš priežasčių, kodėl jis dvejojo nutraukyi jų santykius (ką, bėje, inicijavo jie abu,- mintyse sau burbtelėjo).
Žodžiu, George'o ego nukentėjo smarkiai - kaip vaikiną jį nurašė, kaip draugą irgi. Fuck buddies? I think not.
Po šio, vaizdžiai labai ilgo, realybėje trukusio 5 sekundes, vidinio monologo, Ryan'as atsisėdo. Sugraibęs kažkur netoli lovos besimėčiusią lazdelę ((lol, pamenat, jie dar ir tokias turi)) burbtelėjo "accio" ir po akimirkos rankose jau laikė savo džinsus. Po dar kelių akimirkų, vaikinas stovėjo prie lovos, jau su džinsais (no undies, teehee) ir iš jų kišenės traukė cigarečių pakelį. Pagaliau jį iškrapštęs, vieną iš jų įsikandęs, išžingsniavo iš kambario greičiau nei spėtumėt pasakyti "GRR užsišiko".
Nusigavęs į balkoną, George'as prisidegė cigaretę ir giliai įkvepė. Gal kiek per giliai. Nors jis ir užkietėjęs rūkalius, vargšui net akys apsiašarojo (per ilgai neiškvėpė, pasitaiko). Ėmus kilti vėjui, jis nežymiai (labai nežymiai) sudrebėjo (prašau nepamiršti kad jis pusnuogis, kartoji, vis dar pusiau nuogas, lauke.. (tik neįsijauskit)), bet atgal į butą negrįžo, vietoj to tęsdamas misiją "žudyk save lėtai (ir skausmingai)" - nors mirtis nuo plaučių uždegimo neskambėjo labai viliojančiai ir tikrai ne mačo, visgi jam buvo priimtiniau nei eit aiškintis su motera, kuri išplėšė jo širdį ir dabar į ją dildinosi nagus.
((brač, kaip dramatiškai. atpirko už laukimą? :DDD))

Felice atsiduso. Negalėjo patikėti, kad sugebėjo supykdyti George antrą kartą per dieną. Čia jau beveik talentas. Prikandusi lūpą ji išlipo iš lovos ir stebėjo nueinantį Roux. Ji ir pati norėjo parūkyti, tačiau nusprendė, kad pirma pabandys su juo susitaikyti. Nuo žemės susirinkusi visus drabužius, Felice užsidėjo maikutę, apatinius ir džinsus. Šiaip jai būtų užtekę vien apatinių, tačiau ketino eiti į balkoną ir.. na, nenorėjo prieš kaimynus figūruotis pusnuogė, nors ir būtų nebe pirmas kartas.
Priėjusi prie George, Fel prikando lūpą. Nežinojo ką daryti, tačiau tiesą sakant.. labiausiai norėjo jį paprasčiausiai apkabinti. Žengusi dar kelis žingsnius, Fawn atsidūrė jam už nugaros ir rankomis apsivijo vyro kaklą. Kadangi žinojo, kad Ryan ją išgirs, Fel tyliai sumurmėjo:
-Atsiprašau,-norėjo pasakyti dar ką nors, tačiau.. Na, Fel niekad nebuvo itin gabi atsiprašymuose.

Užgesinęs cigaretę, nusviedė ja šalin ir atsisuko į Fawn.
-Tu supranti kad visa šitai.. ne dėl manęs,- sumurmėjo, viena ranka suimdamas merginos skruostą, kita švelniai perbraukdamas per jos riešą.- Aš..- George'as sudvejojo. Neilgam; įkvėpęs tęsė.- Aš manau kad geriausia bus, jei mes.. baigsim šituos žaidimus. Tai buvo kvaila idėja,- sumurmėjo, kalbėdamas apie jų antrą bandymą susieiti. Pasilenkęs švelniai paskutinį kartą prispaudė savo lūpas prie Felice.- Iki, Fel,- sumurmėjo ir išėjęs paliko ją vieną stovėti balkone. Šviesos greičiu susirinkęs likusius rūbus, ir daiktus kurių čia grįžo in teh first place, dar kartą dirstelėjo į merginą ir nuskambėjus dusliam pokšt, dingo.

