Pajutęs Fawn rankas ant savosios, George'as pažvelgė į ją. Daug nežiūrėjęs/negalvojęs, vaikinas užsiropštė ant sofos. Pasisukęs šonu, įsispraudė tarp atramos ir Fawn ir dar kiek pasimuistęs atrėmė galvą į jos petį.
-Primenu, kad tai buvo tavo idėja, todėl neturi teisės skųstis,- tarė vyptelėjęs, nes, kas ją žino. Hormonai ir šiaip.
Kurį laiką GRR stebėjo glostomą bambuką, kas buvo kiek monotoniška ir jis jau būtų ėmęs snūduriuoti (Fel ne viena neišsimiega~), bet akys užkliuvo už pastebimai patamsėjusios tatuiruotės ant merginos dilbio. Ryan'as susiraukė lyg atsikandęs citrinos, bet suspaudė lūpas ir nieko nesakė.

Fel paažvelgė į George. Pastebėjo, kad jis susiraukė, tačiau ne iš pat pradžių susigaudė kodėl. Kiek pasukus galvą, jos žvilgsnis užkliuvo už tatuiruotės, kuri "puošė" merginos dilbį. Prikandusi lūpą, moteris timptelėjo pižamos rankovę žemyn ir kiek pasuko galvą, kad galėtų aiškiai matyti mylimąjį. Krenkštelėjusi prabilo:
-Žinai, neturėtum raukytis. Priklausymu MV nesididžiuoju, bet pats supranti, kad kito pasirinkimo neturiu ir į karą eisiu. Dėl to, beje, neprieštarauju, vis šiokia tokia veikla,-gūžtelėjusi pečiais moteris nubraukė plaukus, kurie įkyriai lindo į akis ir nemaloniai kuteno. Fawn tikėjosi, kad George dėl jos žodžių nesupyks, nors puikiai žinojo, kad GRR per daug nesidžiaugia dėl to, kad ji apsiskritai apsisprendė eiti į karą. Jis turbūt būtų norėjęs, kad ji sėdėtų namie net tada, kai nesilauktų.

George'as pervertė akis.
-Ar aš ką sakiau?- papūtė lūpas.- Fel, šnekėjom apie tai,- atsiduso.- Jeigu turėčiau problemų su tuo kad priklausei MV, čia nesedėčiau, arba būčiau tai išreiškęs jau senai. Bet juk nesitiki kad išleisiu tave į tas skerdynes, ne dabar,- ranka suėmė jos skruostą.- Negali dėl to ant manęs pykti,- tarė, ar tiksliau, pareiškė.- Fel, jeigu reikės, pats nutempsiu tave į saugią/neutralią zoną ir ten užrakinsiu,- tarė necharakteristiškai rimtu tonu ir kilstelėjo antakį, reikšdamas nori patikrinti ar juokauju? Žo, GRR buvo labai rimtas, gan piktas ir perdėtai globėjiškas, nes, omg, negana to kad nėščia, jo motera dar ir kariauti išsiruošė.

-George.. Bet gi man viskas gerai. Žinai, kad aš.. atsargi. Be to.. man taip pat neramu, kad tu kariausi, bet.. Na, aš net nesitikiu, kad galėčiau tave sustabdyti,-atsidusi Fawn visu kūnu pasisuko į George ir prikandusi lūpą pažvelgė jam į akis. Atsidususi tyliai pasakė,-Leisk man ten eiti.
Fel jautėsi tarsi maža mergaitė, prašanti mamos leidimo daryti ką nors neleistino. Felice visada darė ką nori ir niekada leidimo neprašė, tačiau pyktis su mylimuoju nenorėjo. Suprato, kad jis jaudinosi ir jautėsi dėl to dėkinga ir netgi šiek tiek laiminga, (na, visom moterim patinka, kai jomis rūpinasi mylimas vyras) tačiau ji velniškai norėjo kariauti kartu su visais ir ketino tai padaryti.

-Gerai,- įrėmė ranką į atramą ir pažvelgė į Fawn.- Gerai, eik kariauti. Su mumis. Tuomet bent jau žinosiu kad tavo bendrai, idėjai nešovus nesugalvos apsisukti ir paleisti poros peilių į tavo nugarą,- suraukė antakius dar labiau.- Nesuprantu kodėl turi susidėti su jais,- nykščiu perbraukė per merginos skruostikaulį, nutaisęs išraišką kuri reiškė kad jis nuoširdžiai tikisi atsakymo.

