-Aha, geriau jau pasistengtum. Neuždirbu tiek, kad galėčiau atnaujint savo garderobo po kiekvieno karto, kai susitinkam. Jeigu nenori, kad su tavim susitikčiau vilkėdama maišą nuo bulvių, tvardykis,-nusišypsojusi moteris pagaliau pastebėjo alkoholį ir greit priėjo prie barmeno, iš kurio paėmė dvi viskio stiklines. Vieną iš jų padavusi Ronnie, iš kitos gurkštelėjo pati ir pavartė akis,-Baik. Ne tam šitiek puošiaus, kad iš karto viską sugadintum, palauk nors truputį.

atkeliavusi oru į vietą kurioje vyksta vestuvės atsistojo prie durų lyg kažko laukdama. o tiksliau reikėjo suprasti, kad laukia Matthew. apsižvalgiusi ar nepamatys dar ko pažįstamo sukryžiavo kojas ir atsirėmė į pilies sieną.
o atrodė ji va taip: suknelė
batukai

Išsprogdinus akis Elena spoksojo į Fioną.
- Negi tu manai.. Kad gimdo? Versija su Camu tikrai įmanoma bet..-suniurnėjo.

-Ew, ne, aš daugelio tikrai labai nenoriu matyt nuogų. Ar matei diedus, su kuriais man tenka dirbt? Ew,-pasipurčiusi moteris pabaigė viskį buvusį stiklinėje ir susiraukė. Kiek papurčiusi galvą, Vee atidavė stiklinę barmenui ir apsidairė,-Po velnių, jie ten ką, numirė? Suprantu, kad vėluot madinga, bet man jau ima darytis nuobodu,-atsidususi moteris sukryžiavo rankas ant krūtinės ir nužvelgė kitus svečius, ramstančius sienas.

-Turbūt tą patį sakytum ir pamatęs šešiasdešimtmetį senį, kuriam senai nebestovi, bet jis vis tiek prie manęs lenda?-vyptelėjusi moteris pasirausė rankinuke ir išsitraukė cigaretę. Greit ją prisidegusi, nusekė Ronnie žvilgsnį ir pamatė kažkokią merginą. Pavarčiusi akis Vee nusisuko ir išpūtė dūmus. Neketindama vyro tramdyti, gūžtelėjo pečiais,-Nueik jeigu nori.

Amy Lynn Lee rašo:

Atsistojusi prie veidrodžio ir bandydama visaip padėti, Ames galiausiai buvo aprengta suknele, kuri tiko tiesiog tobulai. Tiesa, apsirengti buvo kiek sunkiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, nes ten buvo daug visokių raištukų, sagučių ir panašių miniatiūrinių dalykų ir daugelis iš jų buvo nematomi plika akimi. Krenkštelėjusi moteris nužvelgė atspindį veidrodyje ir nusišypsojo:
-Gerai, dabar reik paruošt povestuvinę suknelę baliaus pratęsimui, batelius, mane sušukuot ir padažyt.

May šniurkštelėjo, pamačius kaip nuostabiai ji atrodo. O dar net makiažo neturėjo užtepliojus!
- Gerai, tuojau. Savo rankinėj turiu... er, sakykim, kad visko. - ji nekaltai suklapsėjo akytėm ir nubėgusi prie rankinuko pradėjo ant vieno iš stalelių dėliot makiažo priemones. Jų buvo DAUG, dėl to ta tašė ir svėrė toną.
Vėl nusigavusi prie draugės su pudros, tušo, pieštukų, šešėlių, skaistalų ir kitokio brudo pilnom rankom, ji pasisodino šią ant vienos iš kėdžių ir prikandusi liežuvį pradėjo ryškinti Lee skruostus, akis bei antakius. Ir šiaip, viską. Baigusi darbą po gerų 20 minučių, ji atsitraukė ir šyptelėjusi pažiūrėjo į savo šedevrą.
- Galėsi užmesti akį ir grožėtis, kai pabaigsiu plaukus. - moteris sukikeno ir pasigriebusi šukas, šukutes ir daug plaukų lako, pradėjo kedenti, šukuoti ir kitaip darkyti (stilingai, jeigu dar dvejojat) jos ilgus ir tamsius plaukus.
Galiausiai Daletsky nuleido rankas ir nuvedė nuotaką atgal prie veidrodžio.
- Na, ką manai? - ji kilstelėjo antakį ir kiek nervingai kramtydama lūpą paklausė.

