-Hmm...nes tuomet vėl aš ten atsidursiu ir tave pargriausi.-linkteli galvą:
-Aš nesu paika.

- Ko tu vis mane persekioji ir griuvinėji? - nusijuokęs paklausė jos Kajus.
Išsitiesė ant sofos ir laukė atsakymo. Tuo tarpu žalčiukas grįžo pas šeimininką. Tas perbraukė pirštu per žvynus ir gyvačiukė nušliaužė savais keliais. Greičiausiai medžioti.

-Ką žinau.-gužteli pečiais nusirengdama uniformą ir susiraukdama. Suknelė buvo kruvina

Kajus įsmeigė akis į nusirenginėjančią Seleną. Jam visai patiko tokie vaizdeliai. Jis šypsojosi.
- O, kaip apmaudu. Nusivilk ir ją, kol nepridžiuvo prie odos. Vėliau bus skausminga nuplėšt, - gudriai prisimerkė jis.

-Nesiruošiu daugiau nusirenginėti.-burbteli padėdama uniformą:
-Kodėl turėčiau nusirenginėti būtent čia?-paklausia

- Ką gi. Vadinas, man nėra ko čia pasilikti, - su suvaidintu liūdesiu balse pasakė Kajus. - Kai kitą kartą sumąstysi mane užgriūti, dėvėk mažiau drabužių, - mirktelėjo jis mergiotei.
Tada atsistojo ir nužingsniavo atgal į kautynių vietą. Tarpduryje dar atsisuko:
- Supykusi atrodai žavingai.
Šitaip pareiškęs patenkintas išėjo.

-Tu ką?!-sušunka pasivydama jį:-Galvoji, kad dabar nusirenginėsiu tavo akivaizdoj?!

Bet Kajus jos jau nebeišgirdo, kūnas ir mintys buvo karo aikštelėje.

Ji susiraukė ir nubėgo

Ignoravusi visus atsivilkusiuosius bėdulius, Mo patenkinta padėkojo Allegrai už tabletes. Iš vieno lapelio tuoj pat išspaudusi porą, jas susibėrė į burną ir nurijo. Galvai prašviesėjo ir pasaulis aplinkui pasidarė ne be tik ružavos spalvos
- Aš tave myyyyyyliu.
Išsišiepė Allegrai ir netrukus pasišalino iš priimamojo.

Allegra žiopsojo į žmogystas, kolei šie kažką vebleno. Prisimerkusi ir šiaip ir taip kraipė galvą, galiausiai išgirdo Mo. Nusišypsojo jai ir nusidangino į kažkokį kampą, pasidžiaugti absentu ir jo nuostabia toksine spalva.

Kajus sėdėjo apdujęs. Jam buvo be galo juokinga, kad per vieną vakarą jis tiek kartų pabuvojo ligoninėje ir visus kartus - ne savo noru.
Papurtęs galvą atsistojo ir išėjo.

Priimamajam pasirodė pažeme sklendantis Smithas, netrukus paskui įžengė Mo. Pasitelkusi superdupernesveikas galias, kurias tausojo ypatingiems atvejams, užkėlė vyrą ant vienos iš tuščių lovų ir apsižvalgė. Aplink neišvydusi nieko gyvo, priėjo arčiau.
- Žinai, aš kažkada mokiausia medicinos pagrindų, galiu pabandyt.
Ištarė labai rimtai nusiteikusi, ir nesupratusi, kad anas jau guli be sąmonės.

- Gelbėkit... Psichė... puola... - padrikai sumurmėjo nė neatmerkdamas akių, kadangi atrdė, jog kiekvienas judesys suteiks visišką skausmą.

- Suprasiu tai kaip neigiamą atsakymą.
Burbtelėjo Mo, išgirdusi murmėjimą.
- Aš gyvybę gelbėju, o psiche išvadina.
Neaiškiai ištarė ir šniurkštelėjo nosim.
- Iš kur šitas vanduo akyse?..
Sumirksėjo, kumštukais patrindama akis.

- Kay, kay, žudyk... - dar stipriau užmerkė akis, giliai įkvėpdamas. Pajuto kraujo skonį burnoje, bet nusprendė apie tai patylėti.

Truputį nusiraminus, Mo nusišluostė veidą, ir priėjo arčiau.
- Vulnera Sanentum.
Pusbalsiu sumurmėjo. Kerus pakartojusi tris kartus, truputuką atsitraukė. Kerai skirti padėti sužeistam nuo sectumsempros. Pirmą kartą naudojami kraujui pašalint, antrą žaizdai užsitraukt, trečią - išvengt tolesnių baisių randų, ar kažką tokio. Beabejo, aukai vis dar reikalinga pagalba, ne tik dėl sectum, bet ir dėl daugybės kulkų kūne.
- Tu dar gyvas?
Sušnabždėjo.

(( Jumis kokią klaidą padarykit ar nebegydykit taip gerai Smičio, bo šytas turi vis dar blogai jaustis ant Fi atvykimo. xDD ))

Smitis kiek inkštelėjo iš skausmo ties antrąja dalimi, kadangi nemenkai sopėjo.
- hell no, - išspaudė, kiek pasimuistydamas, bet pagaliau atmerkė akis.
- Whow, o tu tikrai neesi tokia evil, - šyptelėjo kai pajuto, jog keliose vietose nebe taip skauda.

[[Nieko, pagydysim, po to vėl pas Jagerį siųsim, po to vėl gydysim... rezultatas, karočia, bus nekoks xD]]

Monica susiraukė ir trenkė skambų antausį Smithui.
- Aš visai ne evil.
Sumurmėjo.

(( Aš tikiu, įsitikinusi. xDD ))

Smitis net galvą nusuko iš to Mū antausio stiprumo.
- Mažiausiai annoying... - panosėje sumurmėjo, patrindamas delnu žandą.

Tikėdamasi, kad nenulaužė dėdei sprando, prikando lūpą.
- AČIŪ pasakyk, ačiū. Dėl manęs ir toliau galėjai tūnot ten, su vartais flirtuodamas.
Metė. Pusiau nuo jo nusisukusi, ant krūtinės susidėjo rankas, vienoje iš jų vis dar laikydama lazdelę.

Įėjus Suzanai, Mo taip pat lengviau atsiduso. Kol ten jie abu žaidė gydytojais, mergina tyliai iškraustė resursų spintelę, iš kurios galiausiai ištraukė kažkokių tabletkių lapelį. Porą išsispaudusi, akimirksniu surijo, ir kur kas ramesnė pasišalino iš priimamojo.