Iš pradžių kiek susikrimtęs Julian kiek pralinksmėjo gavęs bučkį, tad atsigrįžta į merginą įsisiurdamas jai į lūpas.

-Man šiandien buvo siaubingai ilga diena. Gal jau einam miegot?-tyliai apsako ir šypteli Jules.

- Turbūt tiesą sakai, - šypteli, atsigula.

Ji nusišypso ir atsigula. Žinoma, nepamiršta prieš tai pabučiuoti mylimąjį. Šypteli:
-Labanakt.

- Labanakt, - po bučinio palinki Ellai gero miego, linkteligalva, užsikloja.

Taip pat užsikloja, prisiglaudžia prie Jules ir užsimerkia.

Nusišypso, taip pat užsimerkia, bando užmigti.

Kadangi kaip ir sakė, jai buvo ilga diena, greit užmiega.

Jules, praėjus kokiam pusvalandžui po Coco miego pradžios, irgi užmiega.

Ryte, ganėtinai anksti Ella pagaliau pramerkia akis ir sumirksi. Pamačiusi Jules nusišypso

Pajutęs Ellą judant, taip pat prabunda. Keldamasis kiek suinksčia, pasirąžo, pamatęs Coco, nusišypso.

-Labas rytas,-nusišypso ir pkašteli jam į lūpas.

- Labas rytas, - nusišypso kaip jaunas mėnulis, pratampo rankas truputį.

-Ko norėsi pusryčiams?-šypteli ir atsisėda lovoje.

- Nevalgau pusryčių, - šypteli. - Bet kava būtų ne pro šalį, - sukikena.

-O jau maniau, kad valgai,-sukikena. Jai nebūtų buvę sunku ką nors pagaminti, nors pati irgi niekad nevalgė pusryčių. Nusišypsojusi atsikėlė iš lovos ir apsisiautusi chalatu išėjo iš miagamojo. Grįžo su dviem puodeliais kavos.

Ptogiau atsisėdęs ant lovos, paėmė iš jos vieną puodelį kavos ir kita ranka,palekšnojo per lovą, kad ir mergina atsisėstų.

Atsisėdusi šalia Jules, gurkšteli kavos.

Galop išgėrus kavą, Jules dirsteli į laikrodį.
- Man pusantros valandos iki darbo, manyčiau, derėtų atsigabenti daiktus, tiesa? - kilsteli antakį.

Ji linkteli:
-Aha. Šiandien būsiu namie, tai aptvarkysiu kai juos atveš,-šypteli.

- Tuomet reiktų susirast lazdelę, - šypteli atsikeldamas nuo lovos ir išeidamas ieškoti savo rūbų, kurie vakar buvo peršlapę. Po kokių penkių minučių iš svetainės pasigirdo didelis dunkstelėjimas, - daiktai atkeliavo. Į miegamajį jau grįžo apsirengęs savus rūbus Jules.

Nusišypsojusi Coco pakilo iš lovos ir dingo kažkur vonios kambaryje. Grįžo nusipraususi ir iškart nuėjo prie spintos kurioje ieškojo ką apsirengti.

- Žinai, mieloji, gražus oras, turbūt eisiu pėsčiomis. Hogvartsas gan toli, tai manau, reiktų išeiti dabar, - su šypsena veide pasako.

-Pėščiomis iki pat Hogvartso?-susiraukia. Apsirengia.

- Ir truputį oru, - vypteli. - Kiek pavaikčiosiu Londone, o vėliau greit į Škotiją, - pavarto akis, gūžteli pečiais.