Fel tik prasižiojo kažką sakyti, bet neišleido nė garso. Sumirksėjusi ji prikando lūpą ir trūkčiojančiai atsiduso, bandydama susitaikyti su mintimi, kad George išėjo. Išėjo būtent tada, kai ji ketino prisipažinti, kad nuo pat jų pirmo išsiskyrimo jaučia jam daug daugiau, negu paprastą simpatiją.
Užmerkusi akis, Felice atsisėdo ant kėdės ir rankomis užsidengė veidą. Neverkė. Kol kas vis dar stengėsi susivaldyti.

Pasigirdo skardus pokštelėjimas, ir bute pasirodė Ryan, vis dar apglėbęs Fawn. Greitai akimis permetęs patalpą ir įsitikinęs kad ten pataikė (patirtis išmokino), vaikinas pagaliau ją paleido. Iš kišenės traukdamas cigaretes, George patraukė link baro.
-Norėsi.. Pala,- sustingo, pusiau ištiesęs ranką baro link. Minėtąją galūnę nuleidęs, pažvelgė į cigarečių pakelį delne. Susiraukęs jis sukryžiavo rankas ant krūtinės.- Šūdas,- pareiškė papūtęs lūpas. Atsidusęs ne prasčiau nei dramatiškiausias paauglys, nepatenkintas savo gyvenimu (ar bent kai kuriom aplinkybėm), jis, pamiršęs barą, nuslinko prie šalia jo buvusios spintelės ir ėmė joje energingai kuistis. Po kelių minučių traškėjimų, dūžių ir prislopintų keiksmažodžių, pasigirdo pergalės šūkis (jis necypė, aš jum sakau, jis labai vyriškas vyras, su vyriškai žemu balsu ir.. gerai gal šiek tiek ir sucypė, bet vyriškai) ir pasitraukęs nuo spintelės (į kurią buvo sulindęs iki pusės, magic, yay) atsisuko į Fawn ir kaip karo trofėjų iškėlė pakuotę.
-Vafliai!- išsišiepė.- Dieeevinu vaflius. Valgysi vaflių?- išpylė greitakalbe ir nežymiai pastrikinėjęs vietoje iš spintelės ištraukė dar kažką, kas iš tolo priminė Nutellą. Ir Skittles. ((o die, jis baisiau nei pėemesinanti motera :DDD))

Felice apsidairė patalpoje. Atsisėdusi ant pirmo pasitaikiusio baldo - stalo, ji graudžiai pažvelgė į George, kuris rankoje laikė cigaretes. Fel žinojo, koks kenksmingas, nemoteriškas ir bjaurus yra šitas įprotis, bet rūkė Fawn nuo aštuoniolikos ir net neplanavo artimiausiu metu mesti. Kadangi susiklosčiusios aplinkybės privertė ją atsisakyti rūkymo, ji pabandė susitaikyti su faktu, kad teks mesti.
Prisimerkusi Felice pažvelgė į vaflius, kuriuos mylimasis laikė rankoje. Ji puikiai prisiminė kaip jis susprogdino jos skrudintuvą, todėl bijojo, kad šis bandymas gaminti nesibaigtų dar blogiau. Tarkim virtuvės (ar, blogiausiu atveju, viso buto) susprogdinimu. Krenkštelėjusi ji linktelėjo ir tyliai sukikeno:
-Valgysiu. Tik tu atsargiai, niekur nekaišiok šakučių ir kitokių.. įrankių..-nusijuokusi ji švelniai pabučiavo Ryan ir atsitraukė,-Padarysiu kavos. Vienintelis malonumas, kuris man liko,-atsidususi ji nuėjo prie kavos aparato ir padėjo du puodelius, kurie po kelių akimirkų prisipildė karšto ir kvapnaus gėrimo.