Fel atsiduso. Prikandusi lūpą ji nuleido akis ir papurtė galvą. Kurį laiką tylėjusi, ji vėl pažvelgė mylimajam į akis ir atsidususi tyliai prabilo:
-Negaliu. Negaliu palikti MV, taip nebūna. Jeigu išeisiu, jie mane nužudys,-gūžtelėjusi pečiais, tarsi kalbėtų apie ką tik nusipirktą suknelę, ji prisivertė šyptelėti, kad ir kaip sunku buvo,-Man viskas bus gerai. Gi žinai, kad galiu apsisaugoti ir pasirūpinti savimi... ir kūdikiu,-krenkštelėjusi Fawn nubraukė plaukus nuo akių.
Tiesą sakant, ji nelabai tikėjo savo pačios žodžiais. Jeigu kariaudavo, jai per daug nerūpėdavo sužeidimai, todėl ji nežinojo kaip pavyks šį kartą kovoti atsargiai. Savisaugos instinkto ji beveik neturėjo.

-Pastebėjau, ypač pastaruoju metu,- burbtelėjo pažvelgęs į merginos riešus, šį kart - nebe į mirties ženklą.- Pati pukiai žinai kad tai ne tiesa,- smurmėjo suėmęs merginos smakrą ir atsukęs Fawn veidą į save (jei netyčia sugalvos nusisukti ar ką).- Prisiklausei per daug istorijų. Iš MV persikonvertavusių į FB, niekas nemirė jau daugiau nei 20 metų. Išskyrus Sneipą. Bet jis nesiskaito,- pervertė akis.- Turėjo suicidinių polinkių, pati supranti,- pridūrė nelabai į temą.- Fel.. Prašau,- sumurmėjo, tokia liūdna veido išraiška kad asdfghjkl.

-Um.. Tai, kad tu nežinai, dar nereiškia, kad nemirė,-kreivai šyptelėjusi ji pasistengė praignoruoti faktą, kad mylimasis vėl spoksojo į jos riešus. Na, ji buvo pati kalta. Jau kelis mėnesius nebenešiojo apyrankių, nes nebematė tam prasmės. Gi vis tiek nebebuvo nieko, jo George būtų nematęs, o aplinkinių reakcija jai nebuvo itin svarbi. Tiksliau.. aplinkini reakcija jai apskritai nerūpėjo.
George į ją pažvelgus tokiu žvilgsniu, kuriam ji negalėjo atsispirti, Felice atsiduso ir nervingai pasimuistė vietoje. Kurį laiką pakramčiusi lūpą, vėl atsiduso ir galiausiai prakalbo:
-Aš.. Nu gerai,-atsidususi Fel prisivertė šyptelėti ir nenusukti žvilgsnio.

Išgirdęs merginos atsaką, George'as jau žiojosi kažką atšauti, bet sustabdė save pačiu laiku ir suspaudė lūpas. Kurį laiką stojo tyla ir jis buvo beveik įsitikinęs kad Fawn taip ir nebeprabils, bet su kiekviena prabėgusia sekunde, jam pačiam kažką pasakyti buvo vis sunkiau. Felice pagaliau nutraukus kurtinančią tylą, Ryan'as suraukė antakius.
-Bet Fel,- numykė. Tada užtilo. Kiek sumirksėjo.- Palauk, ką?- kilstelėjo antakius, nes jam kaip ir pasigirdo kad Fawn sutiko.

-Aš sutinku,-tyliai sukikenusi, Fel kreivai šyptelėjo,-Neversk manęs to pakartoti dar kartą, nes dar apsigalvosiu..-nusijuokusi Felice pažvelgė į Bambuką, kuris kaip tik laižė jos riešą ir atsiduso. Vos pažvelgus į savo riešus jai darydavosi gėda, tačiau ji žvilgsnio nenusuko. Švelniai paglosčiusi šunį, kuris, regis, teikiamu dėmesiu džiaugėsi net kiek per daug, Fawn pažvelgė į George ir nusišypsojo.
-Bet juk dabar mane išleisi kovot, tiesa?

