Staiga sužaibavo. Lottė atsitraukė ir nužvelgė žaibą

Vaikinas taip pat pakėlė akis į dangų. Dar kartą pasigirdus griaustiniui, per dangų nusidriekė elektrinės spalvos žaibas ir kirto kažkur toli į mišką.

Staiga žaibas kirto į tą medį už kurio stovėjo Lottė ir Markas. Gerai, kad dabar jie stovėjo toliau nuo jo.

- Umm...
Nutęsė, žiūrėdamas į pakirstą medį.
- Vis dėl to, džiaugiuosi kad turiu tave.
Sukrizeno.

-Aww,-sukrizeno ir pakštelėjo jam į lūpas

- Būsim čia ir lauksim kol mus nutrenks, ar?..
Sukikeno ir arčiau savęs prisitraukė visisškai šlapią merginą.

-Aš mielai p-alaukčiau, bet jeigu nenori..-sukrizeno

- Laisvė rinktis.
Sumirksėjo.

-Tai ką veiksim?-sukrizeno

- Ką nors sugalvosim.
Šyptelėjo ir pabučiavo Lotę.

-Žinai, neabejoju, kad jau sugalvojai,-sukrizeno

- Tikrai?
Sukikeno, kai bučinukai slydo merginos kaklu.

-Mhm,-sukrizeno.
Staiga, tolumoje Lottė išvydo kažkokį taškelį blaškomą vėjo. Tas taškelis artėjo. Blood pamatė, kad ten jos pelėda.
Paukštis atsitūpė kažkur prie Lottės ir Blood išsilaisvino iš Marko glėbio. Ji pakėlė paukštį ir atrišo laišką nuo jo kojelės. Atplėšusi mergina jį perskaitė. Veide atsirado susirūpinimo išraiška ir mergina prikando lūpą:
-Negerai..

- Kas buvo?
Kilstelėjo antakį.

-Mano mama susirgo,-sumurmėjo.
-Man reikia pas ją važiuoti,-atsiduso

- Puiku.
Sumurmėjo ir atsirėmė į kažkur šalą buvusį sveiką medį.
- Kiek laiko ten būsi?

-Nežinau. Apie savaitę. Kaip supratau ji.. miršta,-prikando lūpą.

Markas kiek susiraukė.
- Užjaučiu.
Sumurmėjo.
- Ai, bet kaip nors išgyvensiu.

-mhm,-sumurmėjo ir prikando lūpą.
-Ok, einu krautis daiktų,-labai liūdnai šyptelėjo ir pakštelėjo jam į žandą:
-Ate.
Lottė išėjo iš miško.

- Atia.
Liūdnai atsiduso. Akim nulydėjęs Lotę, nusprendė dar kiek čia pabūti.

Odette ėjo mišku. Jos aukštukulnių kulniukas įsmigo į žemę ir ji tylaii nusikeikė. KAi jį iš žemės ištraukė ėmė eiti toliau. Staiga pamatė kažkokį vaikiną ir šyptelėjo:
-Labas.
Dettė nubraukė nuo akių plaukų sruogą

- Sveika.
Kiek šyptelėjo ir nužvelgė merginą.
- Markas.
Ranka perbraukęs per vis dar kažkiek šlapius plaukus, prisistatė.

-Odette,-šyptelėjo ir sumirksėjo akytėm:
-Malonu

- Man taip pat.
Šyptelėjo.
- Iš kokio tu koledžo?
Pasiteiravo ir kilstelėjo antakį.

-Klastūnynas,-šyptelėjo.
-O iš kur tu?