- Neatsibodai. Mane pakvietė dirbti į kariuomenę ir kai esi tokio amžiaus sunku atsisakyti, nes ti visada gali būti paskutinis kvietimas, - per daug nemąstydamas tyliai ištaria, toliau žiūrėdamas į El.
- Rimtai nepasiilgai? Nenori manęs matyti? - pagaliau kiek surimtėja, apmažindamas šypsenėlę ir tikrai susikoncentruodamas į žodžius, kuriuos sako, o ne tik šiaip kalbėdamas.

Elena vėl daro minutėlės pauzę, tada nusuka akis šonan, gi sunku pripažint.
- O jei ir pasiilgau, kas tada? Juk vistiek naują žaislą turi. Tik kad grąžų, išsipusčiusį, elegantišką. - varo savo. Bet taip juk ir turi būt, Matt gi yra motera.

[[ Made le france *įkiša galvą pro duris, ir pasakius tą frazę vėl dingsta už durų, jas užrakindama* xDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD jk. ]]

- Mes išsiskyrėm. Supratau, kad vis dėlto aš tau jaučiu kur kas daugiau, negu maniau, kad jaučiu, būdamas toli, - ištaria tokiu pat ramiu balsu, visai nepasimesdamas - nors ir kalba apie jausmus. Turbūt šiuos žodžius mintyse jis kartojo tiek daug sykių, kad tiesiog priprato prie jų.

(( xDDDDD ))

Elena aišku išgirdus tą teignį suprato jį kaip boba - jei ji jam atleis, jie susituoks, ir staiga jam prisireiks į kokią kariuomenę, jis vėl parsiveš ką nors, gal pvz. tailandietę, kuri paaiškėjus pasirodys esą tailandietis. Matthews nežymiai susiraukus papurtė galvą, kad tų kvailų miničių atsikratytų.
- Aš tavęs nepalikau. Aš nesutikau tekėti, nes tu buvai katik katik po ale išdavystės. Kas nereiškė, kad tave palieku. Matai - tu supranti viską kaip nori, grįžti namo su pana, ir bandai kaltą padaryti mane? - prislopintu balsu paaiškina, gale pridėdama ir piktą klausimą, galiausiai atsisėsdama lovoje ir nusiimdama paltą, jei to dar nebuvo padariusi.

Smitis giliau įkvepia. Šypsena jau atrodo tuoj dings iš veido, bet vaikinas susitramdo ir nusiropščia nuo El, leisdamas šiai atsisėsti.
- Aš nesakau, kad tu kalta, - labai ramiai ištaria, visai tingėdamas aiškintis ir pyktis, jog El galėtų ir aiškiau kalbėt. Smitis kelias akimirkas dar žiūri į Eleną, galiausiai giliau įkvepia ir visu kūnu pasisuka į ją.
- Aš galiu išeiti. Nori, kad išeičiau? - vis dar tokiu pačiu balsu paklausia, lyg teirautųsi apie orą ar vakarykščių varžybų rezultatus. Simba žiūri Elui į akis, teigiamo atsakymo atveju tiesiog pakilti ir dingti. Apsimesti, kad jam vienodai. Jeigu ji nenori, jis nenaudos prievartos. Kažkada gal juokais ir žadėjo, bet jis tiesiog tyliai pasitrauks ir paleis ją.

- Neišeik, o pasakyk - tu tikiesi, kad va parsiveži bobą, pamatai mane ir prisimeni "oba, dar ir šita yra", tada apsimeti kad tos madmuazel nėbėra? - ramiai užklausia nesiteikdama pažiūrėti jam į akis, biški per sunku būtent dabar. Atrodo, kad ji labiausiai širsta ant Ašto, bet toli gražu ant Scarlett ne ką mažiau, tuoj dar leptels ką nors apie aiškinimąsi su ja tai vapšė linksma bus.

Smitis klausosi Elenos žodžių gan ramiai. Šiai baigus, nieko nesako, tik papurto galvą, alia "neįmanoma, beviltiška" ir tiesiog pakyla. Lyg niekur nieko nužingsniuoja link durų, pagriebia savo striukę nuo sofos (tarkim jis ją paliko čia, o ne pasikabino) ir išeina iš kambario. Pasigirsta trinktelėjimas, keiksmažodis.
- Kur čia šviesa? - šūktelėjimas iš koridoriaus, aiškiai pasiklydusio Smičio.

Elena dar rabiau susinervyja, kai ji su kuom nors nesusišneka ir pašnekovas nieko nebepasakęs išeina. Nors rimtai, ką į tos Elenos klausimą atsakyt buvo galima. Matt išsivolioja iš lovos tylėdama kaip užsiūta burna ir su kiek besisukančia galva atšlepsi iki jungiklio, kurį ir nuspaudžia. Kambarį apšviečia neryški šviesa o Elena sukryžiavus rankas trumpam užmeta akį Aštoną.

Smitis stovi koridoriuje sustingęs, tik nežymiai lanksto nuleistų rankų pirštus, taip pat neryškiai papūtęs lūpas.
Elenai pasirodžius tarpduryje, Aštas pasuka galvą į merginą, žiūri į ją.
- Gerai, aš asilas, - kiek tyliau nei paprastai prataria, dar kiek pastovėjęs taip, visu kūnu pasisuka į El. Padvejoja dar, žengia porą žingsnių link jos.
- Ir aš beviltiškas mergišius, pijokas ir 90 % laiko mąstau ne tuo, kuo reikia, - pratęsia, kaltai šyptelėdamas.
- Nu bet nepyyyyyk... rimtai. Aš tau jau porą šimtų sykių kartojau ką tau jaučiu... Ir niekas nepasikeitė. Ir nu... rimtai. Nepyk, - galiausiai užbaigia, su kiek didesniais tylos intarpais nei jam įprasta.

