-man tokia bėdelė.-šypt.-matos aš greitai gyju, o durklo neištraukiau,-pakėlė suknelė ir parodė koją. joje vos neįauges daurklas.-kas nors įmanoma?

-Adam nepasakojo?-nesupratusi pakreipė galvą.

mosikavo kojomis ant lovos galvodama kaip čia įspūdingiau viską parodyti.
-galima?-parodė į šalia gulėjusi skalpelį. nelaukusi atsakymo įsipjovė į veną. pridėjusi prie lupu siek tiek pačiulpė rieša. išryškėjo raudoni nuo kraujo rantys.
-kaip,-juokiasi

-aha,-palinkčiojo galva ir nusijuokė.

-viskas gerai. pasikalbėsit, susisnekėsit. viskas isaiskės, tu jam suosi į makaulę ir viskas tekės sena vaga. gerai?-šypt.

išgirdusi kažkieno žingsnius už durų pasisuko ton pusėn.
-Becca, labai atsiprašau. turiu neždintis,-stipriai apkabino draugę.
-tikiuosi dar susitiksim,-šypt ir dingo iš kambario.

((Perskaiciusi "Priimamasis" iskart pagalvojau apie mazycius katik gimusius kudikius :DDD))

už durų pasigirsta kulniukų kaukšėjimas. atsivėrus priimamajo durims į patalpas įėjo Jenn. nuo kėdės pasiima paliką maišelį.
-tai kaip jum čia sekasi?-pasidomi Becc.

Paskui Jenny atsivelka ir Smitis. Vaikinas jau su švarku, marškiniais, na, pilnai apsirengęs. Tik įžengęs pro duris, Aštas sustoja. Per daug atsiminimų, net nesinori giliau lįsti. Ne itin linksmu žvilgsniu, papūtęs lūpas (ne duck-face) apžvelgia visą priėmimą, dar šiek tiek palinkdamas į priekį, kad matomumas padidėtų ir susikiša rankas į kišenes. Užmatęs savo dukrą, Aštis nusišypso.
- Hey, sweety, - mirkteli ir vėl normaliai atsistoja.
- Susipažinkit. Žmona, eee, buvus žmona, Jenny ir dukra, jo, dukra Beccė, - šypteli, užsispoksodamas į kažkurią palatą, kur daugiausiai laiko ankščiau praleisdavo.

Beccė įtariai nužvelgė kažkokią dar nematytą žmogystą.
- Amm... - sumurmėjo prisimerkdama. - Puikiai, - plačiai išsišiepusi palinksėjo galva. Į priimamąjį įėjus Smitui, Bec pasuko galvą į jį ir nusišypsojo jau kiek nuoširdžiau.
- Labas, - pasisveikino su naujai iškeptu tėvu. Šiam pristačius savo buvusią žmoną, vėl įdėmiai nužvelgė Jen.
- Malonu, - burbtelėjo.

nuoširdžia šypsena nusišypsojo Becc. Jen aiškiai matė, kad mergina nera draugiška, bet pati vistiek neprarado savo draugiškumo.
-aš jau,-sušuko kažkur nuklydusiam Smihui.

Lyg užkrėsta Jennės gerumo, Bec pati nusišypso kiek nuoširdžiau merginai.
- Kas čia? - pasidomi pirštu rodydama į maišelį.

- Jau? - atsigauna, akis nuvesdamas į Audriną. Linktelėjęs, vaikinas žvilgteli į Beccę.
- Becc, nereikia pinigų? - kilsteli antakį, jau sugriebdamas piniginę kišenėje.

-vaistai, darbui,-pastebėjusi kad Becc pralinksmėjo atsakė.
nustebo, kad Ashtonas rūpinasi vaikais, niekada apie tai nebūtų nė pagalvojusi.

Bec išsišiepusi atsisuko į Smitį ir pakraipiusi galvą galiausiai ištiesė ranką.
- Reikia. Kaip tik jau baigėsi, - patempė lūpą. Išgirdusi Jen atsakymą, pasuko galvą į ją.
- Tu dirbi Skutely? - išsišiepė. Pati visad svajojo apie tokį darbą.

Smitis linkteli ir iš kišenės ištraukęs maigytą piniginę, atsidaro ją ir nuleidžia galvą.
- Svarų ar galeonų? - pasidomi, sklaidydamas plonumu nekvepiantį odos dirbinį rankose. Išgirdęs merginos lyg ir išsakytą norą dirbti Skutelyje, Smitis vypteli ir pakelia akis į ją.
- Tu nori į Skutelį? Kad ten tik gėjai ir isterikai dirba, - prunkšteli, tada staigiai žvilgteli į Jenny. - Na, dar ir tokios kaip Jenn, - nekaltai išsišiepia.

Bec vėl pasuko galvą į Aštą.
- Galeonų, - sumurmėjo ir, atkreipusi dėmesį į visai nestorą Smito piniginę, išpūtė akis. Galiausiai jas vėl pakėlė į tėvą ir išgirdusi, kaip anas supeikė Skutelį, suraukė antakius.
- Noriu, tai ką. Galbūt aš ir esu isterikė, - pabumbėjo ir vėl nukreipė akis į piniginę.

pasivaipiusi Ashtui, Jenn pasisuko į Becca.
-taip, jau gana ilgai dirbu ten. jei reikės pagalbos, kreipkitės,-juokiasi.

Smitis, išgirdęs merginos atsakymą, atsidaro skyrių, kur mėtosi auksinės monetos.
- Kiek? Bent maždaug. Bijau per daug duot, prisipirksi kokso ir ugninės, - rimtai nutęsia, kramtydamas lūpą ir žiūrėdamas į piniginę.
- Nuo kada dirbi? - pamirksi, pakeldamas akis į žmoną.