May ją tepliojant tokių kiekiu makiažo, kiek ji nesikraudavo ant savęs net per koncertus, Ames jautėsi kiek nejaukiai, tačiau greit baimė dingo, nes Lee net neabejojo, kad May viską padarys taip, kad ji atrodys laaabai gražiai. Kai visas darbas buvo baigtas, moteris atsistojo prieš veidrodį ir plačiai nusišypsojo:
-Nežinau ar čia hormonai, ar nervai, ar dar kas, bet man norisi verkt, o negaliu, nes sugadinsiu šitą.. meno kūrinį. Odie, May, tu nereali, aš tave taip myliu,-nusišypsojusi moteris apsisuko ir apsikabino draugę.

- Yay, reiškia nesusimoviau! - May sukikeno ir taip pat apkabino draugę. Kai jos galiausiai atsitraukė viena nuo kitos, Daletsky prikando lūpą ir šyptelėjo. - Ir aš tave myliu ir jei sugadinsi tinko sluoksnį... Kreipkis į mane, žinau keletą triukų. - ji sukikeno. - Odieve, man atrodo ir aš tuoj apsiverksiu. - ji sumurmėjo ir sukrizeno pati iš savęs ir savo emocijų gausumo. - Jei išgirsi mane garsiai kūkčiojant, kai jūs stovėsit prie altoriaus... Pasistenk mane ignoruoti ir nesijuok, man ir taip bus gėda. - ji numojo ranka ir nusijuokė. Ha, net May prie tokių jausmų antplūdžių nebuvo pratusi.
- Gerai, baigiam graudintis, nes per ilgai dirbau prie makiažo, kad dabar jį gadinčiau! Hm... Ir kas toliau? - Daletsky sumurmėjo, žiūrėdama į Ames.

-Nebandyk verkt, nes jeigu verksi tu, verksiu aš!-nusijuokusi moteris dar kartą pažvelgė į savo atvaizdą ir gūžtelėjo pečiais,-Na, dabar trūksta tik jaunikio. Ir Matt. Kadangi tėvo neturiu, jis ves mane prie altoriaus,-prikandusi lūpą Ames kelias akimirkas spoksojo į savo nagus kai galiausiai vėl prakalbo,-Kiek valandų? Po kiek laiko viskas prasidės?

Tarsi nebyliai sakydama "kaip nori", Veronica gūžtelėjo pečiais ir atsirėmė į dvaro sieną. Ėmė darytis vėsu, o kojos pavargo nuo ilgo laiko praleisto stovint ant aukštakulnių, todėl nieko keisto, kad Vee ėmė darytis pikta ir irzli. Laukdama, kol kas nors duos ženkla, jog viskas prasideda, moteris numetė cigaretę ir ją užgęsino batelio kulniuku.

Kaip tik Elenai ir Fionai aptarinėjant, kurgi dingo Aivė, dvaro kieme pasigirdo dar vienas pokštelėjimas. Ir taip, čia ir buvo toji pradingėlė. Apsirengusi mergina buvo paprastai, nes taip pat, kaip ir Elena, neturėjo laiko deramai pasipuošti. Juodos (neplačios) kelnės, pilka maikutė ir juodas švarkas. Visų pirma apžvelgusi dvarą ir nusprendusi, kad vestuvių vieta iš ties ideali, mergina apsidairė ir kieme. Pastebėjusi jau iš proto einančias ElFi, Aivė pavartė akis ir prikaukšėjo prie mergvakarininkių.
- Nesijaudinkit. Aš jau čia, - sukikeno, savo žodžiais stengdamasi nuraminti drauges, nes per visą laiką, kol ėjo iki jų, prisiklausė įvairiausių versijų apie paslaptingą Aivės dingimą.

