George'as suraukė antakius, nepakeldams akių nuo taško paklodėje. Kurį laiką palatoje įsitvyrojo tyla. Visą šį laiką jis buvo susikoncetravęs rūpinimusi Fel, nes, kad ir kaip būtų, ji vis dar jo prioritetas. Tačiau dabar kai buvo aišku kad ji ne tik išgyvens, bet ir turėtų pilnai atsigauti, na..
Ryan'as įkvėpė ir išsižiojo atsakyti, tačiau taip nieko ir nepasakė ir sučiaupęs lūpas pažvelgė Felice tiesiai į akis.

Felice taip pat nieko nebesakė. Žodžių nereikėjo, viskas buvo aišku. Nuleidusi akis moteris užsimerkė ir suspaudė lūpas bandydama nusiraminti. Jautė, kad akyse kaupiasi ašaros, todėl giliai, trūkčiojančiai įkvėpė ir padėjo ranką ant pilvo. Nors sužinojusi apie nėštumą Fel galvojo apie abortą ir buvo nuoširdžiai įsitikinusi, kad gera mama nebus, ji per keturis mėnesius sugebėjo labai pamiltį vaiką, augantį jos viduje. Ir faktas, kad jį prarado Fawn tiesiog žudė.
Vis dar nieko nesakydama, Felice pagaliau pramerkė akis ir kiek drabančia ranka nubraukė skruostu riedančias ašaras. Ji bandė būti stipri, bandė pasidžiaugti, kad George nesužeistas ir kad ji pati gyva, tačiau nesigavo. Padėjusi galvą ant pagalvės Fel sumurmėjo:
-Aš dėl visko kalta. Neturėjau eit į karą, turėjau jį saugoti..

Daug negalvodamas, GRR užsiropštė į lovą šalia merginos, su batais and all ir abiem rankom apglėbęs Fawn prisigladė prie jos.
-Neprisigalvok,- sumurmėjo.- Kaltas karas ir tie šunsnukiai kurį jį pradėjo,- ir galbūt aš, mintyse pridūrė prisimindamas sprogimą nubloškusį Fel ir paties laidytas bombardas. Mintyse save papurtęs, atsiduso.

Atsidususi Felice užsimerkė ir prisiglaudė prie George. Švelniai pabučiavusi jo skruostą, nubraukė dar vieną ašarą ir susitvardžiusi krenkštelėjo:
-Aš noriu namo. Einam namo, George,-išlipusi iš lovos, Felice apsidairė. Buvo tik su apatiniais, tačiau tai jai ne itin rūpėjo. Paėmusi mylimąjį už rankos moteris dingo oru.

Curtis, padedama seselės ir susiėmusi už galvos, atšlubuoja į palatą. Netrukus hilerė paguldo moterį ir apžiūri ją.
- Nesudėtinga.. Galėčiau bandyti atkeikti, bet jokios žalos be kraujo nėra, o galiu netyčia ir suklysti.. Žiobarų medicina..
- taip, taip.. Siūlės. Žinau. Ir jei galima, greičiau, - pertraukia Stella ir vos vos šypteli.
Po gan greitos ir neskausmingos operacijos, moteris kažkodėl suklykia. Iš skausmo.
- VANDENYS! - sušunka hilerė. - Mergyt, tu tuoj gimdysi!
- Aš? Gimdysiu? - visai nesupratusi pakartojo Chassagne. Hilerė tik linktelėjo.
- Matosi, kad pirmas kartas. Spėju, nieko nežinojot apie tai, - šypteli darbuotoja. Frost tik šypteli.

Po kurio laiko, kelių itin sunkių valandų, E galiausiai išstumia.
- Visiškai sveikas berniukas, - tarsteli, kirpdama virkštelę hilerė. - Jau sugalvojot vardą?
- Oliver. Oliver Gareth Curtis, - šypteli ištardama vardą Sangrija ir galiausiai išgirsta pirmąjį vaikelio riksmą. Po kurio laiko, hilerei prisireikus trumpam išeiti, moteris nebemąsto, pabučiuoja sūnui į kaktą ir dingsta oru.

- Pirmiausiai pasakysiu, kad turiu tris naujienas, blogą ir dvi geras, - tik įėjusi atgal į palatą ir vėl atsisukusi taip, kad matytų Curtisą, tarė hilerė. - Gera, ta, kad, galvą sutvarkiau be problemų.. antroji gera, ar tikiuosi, kad gera.. jūsų draugė pagimdė vaikelį, - šyptelėjo pajudėdama prie lopšelio ir paglostė Oliver kaktą. - O bloga ta.. per gimdymą ji mirė, - jau visai tyliai pranešė hilerė, prieidama iš už lovos krašto ir ją pastumdamalink savo, hilerės kambarėlio.

O ko galima tikėtis? Kad jis palinksės galva, nusišypsos, tarstels kažką panašaus į "ai, aišku. Atsiprašau, kad sugaišau Jūsų laiką. Geros dienos!" ir dings iš ligoninės? Kad viskas būtų taip paprasta..
Realusis Curtis'as dabar stovėjo ir stebėjo situaciją visko dar iki galo nesuvokdamas.
- Ne. Negali būt. Čia kažkas ne taip. Aš laukiu žinių dėl prieš gerą valandą atgabentos tamsiaplaukės. Čia negali būt ji. Ji net nebuvo nėščia ir..
Į vaiką, gulintį kažkur netoliese, Curtis net nedirstelėjo."Ne. Tai negali būt tiesa."- ramino jis save ir tikėjosi, kad greitu metu kažkas patvirtins jo žodžius balsiai, nors iš tikrųjų kažką lyg ir nujautė.
[[aš kažkodėl nujaučiau, kad jis bus Conor'as xDDD pz, kažkaip tik tai ir lindo į galvą xDD bet px, Olis irgi tinka xDDD]]

- Prieš porą valandų, - pataisė rimtu veidu hilerė, toliau stumdama lovą ant ratukų. Nustūmusi ją, grįžo atgal, uždariusi duris paskui save ir giliai įkvėpė oro.
- Ji ir pati nežinojo apie gimdymą. Tiesa, pagal svorį, atroso, kad Oliver gimė po septynerių mėnesių, - vos šypteli, švelniai paimdama naujagimdį ir atsargiai judėdama link vyro.- Jūs juk Curtis, tiesa? - dar paklausia, tikėdamasi, kad vyro po kelių ilgų valandų nesumaišė.

