Od pažvelgė į saulę ir šyptelėjo. tada pažvelgė Markui į akis

[[Ale dar sugaut tas akis reikėjo ]]

Sustojęs, šypsodamasis, pakėlė akytes į Odetę.

[[Talentas, ne kitaip xDD][
Ji šyptelėjo:
-Turi gražias akis..

- Tąpatį galiu pasakyt apie tave.
Šyptelėjo.

Ji šyptelėjo:
-Ačiū

- Nėr už ką.
Sukikeno. Vis dar laikydamas ranką kažkur toje vietoje liemuo-klubai, kita perbraukė per merginos plaukus.

Ji šyptelėjo ir nubtraukė plaukų sruogą nuo akių. Staiga vėl ėmė lyti. Kadangi švietė saulė, pasirodė vaivorykštė

- Žinai, tokios akimirkos man labiausiai patinka.
Sukikeno.

-Ane?-sukrizeno ir nužvelgė vaivorykštę.

- Mhm.
Palinksėjo ir dar kartą pabučiavo merginą. Maždaug tuo metu kai jie laižėsi, porą apšvietė saulės spindulys.

Po kiek laiko ji atsitraukė ir šyptelėjo

Lottė gavo laišką, kad pavėlavo. Ji jau buvo pakeliui į stotį, bet laiške rašė, motina mirė. Lottė nusprendė, kad Markas vis dar miške ir atėjo ten, kur jie buvo. Pamačiusi vaizdelį pašaipiai tarė:
-Greitas tu,-tada apsisuko eiti

Jau tuo metu kai vėl lenkėsi prie Odettės, iš kažkur pasirodė Lottė. Sumirksėjęs, nuo merginos patraukė rankas ir pasileido paskui Lotę.
- Tu ne taip viską supratai.
Pakartojo topinę frazę, paspirdamas butelį, per kurį vos nesitėškę į balą.

-Žinai kiek kart jau tą girdėjau?-sumurmėjo

- Pabandysiu atspėt. 3?
Kilstelėjo antakį.
- Naa, trečias kartas nemeluoja.

-Taip pat sakė visi mano eks. Tarp jų ir tu,-paniekinamai šyptelėjo ir toliau ėjo

- Gerai, nereikėjo man to sakyt.
Sumurmėjo ir susiraukė. Pasivyjęs Lotę, ėjo šalia jos.
- Ar nors leisi man pasiaiškint?

-Tavo pasiaiškinimus mintinai moku. leisk spėt. 'Buvau girtas, ji prie manęs lindo, aš neatsilaikiau.."

- Bet taip ir buvo.
Sumirksėjo.
- Ar matei kokie jos...
Pradėjo kažką sakyt, bet užsičiaupė, nebenorėdamas blogint padėties.

Ji trenkė jam antausį ir nuėjo

[[Vargšas žmogelis xDDD]]

Likęs apšalęs, po kažkiek laiko atsisuko atgal. Nieko įdomaus ten nepastebėjęs, o kadangi, vis dar lijo, nuėjo į vidų,

Jasonas ir Lotė atsirado miške.
- Here we are.
Sukikeno.

Ji liūdnokai šyptelėjo ir išbūrė ugninės. tada padavė jam butelį. Pati savo atsikimšo ir atsigėrė.

- Nagi, neliūdėk.
Šyptelėjo ir paėmęs butelį, jį užsivertė.

-Sunkoka,-šyptelėjo ir atsigėrė. Po kiek laiko, kai butelis ištuštįjo ji pasiėmė kitą ir atsisėdus ant žolės atsigėrė