Tomas palinkcioja ir su laivaja ranka paima Ahani letenyte.Nukulniuoja mokyklos link.
((Tikriausiai i GG Berniuku kambari?))

(( ten Selenos ir Justino meilės aktas))

((XD Nu tada i MK.Meiles akta paplesim))

(okey)

Tomas patrauke mokyklos link.

Ahani nustraksėjo paskui.

Apsikrovusi maišais Ariellė pro vartus tiesiai nuėjo į mokyklą, atidžiai dairydamasi ir tyrinėdama Hogvartso kiemą. Praėjusi pro pievelę šalia ežero žvilgtelėjo į savo atvaizdą skaidriame vandenyje ir pagalvojo, jog visų pirmiausia susiras veidrodį, kad galėtų šiektiek susitvarkyti šukuoseną.

Monica vaikščiojo hogo apylinkėm, kol rado gana jaukią vietelę nutūpti. Išsibūrusi dekutį, patiesė jį ant rasotos žolės ir ant jo prisėdo, stebėdama ramiai judantį ežeriuką. Apgailėtina, bet toks jau tas gyvenimas kai tau... šešiolika.

Grožėdamasi vaizdais, ir ežeru, ir mokyklos bokštais, ir kelmais, ir šiaip apylinkėm, vaikščiojo pieva, per kurią ėjusi labai lėti žingsniai. O dar šlapia. Kažkur tai atsisėdo. Jokių žmonių nematė, nebent kažkokią... voverę?

Vovėrę? Oi tu, vištele... Nužvelgusi kažkur čia šalia šmėžuojančią tamsią figūrą, Mo įdėmiau į ją įsižiūrėjo. Iš tolo atpažinusi varnę (žinot tą pedezų radarą? Tai va tokį turi Mo, tik ji fiksuoja varnas), mergina nutaisė šypsenėlę.
- Hey.
Pasisveikino.

Atsigręžė į balsų pusę, ai jo, ji jau ir taip buvo atsisukusi. Mergina bukai suklapsėjo akelėmis ir pasikasė pakaušį. Kas ana tokia? Ko ji čia dabar kabina Bellą? Išsigandusi Isa' patempė lūpą. Vis dar kvailai spoksojo į ją.
- Voverūšką, ką? - kilstelėjo antakį. - Ai jo, labas, - pasisveikino. Cat smile.

Stebėdama gana kvailą merginos elgesį, Mo kiek prisimerkė. Žmogėnui atsisukus, pažino Bellą ir sukikeno.
- Hey, bitch!
Išsišiepė.

Hohohoho, Isabella taip pat ją atpažino ir ėmė ploti rankelėmis.
- Heeey, DŪŪŪH! - surėkė kiek galėjo. Balsas turėjo girdėtis per visą apylinkę, bei pilyje. Kilnojo antakius.

- Bella!
Taip pat laiminga suklykė ir apsikabino draugę.

Kai ją apsikabino Monica ar koks ten per padaras, mergina ėmė baksnoti jai į nugarą. Nū gyva gyva, ko daugiau norėti?
- Lady kaka, tiesa? - atsiplėšusi nuo Mo, pasiteiravo.

- Shut it bitch, juk negražu prasivardžiuoti.
Susiraukė Mo atsitraukusi.

- Taip taip, dūh, panašėji į byberį, žinojai? - pikai pašnairavo į ją. Ruošėsi spirti jai į snukį.

- Manai mane, kaip ir jį, irgi myli visos hogo merginos?
Sukrizeno. Die, taikiai pabendraut žmogus nori, tai ne, dar čia prasivardžiuot ir spardžytis reikia.

- O kas tau nepatinka? Bernai ar mergos, svarbiausia, kad myli, - again cat smile. Žinoma, kad reikia šaipytis ir spardytis. Geri neišlieka.

- Taigi gerai, kad myli! Užtat tavęs... niekas niekad nemylėjo.
Palenkė galvą ir rūpestingai suraukė antakius, reikšdama užuojautą.

- Aš jaučiuosi laiminga, kad manęs nemyli jokios pievos ir kelmai, - maloniai šyptelėjo. Užsikišo plaukų sruogą už ausies. Smailinasi.

- Galbūt dėl to gamta tau ir pagailėjo grožio.
Sukrizeno.

- Lady kakele, pievos ir kelmai myli tik šlykščius žmones, nepamiršk to, - šyptelėjo.

- Nusišneki.
Metė Mo ir nuo peties atmetė plaukus.
- Iš vis stebiuosi, kaip tu čia papuolei.
Prunkštelėjo, bet tuoj pat nutaisė tokį veidelį, lyg būtų ant galvos lempikė užsidegus.
- Aa, taip, juk tavo mylimas tėvelis tau viską nupirko už savo purvinus pinigus. Be jo būtum niekas.
Vyptelėjo.

- Blogiau už tave negaliu būti, nebent tie kelmai ir pievos... - truktelėjo pečius.