Dar vienas pokšt. Šį kartą dvaro kieman atsidangino Cynthia. Pirmiausia apsižvalgiusi kur papuolė, pakraipė galvą. Tuomet pasitvarkė savo tarkim suknelę, persibraukė susitaršiusius plaukus ir nužingsniavo į dvarą.
Dvare buvo kiek painiau, tad net ir žinodama, kur ieškoti Amy persirengimo kambario, Cyn turėjo dar šiek tiek paklaidžioti. Tačiau pagaliau radusi tai, ko ieškojo, nedrąsiai įkišo galvą pro duris. Paaiškėjus, jog pataikė būtent ten, kur ir norėjo, plačiai atvėrė duris ir įėjo į kambarį. Akys iš karto užkliuvo už draugės. Cyn nebegalėjo sulaikyti pačios nuoširdžiausios šypsenos.
- Amy! Atrodai nuostabiai, - šūktelėjo Cynthia, taip visiškai atkreipdama į save dėmesį. Priėjusi prie draugės ją stipriai apkabino, dar pasiūbuodama į šonus. Galiausiai paleido ir vėl nužvelgė nuo galvos iki kojų. Draugė iš ties atrodė puikiai.
- Tikiuosi dar nieko nepraleidau, - kaltai šyptelėjo, tikėdamasi, kad neatvyko per vėlai.

Ir pyst dar vienas pokšt. Parsiranda Brendonas, vienas iš labiausiai vėluojančių ir kas be ko turbūt biški svarbių vakaro dalyvių. Urie nelabai kaip ir susigaudo kur jam dabar eiti, todėl apsisuka aplink savo ašį, pakol akyse atsiranda pažįstami siluetai. Urie užtikrintai patraukia link jų, taisydamasis varlytę.

Sukikenusi ir tvirtai apkabinusi Ames, May atsidūsta.
- Jau kaip ir laikas. Tu nusiramink, paverk jei labai nori ar... nežinau, palauk. Ir aš... Turiu lėkt. Tai va. Pasimatysim salėj. - May mirktelėjo ir dar kartą šyptelėjusi draugei, apsisuko ant kulno ir greitai išlėkė iš kambario.
Po kelių minučių ji atsidūrė miške, kur rinkosi žmonės ir, kaip netikėta, stovėjo pats Urie.
- Kur tu lindėjai? - Daletsky išniro jam prieš nosį ir šyptelėjo. - Tavo būsima žmona tuoj nagus nusigrauš. Aš prie jų per ilgai dirbau, kad dabar jų netektų! - ji prunkštelėjo.

Ivy Gigandet rašo:

Kaip tik Elenai ir Fionai aptarinėjant, kurgi dingo Aivė, dvaro kieme pasigirdo dar vienas pokštelėjimas. Ir taip, čia ir buvo toji pradingėlė. Apsirengusi mergina buvo paprastai, nes taip pat, kaip ir Elena, neturėjo laiko deramai pasipuošti. Juodos (neplačios) kelnės, pilka maikutė ir juodas švarkas. Visų pirma apžvelgusi dvarą ir nusprendusi, kad vestuvių vieta iš ties ideali, mergina apsidairė ir kieme. Pastebėjusi jau iš proto einančias ElFi, Aivė pavartė akis ir prikaukšėjo prie mergvakarininkių.
- Nesijaudinkit. Aš jau čia, - sukikeno, savo žodžiais stengdamasi nuraminti drauges, nes per visą laiką, kol ėjo iki jų, prisiklausė įvairiausių versijų apie paslaptingą Aivės dingimą.

Pirmoji ElFi palaimingai cyptelėjo išvydus pradingėlę.
- Pilvas yra? Žiogas yra? Sveika visa? - išpylė iš šono apkabindama Aivę ir silpnai ją pamaigydama.- Tikiuosi kad Camą užrakinai seife kokiam su 8 spynom, nes kitaip jis čia atsibogins ir iššaudys dvarą pamanęs kad tai tavo pagrobimas.. - suburbėjo tik dabar paleisdama Ai.