Parodęs merginos nugarai liežuvį, Ryan'as (gan lėtai ir labai atsargiai) prisiartino prie toasterio (jau naujo. O gal sutaisyto seno). Įtartinai jį nužvelgęs, vaikinas bakstelėjo aparatą pirštu. Jam nesprogus (toasteriui, ne George'ui), anas gūžtelėjo ir įmėtęs vaflius jį įjungė. Patenkintas savo progresiu, Ryan šyptelėjo pats sau ir įsitaisė ant stalviršio. Laukdamas kol vafliai apskrus, jis stebėjo Fawn, darančią kavą.
-Žinai kad kavoj yra apie 1000 chemikalų, iš kurių tik 26 ištirti, iš kurių, pusė sukėlė žiurkėms vėžį?- išbėrė, lyg niekur nieko, merginai atsisukus.- Mm, ačiū,- pridūrė, paėmęs iš jos vieną iš puodelių ir gurkštelėjęs skysčio, siūbuodamas kojomis kaip vienuolikmetė mergaitė. Neatsilikdamas nuo to imidžo, dar ir išsiviepė nuo ausies iki ausies.- Ką?- sumirksėjo, tuo pat metu kai skruintuvas, nežinau, ūžtelėjo, žodžiu, baigė skrudinti. Ištraukęs keturis vaflius, ant vieno iš jų sutepė pusę stiklainio nutellos ir ant jo dar pažėrė saują Skittles. Vienu ypu iškandęs pusę.. patiekalo, atkišo vieną iš dar neapdorotų vaflių Fel.
-Vaišinkis,- pakilnojo antakius.

Išgirdusi faktus, kurių tikrumu šiek tiek abejojo, Felice su šypsena veide atsisuko į George ir kilstelėjusi antakį sukikeno:
-Mm, tikrai?-gurkštelėjusi kavos ji vėl nusišypsojo ir kurį laiką stebėjo George, kuris įnirtingai tepė nutellą, o galiausiai viską papuošė Skittles. Tyliai sukikenusi ji nežymiai papurtė galvą, bandydama įsivaizduoti, kaip jis visą tai suvalgys. Pasiėmusi kitą vaflį, Fel ant jo užtepė šiek tiek nutellos ir atsikando. Gurkštelėjusi kavos, moteris įsitaisė šalia George ir padėjusi šalia savęs puodelį su karštu gėrimu, kreivai šyptelėjo:
-Tu išsitepęs,-tyliai sukikenusi ji švelniai pasuko Ryan galvą į save ir bučinio būdu nuvalė nutellą, kuria Roux buvo išsitepęs lūpas.

(( ką reiškia tikrumu abejojo? "did-you-know" nemeluoja! xD ))

-Tikrai,- įnirtingai linktelėjo ir siurbtelėjo minėtojo nuodo.- Internetas nemeluoja!- pakilnojo antakius ir atsikando dar vaflio. "Netikėtai" pabučiuotas sukikeno. Du pirštus įkišęs į stiklainį, išgriebė tiek šokoladino kiek tik išėjo ir vienu iš tų pirštu perbraukė per lūpos kraštą/skruostą.
-Missed a spot,- sumirksėjo, nutaisęs nekalčiausią veido išraišką. Išsišiepės jis pasilenkė prie Fel, sustojo keli centimetrai nuo jos veido ir kelias akimirkas į ją prisimerkęs žiūrėjo. Nutella nupiešęs dvi horizontalias linijas ant kiekvieno skruosto. Akimirką padvejojęs, pridėjo vertikalią liniją ant nosies ir atsitraukęs išsiviepė ir nusilaižė pirštus.
-O tau tinka.l Įsitikinus kad praeitam gyvenime nebuvai kokia indėnė?- sukikeno kąsdamas savo pusiau pabaigto vaflio.

((noriu vaflių su skittella. ;_________; ))

Felice tyliai sukikeno ir pasilenkusi liežuviu lyžtelėjo per jo skruostą. Pašalinusi nutellą, moteris mažais bučinukais priartėjo prie jo lūpų, į kurias aistringai įsisiurbė. Kai pritrūko oro ir prireikė atsitraukti, Fel nenoriai atplėšė lūpas nuo George priklausančių ir kiek nustebusi stebėjo mylimąjį, kai jis tepė jai ant veido tirštą šokoladą. Nusišypsojusi ji linktelėjo:
-Aha, buvau vado dukra. Rawr,-tyliai sukikenusi moteris prisitraukė prie savęs stiklainį ir į jį įkišo pirštus. Papuošusi George veidą taip, kaip jis papuošė jos, Fel apsivijusi rankomis jo kaklą pabučiavo mylimąjį trumpu, bet aistringu bučiniu. Po kelių akimirkų atsitraukusi, Fawn tyliai sukikeno ir nušoko nuo stalo net neabejodama, kad nusimato maisto karas. Arba tiesiog vienas kito tepliojimas nutella. Pastarasis variantas ją viliojo šiek tiek labiau.

