- Pala pala... - papurto galvą, kai visiškai apgirtusios smegenys niekaip nepadeda sugaudyti visų galų. Galiausiai Adrė piktai atsidūsta.
- Nu kodėėėėėl visi gražūs bernai turi būti ne klastuoliai... - pavarto akis, treptelėdama. Dar kažką suzirzusi ir šiek tiek pabambėjusi, Sylor nuleidžia galvą į Evansą ir nusišypso. Visai ne jai būdinga jėga, Adrė sugriebia Sam už rankos ir pabando pakelti nuo žemės.
- Sumąstė čia pailsėti... nieeeeko... eisim... į bendrąjį... visų... koledžų... kambarį... - bandydama pakelti Evansą išsteni, galiausiai praradusi viltį, paleidžia jo ranką. - Alia sunkus velnias, - susiraukia, patrindama savo delnus.

- Man? Padėti? - prunkšteli, mesdama žvilgsnį į jai ištiestą ranką.
- Jo, - išsišiepus linkteli ir įsikabina į Semo parankę, prie jo prisiglausdama. Pradeda patikti šitas bičiukas jai, dar ir kaip.
- Rodyk kelią, - ryžtingai linkteli.