Fi čia parsirado gan anksti, o su ja kokie 20 gerai apmokytų vyrukų. Išlupusi iš mašinos pasitaisė suknelę (čia ta pirmoj eilėj antra. ;D), kurią jau iškart užsidėjo vestuvėms. Įsidėjusi į ausį tą tokį mandrą daikčiuką, kurio pavadinimą pamiršau, mergina atsisuko į jos pagalbininkus.
- Gerai. Dar turim kelias valandas. - linktelėjo pažiūrėdama į laikrodį ant rankos. - Įėję į dvarą pamatysit pagrindinę salę, kuri turi atrodyti štai taip. Puošmenos, kėdės ir visa kita yra mašinose. - Fi parodė į už jos esančius furgonėlius.
- Alfa būrys eis puošti salę. Ir neužmirškit - jokių rožių!!! - tarė pusei vyrukų, ir jie nieko nelaukdami nukeliavo dirbti savo darbo. Fijojo atsisuko į likusią pusę.
- Jums lieka baliaus paruošimas. Maistas, stalai kėdės ir visa kita yra kituose furgonėliuose. Manau patį balių darysim lauke, jeigu bus blogos oro sąlygos, perkelsim į vidų. Ar aišku? - paklausė peržvelgė Beta būrį. Šiems linktelėjant, mergina išleido vyrukus darbuotis, o pati pradėjo kuistis savo popiergaliuose ir tikrintis, ar nieko neužmiršo.

Visai netoli dvaro pasigirdo pokštelėjimas ir atsirado (svirduliuodama ir kosėdama) May. Sumautas keliavimas oru dažnai jai sukeldavo nepageidaujamus, bet bent jau laikinus plaučių defektus. Moteris savo miniatiūrinį rankinuką, kuris svėrė daugiau ar mažiau keletą kilogramų, nuo rankos permetė ant dešiniojo peties ir dailiais, juodai nulakuotais nagais pasitaisė savo šukuoseną. Šiam vakarui Daletsky savo rūžavai-blondiniškus plaukus papuošė tamsesnių ir šviesesnių mėlynų tonų sruogelėm. Bedusi lazdele į savo plaukus galutinai juos sutvirtino ir galiausiai perbraukė pirštais per savo suknelę. Nusprendusi, kad atrodo pakankamai gerai, greitai nužingsniavo iki įėjimo, pakeliui apžiūrinėdama visą aplinką ir jau dirbančius žmones.
Po keleto minučių, Daletsky dar blaškėsi po pastatą, ieškodama nuotakos kambario. Kvaila galva ir kiauros smegenys, bet ji taip ir nesusivokė paklausti, kur po velnių Amy ruošis ir kur May turėtų atlikti didžiąją dalį savo, kaip vyriausios pamergės, pareigų. Galiausiai ji pamatė vieną iš pabrolių ir žinot kaip tai veikia - keletas paklapsėjimų akytėmis ir jau turi tikslias nuorodas. Moteris per keletą sekundžių nuskuodė į visai kitą dvaro galą ir tikėdamasi, kad dar nevėluoja, pabeldė į duris ir nelaukdama atsakymo įsiveržė į vidų.
- AMY! - ji greitai suriko ir puolė draugei į glėbį. Greitai nuo jos atsitraukusi, apsižvalgė po patalpą ir galiausiai jos akys perbėgo per visą Lee fizionomiją. - Į suknelę tilpsi. Tikiuosi nevalgei jokių saldumynų, nes aš nors ir sėdžiu prie knygų, dar neužtikau kerų, kurie padėtų sulieknėti per keletą valandų. - ji rimtai palinksėjo, bet veidas vėl liko nušviestas šypsenos.

Ames visą dieną tiesiog negalėjo nusėdėti vietoje. Ji blaškėsi po kambarius (šiame dvare buvo jau nuo vakar dienos popietės), o užmigti pavyko tik išgėrus didelę dozę raminamųjų. Nors Amy tikėjosi, kad pavyks išvengti nervų kenkiant sau ir vaikeliui, jeigu pasisamdys vestuvių planuotoją, buvo akivaizdu, kad Fijojo tik padėjo, bet streso "nuimti" nesugebėjo.
Šiuo metu Ames kaip tik sėdėjo viename iš didelių kambarių, vilkėdama tik trumpą chalatėlį ir kažkokias mandras šlepetes. Buvo šalta, tačiau iš tų nervų Ames to net nejautė. Išgirdusi žingsnius, moteris pašoko nuo lovos ir nusijuokė pamačiusi draugę. Stipriai ją apkabinusi Lee nusišypsojo ir kiek atsitraukė:
-Nejaukauk, net ir norėdama į save dabar nieko neįgrūsčiau. Nesugebu valgyt jau nuo vakar,-papurčiusi galvą moteris sukikeno,-Žinai, geriau pasidžiaukim, kad vestuvės dabar, o ne po kelių mėnesių. Tada pilvo nebenuslėpčiau,-plačiai nusišypsojusi Ames padėjo vieną ranką ant pilvo ir prikando lūpą tikėdamasi, kad May viską supras, po tokios "subtilios" užuominos.