-Valdinga moteris. Seksualu,- pakilnojo antakius ir nusijuokė. Užčiauptas bučinio, George'as jau buvo bepradedąs įsijausti, todėl kai Fawn atsitraukė, jam prireikė kelių sekundžių suprasti kas vyksta.
-Ei,- suraukė antakius.- Taip negražuuuu,- suzyzė. Felice neparodžius ketinimo grįžti, jis ir pats nušoko nuo stalviršio. Priėjęs prie merginos, suėmė ją už rankų.
-Pagavau,- pareiškė, nors ji kaip ir nebėgo, bet tai neaktualu. Prirėmęs ją prie sienos, Ryan'as išsišiepė.- Ir dabar atsiimsi,- pakilnojo antakius, pakeldamas ranką, kurioje stebuklingai (tiesiogine ta žodžio prasme) atsirado stiklainis. Pilnas. Nutellos. GRR puolė į darbą. Tuo tarpu Felice, neatrodė labai patenkinta ir visaip muistėsi ir reikalavo ją paleisti (nors iš tikrųjų jai labailabaipatikoomg tik ji to gal tik dar nesuprato).
-Stovėk ramiai, ištepsiu suknelę,- suraukė antakius, įpusėjęs "GRR wuz here" tepliojimą Fawn dekoltė srityje. Ši, aišku, klausyti neketino, todėl po dviejų minučių, didžioji jos suknelės dalis puošėsi nutelos dryžiais. George'as kiek atsitraukė ir nužvelgė merginą.- Ar aš nesakiau,- papūtė lūpas.- Dabar teks nuimti,- atsiduso ir suradęs Fel suknelės užtrauktuką šiaip ne taip, viena ranka, jį atsegė.

George prirėmus ją prie sienos, moteris kilstelėjo antakį laukdama, kol jis parodys, ką ketina daryti. Kai mylimojo rankoje atsirado stiklainis, pilnas Nutellos, o jis pats pasakė nieko gera nežadančius žodžius, Fel lėtai papurtė galvą:
-O ne, tu neišdrįsi. George. Gee. Mažuti, ne ne ne!-visaip muistydamasi ji bandė ištrūkti, kai Ryan tepliojo šokoladiniu kremu jos rankas, krūtinę, lūpas ir visiškai naują, pirmą kartą dėvimą suknelę. Susitaikiusi su likimu ir supratusi, kad ištrūkti nepavyks, Fawn prikando lūpą.
-Pažiūrėk ką padarei. Tu skolingas man suknelę,-vis dar apsimesdama pikta, Fel nusirengė drabužį, kurio jau turbūt nebepavyks išvalyti ir numetė jį kažkur ant žemės. Nužvelgusi mylimąjį, ji švelniai suėmė jį už marškinių ir atsiduso,-Pažiūrėk, dar ir pats išsitepei,-prikandusi lūpą ji greitai, įgudusiais judesiais atsagstė jo marškinius ir juos numetė kažkur netoli suknelės.

