May greitai dėdama koją po kojos ėjo siauru ir duobėtu miško takeliu. Aplinkui stovėjo ramūs medžiai, bet net ir tokiai baimės nejaučiančiai būtybei kaip Daletsky, jie pasirodė gana grėsmingi ir šiurpūs. Keikdama save ir savo nesveikus norus vaikščioti vakarais miškuose vienai ir dar su gigantiškais kablais, nuo kurių kojoms vėliau būna ne gėlytės, ji galiausiai pamatė kažkokią lyg ir proskyną. Moteris sustojo vidury takelio ir alsuodama nuo kiek per greito ėjimo nusimetė nuo peties krepšį. Pradėjo jame raustis ne dėl ko kito, o dėl mobilaus ir cigarečių pakelio. Savo bb nepastebėjusi jokios naujos informacijos, ji užsidegė cigaretę ir godžiai įtraukė nikotino dozę į prarūkytus plaučius.

Felice ėjo miško takeliu. Ateidavo čia dažnai, todėl ėjo ramiai, be jokios baimės pasiklysti. Pagaliau pasiekusi proskyną, kur dažnai ateidavo paskaityti, pafotografuoti ar tiesiog pasėdėti, ji jau ketino įsitaisyti ant kokio kelmo, kai pamatė May. Nužvelgusi ryškią būtybę, kažkur baisiai matytą, Fawn kurį laiką bandė prisiminti, kas ji tokia. Galiausiai prisiminusi merginos vardą ji sukrykštė:
-May!

Daletsky buvo kiek nusiraminusi ir sudėjusi rankas palengva rūkė cigaretę. Bet išgirstas moteriškas balsas privertė ją krūptelėti ir ji per giliai įtraukusi dūmų į plaučius sukosėjo. Žaibiškai atsisuko priekiu į garso šaltinį ir pamačiusi prieš keletą metų regėtą veidą, džiugiai išsišiepė.
- O Dieve, Felice! Šimtas metų. - ji šyptelėjo ir akimis perbėgo per Fawn išvaizdą. Šią merginą dar dabar prisiminė puikiai, tik vidurinėje ji rengėsi kiek kukliau. Galiausiai ji numetė baigtą nuorūką ant žvyro, pamindžiojo batu ir priartėjo prie Fel.

Kadangi Fel tikrai nebuvo iš tų, kurie šaltai rodo jausmus arba apskritai jų nerodo, vos May prisiartino, ji stipriai ją apkabino. Pagaliau paleidusi iš glėbio, šiek tiek atsitraukė ir nusišypsojusi tarstelėjo:
-Odieve, kaip gražiai atrodai! Žinai, nesuprantu, kaip mes galėjom šitiek laiko nesimatyt, taip tavęs pasiilgau!-taip pat entuziastingai kalbėdama Felice nusišypsojo ir nubraukė plaukus nuo akių,-Ką veiki.. miške? Ir dar vakare?

Sulaukusi apkabinimo nustebo, bet atsakė į jį tuo pačiu - jai patiko prisilietimai, o iš seniai matyto žmogaus jie buvo ypač laukiami. Išgirdusi komplimentą ji išsišiepė ir palinksėjo.
- Sweetie, tą patį galiu pasakyti ir apie tave - per tiek metų išgražėjai. Patikėk, ir aš tavęs. - May prikando lūpą ir dar vis šypsojosi. - Miške? E... Tiesą sakant net nežinau ką aš čia veikiu. Ant aukštakulnių krosus bėgioju ir keikiu save. Bet matau, kad nebereikalo... - ji nutęsė ir pagriebusi rausvų plaukų sruogą, pradėjo sukti ją ant piršto. Daletsky labai džiūgavo, kad pagaliau susitiko su Fawn, bet buvo kažko neramu.

-Die, brangioji, su tokiais kablais tu čia koją nusilauši..-sukikenusi ji pažvelgė į May batus, kurie, pripažinkim, tikrai ne naktiniams pasivaikščiojimams skirti. Vėl tyliai sukikenusi ji pažvelgė May į akis,-Ėė, tau viskas gerai? Atrodai..susinervinusi,-kiek susiraukusi, Felice prikando lūpą ir susirūpinusi nužvelgė draugę.