Keletą momentų May tiesiog stovėjo ir nesugebėjo bent kažkiek nuslėpti šypsenos. Jai buvo nerealiai smagu matyti tokią laimingą geriausią draugę ir apskritai ją pamatyti. Mat jos ilgai viena kitos nematė ir tik retkarčiais pakalbėjo. Ir štai, kai ji galvojo, kad jos nuotaika nebegali būti dar labiau pakelta (galit juoktis, bet May visada džiaugėsi kitų sėkme), Amy padarė tą 'užuominą' ir Daletsky nuoširdžiai suspygė ir pašoko į orą.
- TU NĖŠČIA ODIEVE KIEK LAIKO ODIEVE! - ji kaip maža mergaitė striksėjo aukštyn žemyn ir iš visų plaučių užrėkė ant viso dvaro. Ką čia ant viso dvaro, jos turbūt tik Australija negirdėjo. Daletsky vėl greitai apglėbė rankomis savo draugę ir šį kartą apsikabinimas truko dvigubai ilgiau. Ir buvo švelnesnis, nes cmon, Daletsky nebuvo visiška pusprotė. - Pasakyk, kad man teks tos nežmoniškai šlykčios vystyklų keitimo pareigos ir aš turėsiu būti ta iš psichiatrinės pabėgusi teta, pas kurią tas vaikis turės atkeliauti tik pabėgęs iš namų. Ir, kad aš jį galėsiu maigyti ir kad aš jį turėsiu lepinti, ir ir ir... - ji pradėjo greitai malti liežuviu ir galiausiai nustojusi paprasčiausiai atsiduso. - Jei turi dar kokių naujienų, patausok vėlesniam laikui. Mano balso stygos ir širdis nebeišneš viso džiaugsmo. Tavo gyvenimas nerealus, Ames. - May tik tada paleido moterį iš glėbio ir palinksėjo galva, taip patvirtindama savo žodžius.

Nusijuokusi Ames papurtė galvą:
-Net neįsivaizduoju.. Su Brendon trumpam buvom išsiskyrę, tada ir sužinojau. Tas buvo prieš.. savaitę. Tai manau, kad.. Ką žinau, kokios trys savaitės ar panašiai. Net nebuvau pas gydytoją,-tyliai sukikenusi Lynn paėmė draugę už rankos ir ją nusitempė ant sofos, ant kurios greit atsisėdo. Kadangi pagaliau šiek tiek apsiramino, ėmė jausti šaltį, kuris tikrai nepadėjo, todėl pagriebusi kažkokį dekį, užsitempė jį ant savęs ir pasisuko į May.
-Aha, galėsi jį maigyti, ir keist vystiklus ir.. nu žodžiu, galėsi daryt viską. Ir dar būsi kokia ten krikšto mama,-sukikenusi Ames po nugara pasidėjo kažkokią pagalvėlę ir atsiduso,-Odieve, tu net neįsivaizduoji kaip aš jaudinuos. Net prieš koncertus taip niekada nebuvo.

Už kambarėlio, kur buvo nuotaka ir vyriausioji pamergė, durų pasigirdo greiti žingsniai. Po sekundės į kambarėlį įsiveržė Fi.
- Kas čia buvo, ar visi sveiki? - paklausė šiek tiek uždususi, nu nes pripažinkim, kad dvaras didelis, o Amy kambarys buvo vaaaapšė kažkur toliausiai. Pamačiusi merginas ramiai šnekančias, Fi atsiduso. Matyt jau iš proto eina, nes būtų davusi galvą padėti, kad girdėjo kažką žiauriai garsiai šaukiant.
- Chėbra, pamirškit greitąją, viskas gerai. - tarė mergina į telefončiko ragelio galą ausy. Tada vėl atkreipė dėmesį į merginas.
- Viskas jau paruošta, svečiai jau greitai pradės rinktis. - linktelėjo nuotakai. - Tiesa, ar jaunikis jau atvyko? - pasiteiravo.