((xDDDDDDDD Taigi čia nuo Norwood'o. Ir Hamsterio mašinos xDDDD))

((whatever. Apie Norwood'ą aš neišmanau, o Hamsterio Olis man visai nepatrauklus, todėl tikrai nepagalvojau, kad jis toks bus xDDDD ))

Curtis žinojo, kad laikas jam prailgo, bet nemanė, jog tiek. Kol hilerė buvo dingus, Curtis nejučia žvilgtelėjo link kūdikio ir nežymiai krūptelėjo. Moteriai grįžus, Gareth'as stengėsi daugiau nežvilgtelt į berniuką.
- Taip.. aš Curtis'as. Bet tai nieko nereiškia, pavardė gi ne tokia ir reta. Ell.. Mano žmona atvyko čia tik dėl sužalojimų, ne dėl.. nėštumo,- bandė toliau aiškintis situaciją Gareth'as.- Čia turi būt įsivėlus klaida.

(( Nevaryk ant Hammond'o Olio, jis toks hgdsdfghjkljuytf! :D ))

- Bet ji juk jį pavadino Oliver Gareth Curtis.. negali būti taip, kad vardas ir pavardė buvo parinkti atsitiktinai, - papurtė galvą hilerė, stengdamasi nesutrikdyti kūdikio. - Jei netikit, galit pažiūrėti į gimimo liudijimą ant spintelės, pati jo mama sudiktavo, - vos vos šyptelėjo, nežinodama jų santuokos ryšio hilerė.

- Ol.. Oliver Gareth Curtis..- tyliai pakartojo jis ir labai trumpai šyptelėjo. Bandydamas susitaikyt su mintim, jog turi sūnų jis ištiesė rankas, lyg norėdamas paimt berniuką.
- Jo motina.. Viskas buvo taip sudėtinga ir ji.. neištvėrė?- paklausė jis, norėdamas tiksliai žinot, kaip ji mirė.- Aš.. Aš noriu ją pamatyt. MAN REIKIA JĄ PAMATYT!- pagaliau pratrūko jis, dar nekreipdamas dėmesio į vaiką ir nesumodamas, jog jo riksmas nieko gero nežada.

Aišku, kūdikis pratrūko verkti ir hilerė ėmė jį raminti nebekreipdama dėmesio į tai ką Curtis pasakė iki šiol ir vos vos tyliai draugiškai, kalbėdama su vaiku, apie negražų tėvelio elgesį, jį koneveikė.

- Taip aš toks,- pritarė Curtis'as keldamas balsą.- Koks skirtumas. Man reikia .. - dairėsi po palatą ieškodamas kažko kas padėtų nusiramint. Bet ko. Jam gi dabar jau viskas px. Jis dar ne iki galo suvokė, jog turi sūnų ir kad turėtų pagaliau suaugt pats.- Nesvarbu,- pagaliau nuleido galvą.

Galiausiai kurim laikui nuignoravusi naujai iškeptą tėtį, hilerė galiausiai nuramina Oliver. Netrukus vėl atsigrįžta į Curtis ir vos šypteli.
- Tai paimsite savo vaiką ar paliksite jį Merlino valiai? - galiausiai tyliai paklausia vos vos supuodama naujagimį.

Gareth'as palinksėjo galva ir ištiesė rankas. Gi nėra beširdis, nors mintis, kad vaikas tikrai ne jo, vis dar kankino vyrą.
- Jam viskas gerai? Tikiuosi jo ligoninėj niekas nelaikys?- pasitikslino, nes tik tokia mintis dabar jam šovė į galvą.

- Jis sveikas kaip moliūgų sultys, - linktelėjo galva hilerė, perduodama kūdikį tėvui. - Jei motina būtų likusi gyva, būtume laikę juos čia porai trejetui dienų, bet dabar.. beje, dabar neįsivaizduoju,kaip vaikas gaus pieno, mano palatoje dar nėra buvę tokių mirties atvejų.. - sumurma tyliai hilerė, aiškiai apgailestaudama dėl savo tariamo poelgio.

Curtis nezymiai susirauke. Jis kaip tik stengesi vyt panasias mintis apie Chassagne mirti, kai hilere jam tai primine.
- Save it. Tai viskas? Daugiau nieko netureciau zinot?- noredamas kuo greiciau dingt is cia, paklause jis. Zinoma, mane, kad buitiniai reikalai, dabar yra paskutinis dalykas, kuris jam turetu rupet, todel perdaug neeme hileres zodziu i galva.

- Lyg ir nieko, - vos vos šypteli hilerė. - Bet jeigu kas.. kreipkitės, - priduria, iš kišenėlės ištiesdama vizitinę kortelę ir ištiesdama ją Gareth'ui.

Curtis pasiėmė vizitinę, linktelėjo ir netrukus nukreipęs žvilgsnį į sūnų rankose, dingo iš palatos. Faktas, kad šiuo metu jis jautėsi pretty messed up, bet kadangi niekam to dabar žinot nereikėjo, jis sėkmingai tai slėpė.