-Na, kaip matai, sufyfiškėjau.-šypteli ji:-Ką čia daraj?

Aivė susiraukė.
- Aš čia dėstau, - staiga merginos galvelę pasiekė nušvietimas. - Jessica! - sušuko ir sukrykštė iš džiaugsmo.

Ji apkabina ją:-O kas gi kita?

Pagūžčiojo pečiais.
- Iš pradžių neatpažinau, - sukikeno.

-Na aš tavęs irgi.-šypsosi.

Kadangi Daniellai buvo nuobodu stebeti dvi kalbancias profesores ji isejo is cia murmedama kazka panosim.

Aivė pa'smirk'ino į Jen.
- Tai kaip laikaisi? - šyptelėjo.

-Gerai, kaip tu?-paklausia nusišypsodama

- Gana gerai, - palinksėjo galva. - Gal pradėsi čia... - mostelėjo į Hogvartso pilį, - dirbti?

-Dirbu juodosios magijos profesore. O tu?-paklausia

Aivė palinksėjo galva.
- Aš magiškųjų gyvūnų priežiūros, - šyptelėjo.

-Įdomiai čia kaip.-šypsosi ji:-Kaip meilės reikaliukai?-pasidomi

Aivė plačiai išsišiepė ir gūžtelėjo pečiais.
- Gerai, - sukikeno. - O tau? - šyptelėjo. Ūžtelėjus vėjui nusipurtė ir sukryžiavo rankas.
- Gal einam į pilį? - susiraukė.

-Okey.-užsideda gaubtuvą, nes nenori, kad vėjas suveltų jos plaukus.
[Aš vardų Jolantėlėlėlėlė vėjas man suvėlėlėlė vajė vajė:DD]

Aivė linktelėjo galva ir patraukė į pilį.

Ji irig.

Pagaliau atsigavusi iš po vestuvių (kurias praleido daugiausiai po kėdžių eile, nes pastalės buvo užimtos), Hogvartso teritorijoje pasirodė Adriana. Aukštakulniai buvo tikrai nešvelniai nutrynę pėdas, o kur dar faktas, kad ir pati Adrė nemenkai nutrinta buvo. Alkoholio. TA prasme. Žodžiu, mergina lyg ir būtų sukusi į arčiausią kelią link pilies, kai akys užkliuvo už aiškiai berniukiško silueto pievelėje. Visa labai apsipatenkinusi, Sylor paskubino žingsnį. Deja, tai nebuvo labai gera idėja, nes vos tik pabandžius eiti sparčiau, Adrės viena koja kryptelėjo ir nulūžo numylėtos avalynės kulniukas.
- ŠŪDAS! - nusikeikė, nebeišlaikydama pusiausvyros ir skaudokai bumptelėdama ant žemės, užpakaliu. Visa supykusi ir aiškiai pamiršusi apie Sam'ą, Sylor kažką burbėdama ėmė apžiūrinėti varganą aukštakulnį.

Kadangi buvo labai įsijautusi į kulniuko keiksnojimą ir bandymą nuplėšti aukštakulnį nuo pėdos, Adrė visai nepajuto artėjančio Sam'o. Nenuostabu, jog Adrė labai ryškiai krūptelėjo ir netgi kiek aiktelėjo, išgirdusi vyrišką balsą. Šiek tiek atsitraukusi, Sylor staigiai užvertė galvą į viršų. Baimė greit išblėso, nes tuoj pat paaiškėjo, jog tai labai simpatiškas, šiek tiek jaunesnis vaikinukas. Nusišypsojusi, Adrė įsikibo į Evans ranką ir nesipriešindama, jo pagalba atsistojo. Dėkingai linktelėjusi, kelis kart delnais perbraukė per savo užpakalį, nubraukdama prikibusias žoles ir panašiai.
- Ar panašu, kad man viskas būtų gerai? Aš numirsiu, ką tik nulūžo kulniukas, - susiraukė, nuleisdama galvą į žemę ir vėl įsispoksodama į sugadintą avalynę.

Aišku, komplimentas suminkština klastuolės širdį ir plačiai nusišypsojusi, ji pažvelgia į ant žemės įsitaisiusį vaikiną.
- Pas seselę? Dėl to, kad padauginau?.. - paklausia, aukštai iškėlusi vieną antakį. Prunkštelėjusi, Adrė papurto galvą. - Daaaar ko, prie šito mano kūnas jau seniai adaptavosi, - sukikena, svarstydama, ar verta vėl sudribti ant žemės.
- Bet vieną paslaugą galėtum padaryti, - kelias akimirkas pamąsčiusi, gudriai prisimerkia. - Palydėk mane iki... KL bendrabučio? - vėl nutaiso kuo malonesnę šypseną.

Adrė bukai suklapsi akimis, kai Sam pasako, jog nežino kur yra Klastūnyno bendrabutis. Sylor, vis dar aktyviai virškindama gautą informaciją, trukteli ranką iš Evans gniaužtų, to pasekoje praranda pusiausvyrą ir vos nesudrimba. Papurčiusi galvą, Adriana įsispokso į Sam veidą.
- Tai tu ne klastuolis? - lėtai kilsteli antakį.