Fijojo įėjus, Ames pasisuko į ją ir viską išklausė, kelis kartus palinksėdama:
-Nusiramink, man viskas gerai. Tiesa, nežinau, kaip sugebėsiu nenualpt, kai teks eit prie altoriaus, bet..-tyliai sukikenusi moteris nubraukė tamsius plaukus nuo akių ir prisimerkusi papurtė galvą,-Net neįsivaizduoju. Su Brendon nekalbėjau jau nuo vakar, bet jis žino, kad jau turėtų būt čia. Galiu pabandyt paskambint, bet jis dažnai tą telefoną susigrūda neaišku kur,-kiek susirūpinusi moteris apsidairė, ieškodama savo susisiekimo priemonės.

May sukikenusi žiopsojo į savo geriausią draugę.
- Krikšto mama. Turėsiu visas teises jį grobti iš jūsų. Kaip miela! - ji suplojo delnais, dar vis striksėdama, tik šį kartą jau ant sofos. Bet ji kiek krūptelėjo, kai tarpduryje pasirodė Fiona. Moteris jai šyptelėjo ir visko išklausiusi tyliai sukrizeno. - Teisybė, nelabai moku valdyti emocijas. - kaltai palinksėjo galva.
- Brendon neturėtų vėluot. Nebent nori netekti skalpo, nes tiek daug moterų ir nei viena nėra kantrybės įsikūnijimas. Bet jis nėra kvailas. - May gūžtelėjo petukais ir krenkštelėjo.
- Bet jei svečiai jau renkasi... Moterie, trauk suknelę! - Daletsky greit atsidūrė ant kojų ir fanatiškai žvalgėsi po kambarį, ieškodama vestuvinės suknelės slėpimosi vietos užuominų. Kurie buvo prieš pat nosį, tik žinot kaip atsitinka, kai kažko labai ieškai.

Pastebėjusi, kad renkasi svečiai, Amy pašoko nuo sofos ir nubėgo prie spintos, kurios duris greit atidarė. Atsargiai ištraukusi žemę siekiančią suknelę ir batelius, pagarbiai visą tai paguldė ant didelio stalo ir trūkčiojančiai įkvėpė, bandydama nusiraminti. Prikandusi lūpą moteris kurį laiką tramdė emocijas ir nusišypsojusi pasisuko į May:
-Padėsi?

Veronica visą pastarąją valandą derinosi drabužius ir svarstė, kaip geriausia būtų atrodyti. Poros, kurie tuokėsi, ji nepažinojo, tačiau sulaukusi Ronnie kvietimo su juo nueiti į vestuves, tiesiog negalėjo atsisakyti. Galiausiai išsirinkusi ilgą, juodą ir laaabai aptemptą suknelę, Leclerq pastebėjo, kad truputį vėluoja ir pasistengė greičiau atsirasti dvare.
Kai jau buvo vietoje, moteris prikandusi lūpą apsidairė ir nusišypsojo, pamačiusi pažįstamą veidą. Prisistačiusi prie Wentz, Vee nusišypsojo:
-Labas. Tikiuosi nevėluoju?

Pamačiusi suknelę, May atsiduso. Prikandusi lūpą pakreipė galvą ir šyptelėjo.
- Velnias, tokios ir aš savo vestuvėms norėčiau. Po galais, aš jos niekada nenusivilkčiau. - ji nervingai sukikeno ir išgirdusi jos galva tikrai kvailą klausimą, prunkštelėjo. - Tai ne. Kai pasiūlei tapt vyriausia pamerge, viena iš pareigų buvo padėt apsirengt nuotakai, nes šios pirštai turbūt taip drebės, kad suknelė liks sudraskyta dar nepasiekusi pačios nuotakos. - ji sukikeno ir jos pirštai lengvai perbėgo per švelnią medžiagą. Greitai numetusi rankinuką ant grindų ir pagriebusi ją į rankas (super atsargiai, ji turbūt kainavo milijoną), nutempė draugę prie žemę siekiančio veidrodžio.
- Lažinuosi, kad joje atrodysi kaip deivė. Brendon tave pamatęs susigraudins, kaip ir visi likusieji vyriškiai. - Daletsky pakilnojo antakius. - Stovėk ramiai. Ir nedrebėk. Negali būti taip baisu! - ji suinkštė ir... em, pradėjo aprenginėjimo procesą.

Fi tik atliksėjo į visas merginų pastabas, ir be žodžių išėjo pro kabarėlio duris. Nuėjusi per koridorių merigna pasiekė pagrindinę salę. Pamačiusi ją, Fijojo pakreipė galvą, ir skeptiškai pažvelgė patalpą. Tada ranka paspaudė and kito telefono galo esančio ausyje mygtuką.
- Šaunuoliai vyrukai. Pats metas persirengti ir užimti postus. - tarė abiems būriams. Šie turėjo pasiskirstyti įvairiai - nuo barmenų baliaus vietoje iki sutikinėtojų prie durų. Spoksodama į savo popierizmus rankose merigna išėjo prie durų stebėti, kas atvyks į vestuves.