-Aš padariau?- suraukė antakius.- Perspėjau juk nesimuistyti, o tu,- papūtė lūpas. Pastebėjęs kad Fawn prieš jį stovi jau be suknelės, vaikinas akimirkai užtilo.- Nupirksiu dvi jei namuose visada taip vaikščiosi,- galiausiai tarė. Akimis nusekė merginos rankas ir kilstelėjo antakius. Gūžtelėjęs, pirštą dar kartą įmerkė į nutellą, ir bandė pratęsti įpusėtą užrašą. Šį kart vėl buvo nutrauktas Felice spurdėjimo, nors ji bandė nebe išsilaisvinti o nuimti jo marškinius. Dramatiškai atsidusęs, George'as atsistojo ir palaukė kol rūbas bus pašalintas.
-Žiūrėk ką tu padarei, dabar mano "u" atrodo kaip "v",- suraukė antakius ir pasikasė smakrą, svarstydamas kaip tai ištaisyti (ir palikdamas ant jo dryžį šokolado). Daug negalvojo - sekdamas Fel pavyzdžiu pasilenkė ir "nubučiavo" šokoladą. Atsitraukęs toje pačioje vietoje iškraigaliojo naują "u", po jos "z", po jos "h" ir "e", ir "r", ir supratot. Ant merginos pilvo dar pridūręs "MINE", pergalingai išsišiepė ir pažvelgė jai į veidą.
-Aš baigiau. Yra pageidavimų? Širdelės? Žvaigždutės? Vienaragiai? Šuns numeris 8725 portretas?- sumirksėjo.

-Tai kad aš dažniausiai taip ir vaikštau,-tyliai sukikenusi ji palenkė galvą, kad pažiūrėtų į užrašus ant kūno ir pridūrė,-Vaikščiosiu nuoga, jeigu nupirksi penkias,-tyliai sukikenusi ji kiek pasuko galvą, kad galėtų įskaityti ką George ant jos prirašinėjo. Kai ant jos pilvo atsirado užrašas "MINE", Fel tyliai sukikeno ir pakėlusi galvą žvilgtelėjo į Ryan. Kreivai šyptelėjusi tyliai ištarė:
-Odie, tau taip patinka mane savintis,-tyliai nusijuokusi moteris apsivijo rankomis jo kaklą ir švelniai pabučiavo mylimąjį. Kiek atsitraukusi tyliai pridūrė,-Bet aš neprieštarauju.
Patraukusi rankas nuo GRR kaklo, Fawn atsirėmė į sieną ir prisimerkusi pažvelgė į George, kuris aiškiai ketino toliau tęsti Felice kūno puošimą piešiniais. Kreivai šyptelėjusi moteris papurtė galvą:
-Nee, man rodos aš jau pakankamai išpiešta, šiandienai užteks,-nusijuokusi ji kiek atsitraukė ir nuo stalo pagriebė puodelį su kava. Gurkštelėjusi kvapnaus gėrimo susiraukė ir pasiskundė:
-Mano kava jau atšalo.
Ignoruodama faktą, kad ką tik sugadino seksi situaciją, aiškiai vedančią link seksi taimo, Felice nuėjo prie stalo ir ant jo įsitaisė. Patogiai. Na, tiek patogiai, kiek galima įsitaisyti ant stalo. Žodžiu, siūbuodama kojomis ji stebėjo George ir gėrė šaltą kavą.

George'as gūžtelėjo sumurmėjęs "nepastebėjau".
-Kam tau penkios suknelės, jei neketini jų nešioti?- sumirksėjo.- Moteriška logika,- papurtė galvą.- Get aš dar pagalvosiu,- pakilnojo antakius. Nusekęs Fawn akis, pažvelgė į jos pilvą.
-Ką aš galiu pasakyti,- sumosikavo rankomis.- Dalintis nemėgstu ir tiek,- išsišiepė. Išgirdęs kad body art'o laikas baigėsi, vaikinas atsiduso.
-Jei jau taip sakai,- gūžtelėjo, pastatydamas stiklainį ant spintelės. Iš po stalo išsitraukęs kėdę, Ryan'as atsisėdo kiek kairiau nuo Felice. Jis žiojosi kažką sakyti bet ranka perbraukė per savo plaukus ir užtilo. Nužvelgęs savo delną, kuris nuo jo skalpo dabar buvo išteptas nutella, GRR atsikrenkštė.
-Umm.. Jo,- sumurmėjo.- Anyways,- atsisuko į Fawn, siurbčiojančią kavą.- Tarp kitko. Um. Supratau kad keltis teks čia, nees, mano butas pritaikytas vos pusei žmogaus,- sumirksėjo.- Arba vienam, kuris ten nesilanko,- pridūrė.- Sutinki?- kilstelėjo antakį.