GRR išsišiepė, taip plačiai ir nuoširdžiai, nuo ausies iki ausies.
-Um. Atsiprašau? Tiesiog pats nesitikėjau kad pasiduosi,- pareiškė vis dar plačiai išsišiepęs ir pasilenkė pakštelti Fel į lūpas. O tada dar kartą. Ir dar kartą. Kol bučiniai patapo kiek rimtesni. Jai atsitraukus paklausti apie kovojimą, George'as išleido garsą, kuris mažų mažiausiai reiškė kad jis išsisukinėja. Neduodamas šanso jai paklausti dar kartą, vaikinas pasilenkė ir vėl įsisiurbė į Fawn lūpas. Siurbeliavimas tęsėsi kurį laiką. Tiksliau iki kol Ryan'as ne cyptelėjo, atšokdamas nuo merginos. Pažvelgęs žemyn, akis į akį susidūrė su Bambuku, kuris bandė nugraužti mažąjį GRR pirštą. Nors ir mažas, kaip šuva, jo dantys buvo gan aštrūs. Labai aštrūs. Ir skaudėjo.
-Ei nu. Kas tau,- suraukęs antakius George'as pakėlė ranką, o kartu su ja ir Bambuką.- Paleeeisk,- sumurmėjo kiek papurtydamas ranką, bandydamas jo atsikratyti, bet nesėkmingai. Vaikinas atsiduso ir atsisuko į Fawn.- Susirink savo šunį nuo mano piršto kol aš tokį dar turiu,- suzyzė. Nors šuo buvo jo, nuo pirmųjų dienų čia jis, labiausiai iš visų, prisirišo prie Fel, o dabar regis ėmė pavydėti GRR jos dėmesio. Kurio jis ir taip beveik negauna, pastaruoju metu. Todėl, savaime suprantama, jis buvo kiek suirzęs.
Fel sukikenus ir ištiesus rankas Bambuko link, jis akimirksniu paleido vargšą, apgraužtą Ryan'o pirštą ir lyžtelėjo merginos ranką.
-Suknistas favoritizmas,- burbtelėjo, nusivalydamas minėtąjį pirštą į savo marškinėlius ir atsisuko atgal į Fawn.
-Where were we,- sumirksėjo, lenkdamasis link jos. Pusiaukialėj jam ant galvos užkrito plyta.
Bent jau pirma mintis tokia buvo, "plyta". Pakėlęs galvą į viršų, vaikinas pamatė išplasnojančią pelėdą ir suvokė kad niekas jam nesivargintu atsiųsti plytos. Ypač pelėda. Nebent iš rankos. Apsidairęs George'as surado voką ir atsidusęs atsisėdo. Greitai perskaitęs ko gero masiškai išsiuntinėtą žinutę, dar burbtelėjo "na ir laiku" ir atsisuko į Felice.
-So, jei norim spėt į karą, teks keltis,- tarė tonu, kuris reiškė kad pats jis šiuo pasiūlymu nelabai patenkintas. Gulėjo gan patogiai. Negalėjo karas palaukti bent pusvalandį?

Kai bučiniai pasidarė daug rimtesni, Felice rankomis apsivijo mylimojo kaklą ir atsakė į bučinį. Kai jiems ir vėl buvo sutrukdyta, Fawn susiraukusi atsitraukė ir nuo kelių nukėlė Bambuką. Pastačiusi šunį ant žemės, švelniai jam šyptelėjo ir vos išgirdusi žodį "karas", greit atsisuko į George. Na, jam tikrai nereikėjo kartoti antrą kartą.
Nulipusi nuo sofos, Fel nusišypsojo George ir užbėgo laiptais į viršų, ketindama persirengti. Na, gi negalėjo į karą keliauti su pižama. Tiksliau.. su per didele George maike, su kuria miegodavo. Atsiradusi savo drabužinėje, moteris numetė ką tik nusirengtus marškinėlius kažkur į kampą ir greit persirengė. Burtų pagalba vos per minutę susitvarkiusi plaukus taip, kad netrukdytų kovoti, moteris susirado savo atsarginę lazdelę. Parbėgusi laiptais atgal į svetainę, pagriebė mylimąjį už rankos ir nusišypsojusi dingo oru.

