-Lazanijos?-nusišypso ir pasikuičia po spinteles ir šaldytuvą. Ištraukusi reikiamus produktus pradeda gaminti.

Tyliai atsistoja, priena už merginos nugaros, ir pirmiau nužiūrėjęs, kaip nuostabiai ji šiandien atrodo (ir visai nesvarbu, kad kol kas tik iš nugaros), pažiūri, ką ji daro.

Įdėjusi lazaniją kepti, Ella apsisuka ir nusišypso Jules. Apsivijusi rankomis jo kaklą jį pabučiuoja.

Padėjęs rankas ties jos liemeniu, pratęsia bučinį. Atsitraukus, šypteli.
- Greit apsisukai.

-Mhm,-sukikena ir dar kartą jį pabučiuoja. Po bučinio atsitraukia ir nusišypso Jules.

Šypsosi, dirsteli į orkaitę, nes alkis nepraėjo vis dar.

Pamato kaip jis žiūri į orkaitę ir nusišypso:
-Jau greit bus. Paruošiu salotas,-šypteli ir ima pjaustyti daržoves.

- Laukiu nesulaukiu, - dirbtinai sučepsi, ir priėjęs už nugaros, padeda rankas ant merginos, padėdamas pjaustyti, šypsosi.

Nusišypso, sudeda supjaustytas daržoves į stiklinį indą ir vėl pasisuka į Jules. Nusišypso.

Šypsosi, nieko nesako. Galvoje verda mintys, tad prikanda lūpą.

Kelias akimrikas į jį -iūri, atsidūsta:
-Apie ką galvoji?

- Kad po valgio galėtume kažkur nueiti,- šypteli.

-Hm. ir kur norėtum nueiti?-nusišypso ir pabučiuoja Jules trumpu bučiniu.

- Bet...- susimąstė ištaręs žodžio junginio, vadinamo "bet kur", pradžią. Susimąstęs, pakelia ir palinksi galvą, - bet kur tik nori.

-Maniau, kad ką nors pasiūlysi,-nusijuokė ir apsilenkė, išgirdusi orkaitės pypsėjimą. Atidariusi orkaitę, užsidėjo kepimo pirštines ir ištraukė indą su lazanija.

- Kvepia skaniai, - sukikena, apkabindamas Coco iš už nugaros ir pakšteldamas į žandą.

Ji nusišypsojo ir paėmusi peilį atpjovė du gabaliukus. Įdėjusi juos į lėkštę, padėjo jas abi ant stalo ir įpylė vyno.

Vis dar su plačia šypsena veide, laukia, prie vienos kėdžių, ant kurios, pagal idėją, turėjo atsisėsti Ella, o pats padėti pristumti kėdę prie stalo ir tik tada pats prisėsti už kito stalo galo.

NUsišypsojusi Coco atsisėdo ant kėdės, prie kurios stovėjo Jules ir su šypsena veide pažvelgė į vyrą.

Aišku, jis kėdę pristūmė, ir nuėjęs link kitos stalo pusės pats atisėda. Šypsosi.

Paėmusi sidabrinius stalo įrankius, padėtus prie lėkštės, sukikeno:
-Tikiuosi nenusinuodysi.

- Tada ir tu nusinuodysi.. mirsim kartu, - ironiškai šypteli, paiimdamas įrankius.

-Nu, beveik Romeo ir Džiulijeta,-nusijuokia ir pagaliau paragauja.

Ir Jules paragauja, ir lėtai sukramtęs kąsnį, užsigeria vynu, šitaip jį nurydamas. Nusišypso, parodydamas, kad skanu.
***
Maždaug po trijų savaičių, vieną rytą, Julian prabunda gan anksti, ir susiraukęs tyliai išlipa iš lovos. Apsirengęs rūbus, nukrypuoja į virtuvę, ir sau tyliai keikdamasis, susiranda iš senų senovės romo butelį, atsikemša ir užsiverčia. Galop ištuštinęs trečdalį butelio, savo noru atsisėda ant žemės.

Prabudusi, Coco apsidairė ir kiek susiraukė nepastebėjusi Jules. Atsistojusi, nuėjo į virtuvę, ir net nepažvelgusi į Jules atrstelėjo:
-Labas rytas,-priėjusi prie spintelės, užkaitė virdulį ir į puoduką įsidėjo kavos bei cukraus.