(( DADADADADADA DADADADADADADA KRAUSTYMASIIIIIIIS! >:DDDDD lolwut ))

Išgirdusi apie persikraustymą, Felice linktelėjo. Jau senai norėjo apsigyventi su George, tačiau vis neprisiruošdavo to pasiūlyti. Na, tiksliau bijojo, kad jis nesutiks. Kreivai šyptelėjusi moteris gurkštelėjo kavos ir prabilo:
-Aišku, kad sutinku. Tik.. tikiuosi, kad tau daug vietos spintoje nereikės, nes geriausiu atveju rasiu vieną laisvą lentyną,-sukikenusi moteris padėjo jau tuščią puodelį šalia savęs ir pasisuko į George,-Galėtum jau šiandien persinešt daiktus. Ir šunis,-prisiminusi mylimojo augintinius, Felice mintyse bandė suskaičiuoti kiek jų galėtų būti. Padariusi išvadą, kad tikrai daugiau negu penki, Fawn nusprendė ignoruoti faktą, kad jos namai pavirs beveik šunų prieglauda ir nusišypsojo.
-Jeigu reikia, galėčiau padėti viską atsigabent čia. O jeigu ne.. esiu padaryt tau vietos spintoj. Na, bet kokiu atveju man prieš tai reikia nusiprausti,-nusijuokusi moteris nušoko nuo stalo ir nuėjo prie kriauklės. Nusiplovusi nutella išteptas rankas, nusivalė veidą ir pasisuko į George laukdama jo sprendimo.

-Man užteks kelių kvadratinių metrų parketo,- sukikeno.- Nereikės,- šyptelėjo. Priėjęs prie Fawn ir pasekęs jos pavyzdžiu, nusiplovė veidą bei rankas.- Uuh, sure. Kodėl gi ne. Ir, persinešiu pats,- gūžtelėjo. Pasilenkęs, pakštelėjo Fel į lūpas ir susiradęs švarius marškinėlius, dingo oru.

___*_*_*_*_***POBALAŽINOKIEKSAVAIČIŲDAUGDIENŲIRVOSKELIŲMĖNESIŲKAIGRRJAUBUVOVISUSDAIGTUSSUSINEŠĘS***_*_*_*_*______


Po poros begalinių išnykimo/atsiradimo oru su dėžėmis ar šiaip random daiktų saujom mėnesių, GRR pagaliau net pats pripažino kad dar labiau įsitaisyti čia, neišspiriant Fel, būtų komplikuota. Svetainė buvo nusėta George'o knygom, sienas ramstė gitaros bei plakatai, o po kojomis kasdieną maišėsi visi 11 jo šuvų. Home, sweet home. Pats vaikinas dabar sėdėjo ant Amebos (siekiančio jam iki liemens) nugaros ir laimingai žiaumodamas gabalą picos, skaitė kažkokį žurnalą. Ilgai jo palaima nesitęsė, nes sugalvojo grįžti kaimynai. Garsiai. Sabakui tai, ofkoz, reiškė "VAGYSVERŽIASIŽUDIKAIMIRTIESVALGYTOJAIPLEŠIKAAAAAAAAAAO". Šuvai pakėlus galvą triukšmo link, Ryan'as sustingo.
-Ramiaaaaai,- sumurmėjo, kas, nepadėjo, nes tas padaras ėmė dar ir urgzti.- Ne, sėsk pasakiau.. Ram- KVAILAS PADARE,- vaikinas ėmė keiksnoti šunį, nuo grindų, kur atsidūrė pastarajam puolus loti ant durų.