- Tu asilas. Aš irgi asilas, nes aš ant tavęs beveik nepykstu. Beveik. - pabrėždama paskutinįjį žodį išspaudė nedidelį šypsnį, bet ne ne ne, ji tokia užsišikėlė yra kad į glėbį dabar tikrai nepuls. - Nori valgyt? Visvien jau 6 valandos ryto.. - atsiduso, vot tau ir nepavyko išsimiegot po tokio ilgo ir turiningo vakaro.

Nepuls į glėbį? Nu ir. Bus kas ją užsipuldins.
Smithis irgi ruošiasi pabūt užsišikėliu ir bent jau kol kas prie El nelįst, kad tik nesukelt dar didesnių pykčių, tačiau išgirdęs pasiūlymą... nu blę, tobula boba. Aštas sukikena ir sumažina atstumą iki Matt žengdamas žingsnį link jos. Beveik tą pačią akimirką Simba suima El veidą į savo rankas ir įsisiurbia į jos lūpas.

Elena kažkur ten tarp savo smegenų žinojo kad būtent taip ir bus, bet vistiek nustebo. Pireš minutę jis norėjo išeit, o dabar - še tau. Bet ji nesipriešino, bet ir perdaugiausiai neatsakė. Stovėjo kaip stovėjus keletą akimirkų, bet galisiai uždėjo rankas ant Smitho pečių ir negrubiai, bet atitraukė jį nuo savo veido. - Aš nevalgoma. - sukikeno vėl sukryžiuodama rankas bei žengdama žingsnį link virtuvės, visgi, bobą Smithas išsirinko principingą.

[[ *99 žiūrovai ir Fi išmetė popkornus ant žemės pradėjo šokti, ploti ir šūkauti iš laimės* ]]

Elenai atstūmus jį, Smitis dar kelias akimirkas vis dar pabūna užsimerkęs. Elenai nuėjus, Aštis atsimerkia, per itin trumpą laiką liežuviu apveda apatinę lūpą ir iš kart dalį jos prispaudžia dantimis, tuo pačiu žvilgsnį pasukdamas į merginą. Šyptelėjęs Smitis išleidžia atodūsį, lyg sutikdamas su Matt diktojamomis taisyklėmis - jis toliau laikysis nuo jos saugaus atstumo.
- Tu minėjai maistą? - iškelia antakius, vėl šyptelėdamas.

(( Mažiaaaau gi buuuvo xDDD ))

[[ Nauja karta, ji nesnaudžia ir auga. ^^ ]]

- Mmhm. - trumpai atsakiusi nužingsniuoja likusį atstumą iki šaldytuvo ir viena ranka atidaro jį. Vaizdas nenuvylė, kadangi pastarasis buvo pilnas visko kas valgoma, aišku tam išlikt šviežiam ir nesugedusiam padėjo burtai. Matthews nužiūrėjo visas lentynas, vienos kojos pėda patrindama kitos kojos skaudančią blauzdą, turbūt bus jau vakar pridirbus. - Visko yra. - truktelėjo pečiais. - O dabar vaskinsim kas gamins. - kilsteėdama lūpų kambus atsisuka į Smithą jau ištiesus vieną ranką ir pasiruošus rodyt žirkles. Kas sakė kad ideali boba? Ideali boba pagamintų, o Elena žinokit visai kitas reikalas.

Elenai į jį atsisukus, Smitis kelias sekundes į ją žiūri nesupratęs, o tada tik kilsteli antakius, tramdydamas šypseną.
- Tu ką rimtai? - po kelių akimirkų, Elenai nepakeitus pozos, šypsena pasišalina iš Ašto veido. - Tu turbūt juokauji.

- Be kovos aš nesiruošiu "laimėt" garbės gamint valgyt, - prunkštelėjo nė nepakrutėdama iš vietos ir rankos nenuleisdama.

- Ne, tu tikrai juokauji, - itin garsiai suklapsi blakstienomis, iškeldamas antakius.

- Na jei jau taip, tada gali gaminti tu, aš neprieštarausiu, - truktelėjo pečiais ir nuleido ranką kabėt.

- Aš nesuprantu, - prabyla, skėstelėdamas rankomis ir purtydamas galvą. - Nu tos bobos tai visai žemyn ritasi, - toliau alia labai piktai burba, judėdamas link spintelių. Pamažu ima vieną po kitos darinėti, bandydamas apsiprasti ir rasti ingridientus.
- Ir taau negėėda? - tokiu žemu, gėdinti turinčiu balsu, suraukęs nosį ištaria Smitis, galvą pasukęs į Eleną.

- Pasidavei be kovos, čia tau turėtų būt gėda, - poker face, kadangi jau Aštonas prisiėmė gamint El nušliaužė iki svetainės kuri buvo toj pačioj patalpoj ir sudribo į fotelį, dar ir teliką įsijungė. - Apsikeitėm rolėm, - patenkinta konstatavo faktą.