Fi pamačiusi Aivę lengviau atsikvėpė, bet pro jos petį pamačiusi, kad atsidangino ir pats jaunikis, mergina išsitiesė kaip styga.
- Elena, prižiūrėk Aivę. Jeigu nubėgs vandenys, aš stabdysiu vestuves. - greitai susakė komandą ir nuvairavo prie jaunikio.
- Laba diena aš jūsų vestuvių planuotoja, prašom eiti paskui mane. - greitai suvarė pristatomąją kalbą, ir pradėjo stumti jaunikį altoriaus link, o May tepasakė.
- Perduok Amy, kad jaunikis čia, visi pasiruošę, galima bet kada pradėti. - linktelėjo ir toliau stūmė Brandoną rimtai susimąstydama, kodėl nepasitelkė šiam darbui vieno iš būrių.
- Štai. - tarė pastačiusi jaunikį kaip kokią dekoraciją į vietą. - Viskas gerai... - sumurmėjo nužvelgdama Urie stovį, pataisė kaklaraištį. Tada linktelėjusi užėmė savo postą antram aukšte, iš kurio gerai matėsi pirmasis aukštas ir visa salė.
- Vyručiai, į vietas. Ir susodinkit svečius. - sumurmėjo Fijojo į aparačiuką. Abu būriai kaip vijurkai pradėjo visus varinėti į vietas.

Kai Fi prisistatė ir Brendon dingo iš akių, May tik atsiduso ir vėl kaip galėdama greičiau nuliuoksėjo iki Ames kambario.
Tyliai pravėrusi duris ir jas uždariusi, ši pasitvarkė suknelę ir plaukus ir išsišiepusi atsisuko į geriausią draugę. - Brendon vietoj ir pasiruošęs. Fiona sako, kad galim bet kada pradėt. - ji energingai palinksėjo ir prisiartino arčiau moters.

nesusigaudydama, kur turi stovėti pamergės ir visa kita tiesiog atsistojo netoliese altoriaus, kad jei kas greitai suspėtų prilėkti prie kitų. taip apsidairiusi ir galiausiai netekusi vilties, nes niekas dar į pamerges neprisistatė klestelėjo ant kėdės ir susiėmė rankomis už galvos.

Amy išgąstingai pažvelgė į draugę ir atsidususi papurtė galvą:
-Negalim. Matt nėra. Aš nenoriu prie altoriaus eit viena,-atsidususi moteris atsisėdo ant sofos ir prikandusi lūpą nervingai suleido nagus į ranką. Širdis daužėsi kaip pašėlusi, rankos drebėjo.. Ames labai tikėjosi, kad tiek nervų nepakenks kūdikiui.

May patempė lūpą.
- Tai kur jis pasidėjo? - ši dar priedo ir antakius suraukė ir atsiduso. Ji nutipeno dar arčiau draugės ir jos abi atsidūrė ant kažkokios sofutės. - Viskas bus gerai, jis ateis ir tada... er, visi alps kaip tu gerai atrodo ir tada visi verks. Ir bus gerai. Juk bus gerai? - Daletsky šyptelėjo, žiūrėdama į besinervinančią draugę.

-Nežinau ar bus gerai. Brendon vėlavo, Matt iš viso nėra.. Ar Jenny yra? Jeigu yra Jenny, turi ateit ir Matt,-vis dar besinervindama Ames pirštais patrynė smilkinius ir giliai įkvėpė, mintyse save suspardydama ir liepdama nusiraminti. Toks siaubingas nervingumas jai buvo nebūdingas, nes, kaip jau minėjau, šitaip Ames nesijausdavo net tada, kai reikdavo dainuoti prieš milžiniškas auditorijas žmonių.

Kai Ames jos paklausė apie Jenny, May tik numykė. Nei ji jos matė ar ieškojo, nei ką. Ir tikrai nenorėjo dar labiau sukelti draugei įtampos. Tad ji tik nuleido akis ir gūžtelėjo.
- Net jei ir buvo... Nepastebėjau. Bet aš tikra, kad jie tuoj ateis! Tik nesinervink. Velnias, nebūtum nėščia pasisiūlyčiau atnešti kokio viskio. - Daletsky sukikeno.