((krč, neklausk, aš pati nežinau :DDDD ))

Išgirdusi triukšmą, kuris sklido iš svetainės, Felice susiraukė ir išlipo iš lovos. Pastaruoju metu miegodavo daug daugiau, nes jautėsi pavargusi ir žiauriai mieguista. Kiek pykdama dėl to, kad buvo pažadinta ir jai veikiausiai užmigti nepavyks, Fawn nuėjo į svetainę ir susiraukusi pažvelgė į George, kuris sėdėjo ant grindų. Paprastai nebūtų jam reiškusi pretenzijų, žinojo, kad tai ne jo kaltė, bet.. Na, neišsimiegojus Fel yra pikta Fel.
Bandydama suprasti, kurių velnių šuo stovi prie durų ir loja jau kelias minutes, moteris priėjo prie George ir atsisėdusi šalia atsiduso. Dar kelias akimirkas tylėjusi, galiausiai kilstelėjo galvą ir prabilo:
-George, negaliu taip. Man reikia poilsio, o jis loja.. daug. Aš taip nebegaliu,-gūžtelėjusi pečiais moteris kiek sunkokai pakilo nuo žemės ir padėjo vieną ranką ant pilvo, kuris jau matėsi pakankamai aiškiai. Nuėjusi prie sofos, Fel pasistengė patogiai įsitaisyti ir užsiklojo pledu. Pasirėmusi ranka galvą, pasiėmė Bambuką ant kelių (taip būdavo tik dar šilčiau) ir švelniai jį paglostė.

-Taip, man viskas gerai, ne, nesusilaužiau jokio kaulo, nesijaudink, kaip malonu kad pasiteiravai,- sumurmėjo atsainiai, pasiremdamas ant alkūnių ir pažvelgė į iš proto einantį šunį.- Žinau, žinau, bet.. jam kažkoks dėmesio trūkumas ar dar kas,- pervertė akis. Vis dar pusiau gulom, George'as ėmė ieškoti kažko ant žemės. Pagaliau sugraibęs savo lazdelę, mostelėjo ją gyvūno link ir sumurmėjo "silencio". Bute stojo tyla. Vaikinas atsiduso ir atsisėdo, nugarą atremdamas į sofą.
-Dabar geriau?- dirstelėjo į Fel ir pažvelgė atgal į šunį, kuris dabar stovėjo ir, pasimetęs dairėsi aplinkui. Galiausiai padaras pribidzeno prie Ryan'o ir atsisėdęs šalia nutaisė tokias įtikinamas puppy eyes, kad akimirkai vaikinas pamiršo kad šuo dydžio sulyg mažu begemotu.
-Ne. Mes apie tai jau šnekėjom,- tarė Amebai, vegdamas žiūrėti į jo akis, savąsias nukreipdamas į rankoje sukinėjamą lazdelę. Iki kol pajuto šlapią nosį, įremta sau į skruostą.- Ne,- suraukė antakius.- Bausmė yra bausmė. Grįžk po valandos,- pridūrė, nustumdamas padaro snukį sau nuo veido. Pastarasis dar kiek pamirksėjo, bet po kelių akimirkų, praradęs viltį, nubidzeno į kitą kambarį.
-Kaip mažas vaikas,- suburbėjo sau panosėj.- Praktika,- kiek pamąstęs pridūrė ir kilstelėjo antakius. Vis dar paskendęs mintyse, ištiesė ranką atbulai, sofos link, ir pakasė Bambuko paausį.

Stebėdama George ir Amebą, Fel nežymiai pavartė akis, tačiau nusprendė, kad nebūtų gražu toliau reikšti pretenzijas, turint omenyje tai, kad jis šunį nutildė. Na, tik Fawn buvo kiek nepatenkinta dėl to, kad jautė (o gal daugiau įsivaizdavo, kas čia ją žino), kad mylimasis skiria daugiau dėmesio augintiniams, o ne jai. Na, bet ji buvo susitaikiusi su faktu, kad tikriausiai reikės su tuo priprasti.
Krenkštelėjusi moteris nusekė išeinantį iš kambario šunį akimis ir po kelių akimirkų pažvelgė į ant žemės sėdintį George. Prikandusi lūpą Fawn kreivai šyptelėjo ir suėmė jo ranką, glostančią Bambuką. Švelniai spustelėjusi mylimojo galūnę, ji truktelėjo vyrą į save ir sukikeno:
-Ateik pas mane,-kadangi sofa buvo nedidelė ir Fell beveik gulėjo, vietos George nebuvo daug. Kiek susiprastinusi Fel pasimuistė vietoje ir prisitraukė kojas prie savęs, praktiškai prispausdama Bambuką. Paėmusi jį ant rankų, švelniai paglostė ir pasisuko į GRR.