Trečią kartą šį ryt (realiai buvo popietė, bet who gives a rupūs miltai) išsiritęs iš lovos, nes neįsirėmė į Fel, kuri turėjo jį nuo to išgelbėti, GRR nusprendė kad laikas keltis ir bandyt aiškintis kodėl jo motera neatlieka savo pareigos. Ir šiaip valgyt norėjosi. Burbėdamas po nosim, George'as atsistojo ir nusivilko durų link, į kurias pataikyti jam, kaip tikrai bosui, prireikė tik dviejų kartų. Po kelių garsiu trenksmų iš virtuvės išlindo jau žilas (o gal šiaip kiek miltuotas) G, grauždamas vaflį ir kiek plačiau prasimerkęs, todėl netruko pastebėti prie sofos sėdinčią ir Jack Daniels butelį vietoj jo apsikabinusią Felice. Kiek pamirksėjęs, galiausiai patraukė merg moteries link ir atsisėdo priešais ją, nugarą atremdamas į stalą ir jausmingas akis įsmeigdamas į Fel. Efektas būtų kiek dramatiškesnis, jei jis vis dar nebegraužtų vaflio, bet esmė tame, kad vyras stengėsi. Užbaigęs minėtąjį vaflį ir praktiškai atsibudęs, Ryan'as atsiduso. Vis dar nesulaukęs jokios reakcijos, jis paėmė butelį iš Fawn rankų, kas būtų kur kas didesnis pasiekimas, jei jis nebūtų beveik tuščias. Butelys, ne George. Užbaigęs tai kas jame buvo likę, jis pastatė tarą šalia stalo ir atsiduso dar kartą.
-Gerai, supratau. Bet jeigu geriam, tai gal bent geriam normaliai,- pervertė akis ir atsistojęs ištiesė Fel ranką.- Einam.

Felice atsibudo maždaug šeštą ryto. Tai jau buvo pakankamai įprasta, nes jos rėžimas buvo visiškai fucked up, ji nulūždavo per pietus, pabusdavo naktį.. Nu supratot. Todėl tikrai nieko čia stebėtino, kad pabudusi maždaug šeštą, motera jautėsi pakankamai energinga (kiek tik galima jaustis energingam, kai esi tokios psichinės būklės) ir išsilaisvinusi iš George glėbio nuėjo į kitą kambarį. Pakeliui pagriebusi vieną iš šunų, kuris ją iš miegamojo atsekė į svetainę, Felice įsitaisė ant sofos ir užsikėlė kelis minkštus padarėlius sau ant nuogų kojų. Kad būtų šilčiau. Nes nu.. kam tos kelnės, kai apturi tiek šunų? Tarp sofos pagalvėlių susiradusi beveik išgertą butelį, gulintį čia jau nuo nežinia kada, moteris nusprendė ieškoti paguodos pas tą vyrą, kuris neburbėdavo, kad ji beveik visą laiką sėdi apsvaigus - Jack Daniels. Stumdama laiką ir gurkšnodama alkoholį, moteris net nepastebėjo, kaip pralinko kelios valandos ir GRR atsikėlė. Mylimajam atsidūrus svetainėje ir dar atėmus jos butelį, Fel, beabejo, pasipiktinusi kažką suburbuliavo ir pakilo nuo sofos:
-Tai kad.. man ir čia gerai.. Kur tu nori eit?-kai GRR, regis, tokie žodžiai net nesujaudino, Fawn griebėsi paskutinės vilties išlikti ant sofos ir mostelėjo ranka į savo kuklią aprangą, susirastą paskubomis, nenorint pažadint George,-Aš tik su maike!-kiek pasiraukiusi moteris pauostė medžiagą ir išleido kažką panašaus į "ew",-Ei, galėtum savo drabužius skalbt kiek dažniau, jų kvapas tikrai keistokas.

-Skalbčiau dažniau, jei bent kartais iš jų išlystum,- burbtelėjo. GRR sumosikavo rankom ir PYST Fel prieš jį stovėjo su maike (šį kart švaria - ir netgi jos pačios), džinsais ir netgi vienais iš jos batų (jei to padaryt negali rankos mostelėjimu, koks tikslas vpš burtininku būti, nu). Pasidžiaugęs, kad prieš išsivilkdamas iš miegamojo sugalvojo apsirengti pats, G pergalingai išsišiepė ir sugriebęs vis dar besipriešinančią Fel išnyko oru.