Atsistojusi prie veidrodžio ir bandydama visaip padėti, Ames galiausiai buvo aprengta suknele, kuri tiko tiesiog tobulai. Tiesa, apsirengti buvo kiek sunkiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, nes ten buvo daug visokių raištukų, sagučių ir panašių miniatiūrinių dalykų ir daugelis iš jų buvo nematomi plika akimi. Krenkštelėjusi moteris nužvelgė atspindį veidrodyje ir nusišypsojo:
-Gerai, dabar reik paruošt povestuvinę suknelę baliaus pratęsimui, batelius, mane sušukuot ir padažyt.

Tyliai sukikenusi Veronica rankomis apsivijo Ronnie kaklą ir nusišypsojusi kiek pasistiebė. Kadangi šalia jų stovėjo kažkoks vyriškis, o Veronica tiesiog nebuvo tokia nagla, kad kalbėtų labai garsiai, ji lūpomis perbraukė per Wntz skruostą ir nusišypsojusi sušnabždėjo:
-Žinai, dažnai vestuvės būna labai nuobodžios. Jeigu ką, tiesiog pasinaudosim kokiu laisvu kambariu,-tyliai sukikenusi moteris nežymiai atsitraukė ir nubraukė plaukus nuo akių.

Po kokio gero laiko tarpo, netoliese pasigirdo dar vienas pokštelėjimas ir dvaro kieme atsirado Elena. Pirmiausiai apžvelgė dvarą, mat šis tikrai traukė akį. Dėl dedesnio komforto greitai pataisė savo gan nekokią vestuvėm aprangą, mat nespėjo net išraust savo spintos kai sužinojo jog yra kviečiama į vestuves. Mergina gan greitais žingsniais nukaukšėjo į dvarą net nežinodama kurioje jo vietoje renkasi žmonės ar randasi altorius.

Fi, pamačiusi, o gal net išgirdusi jau specifiniu tapusį Elenos atvykimą oru, iškart prisistatė prie jos.
- Tu atėjai! - sucypė, apkabindama mergvakarininkę. - O kur Aivė? Juk negali būti dar ligoninėj, ar gali? - greit supylė.

-Ei, tik negadink vestuvių. Man čia visai patinka, gal jie visai faini,-tyliai sukikenusi Veronica kilstelėjo antakį ir nusišypsojo,-Ooh.. Nu jeigu jau taip, tada net neabejoju, kad mane nustebinsi. Tiesa, būtų labai neblogai, jeigu šiandien nesuplėšytum suknelės, kaip padarei aną kartą, nes neturiu jokio noro čia vaikščiot tik su apatiniais,-nusijuokusi moteris nubraukė laku supurkštą plaukų sruogą nuo akių ir apsidairė, ieškodama alkoholio.

Fiona de Jager rašo:

Fi, pamačiusi, o gal net išgirdusi jau specifiniu tapusį Elenos atvykimą oru, iškart prisistatė prie jos.
- Tu atėjai! - sucypė, apkabindama mergvakarininkę. - O kur Aivė? Juk negali būti dar ligoninėj, ar gali? - greit supylė.

Elena sucytė netikėtai užpulta iš nugaros ar tai šono.
- Aš.. Aš nežinau kur ji.-išplėtė akutes žiūrėdama tiesiai į Fioną.

Fi suklapsėjo akimis ir jau užsičiuopusi savo telefono ragą ausy skambino Aivei.
- Elenaaaaa, ji nekelia rago... - prikando lūpą. - Na, yra du paaiškinimai, arba ji gimdo, arba jos priešgimdyvine depresija sergantis vyras atėmė jos telefoną, lyg šis galėtų nužudyti kūdikį vieno skambučio pagalba. - pervertė akis.

prie durų sustojus mažam mašiniukui atsidarė jo durys ir pasimatė viena koja apmauta tokiais batukais. atsistojusi abiem kojom ant žemės pasitaisė suknelę ar atitraukusi nuo jos akis užvertė galvą. atvipus žandikauliui mergina išpūtusi akis stebėjo į tą didingą daiktą stovintį priešais ją. neatitraukdama akių nuo pastato patraukė įėjimo link, rankomis čiupinėdama viską prieš save, kaip kokia akla, kad nepargriūtų. įėjusi vidun apsidairė kur čia eiti ir nusekė paskui kitus.