Curtis sekundės dalį pamąstė, kaip galėtų įrodyt Ellai, jog nė velnio nėra panašus į kažkokį maniaką.
- Išbandyk mane,- galų gale tarstelėjo labai jau pasitikėdamas savim.

Stella, išgirdusi tuos du Curtis žodžius, su tokia gana twisted šypsenėle, galop atisisuka į Gareth.
- Ir kaip turėčiau tave išbandyti? - sunėrusi pirštus, paklausė.

Gareth'as neiškentęs užvertė galvą, bet netrukus grąžino ją atgal į patogią poziciją, kad pakankamai gerai matytų Stellą.
- Gaalvok. Aš viską už Tave daryt turėsiu?- raginamai paklausė Curtis ir kilstelėjo antakį, tuo pačiu jau kone kikendamas.

- Mhm, - teigiamai sumurmėjo Stella, dar užtvirtindama tai galvos linktelėjimu. - Galėtum pats įrosyti.. ko vertas, - dar šyptelėjo.

Gareth'as kiek pakreipė galvą.
- Link kur suki, su tokiais pasiūlymais?- dar paklausė tikėdamasis išsamesnio atsakymo.

- Nežinau, - gūžtelėjo pečiais Stella. - Tiesiog šneku, kas papuola ant liežuvio galo, - prisipažino. Po kelių akimirkų atsiduso.
- Man sunku šnekėti tokiomis temomis, tiesą sakant, - dar pridūrė Chassagne, įsižiūrėdama Curtis į akis.

Curtis keliskart sumirksėjo akim.
- O aš jau tikėjausi, kad gausiu kokią užduotį,- neva šiek tiek nusiminė, bet netrukus iškart šyptelėjo.
- Gerai. Sunku, tada paliekam šitą temą,- pasiūlė laukdamas pritarimo, kadangi neketino vėl leistis į gilius ir prasmingus pokalbius. Laikė juos tam kartui, kai bus blaivas.

Stella irgi tiesiog šyptelėjo ir linktelėjo galva, šitaip parodydama, kad pritaria Gareth pasiūlymui. Vis dar nenuleisdama akių nuo Curtis, ir pasiremdama viena ranka į kėdės tuos.. daiktus, virš kurių paprastai būna laikomos rankos, pasiėmė butelį nuo stalo ir grįžo į pradinę pozą. Chasagne dar šyptelėjo ir užsivertė pastarąjį.

Curtis sulaukęs pritarimo, tiesiog šyptelėjo akimis sekdamas Stellos veiksmus. Trumpam prikando lūpą.
- Ėė! Šits mano. Atiduok čia,- netrukus suskubo pranešt, kol dar jo gėrimas nebuvo išbaigtas.
Curtis ištiesė ranką, laukdamas kol jo butelis bus grąžintas savininkui, ir kilstelėjo antakį.

Stella akimirkai sustoja gert, pasižiūri į butelį taip rimtai, lyg jis būtų prasikaltęs, tada į Gareth ir vėl kurį laiką geria. Atitraukusi butelį po kelių akimirkų, šypteli.
- Čia tavo? - kilsteli antakį Chassagne. - Persiprašau, nepastebėjau, - kiek ironiškai pasako, dar kartelį įsitikindama, kad čia tikrai jos butelis. Nors ir galėjo Frost suklysti - neatkreipė dėmesio į etiketę anąkart ir jau buvo apgirtusi. Bet esmės tai nekeitė - ji tik dar labiau apsikabino butelį, nes jau sumąstė, kaip atgautų savąjį (jei čia ne jos butelys), mat jo siekti vėl tingėtų, ir sukikeno.

Curtis pavartė akim ir sudejavo.
- Čia buvo mano, taip suprantu,- pakreipdamas galvą ištarė ir linktelėjo į ant stalo stovėjusį jau bala žino kieno butelį.
- Duok aną tada,- kiek atsainiai ištarė ir netrukus susikoncentravo ties Chassagne veidu.- Bet dar vienas panašus pokštas ir gausi ieškot kito sugėrovo, kuris tuo pačiu ir už kėdę pabūtų,- sukikeno nemanydamas, kad daug tokių rastų.

- Kodėl aš turiu daryt sunkiausius darbus? - paklausė Stella, lyg jau jie būtų susituokę, ir ištarė tai tokia išraiška kaip būtų sakius "eik šikt".
- Žiūrėk, darom taip. Tu paduodi man tą, o aš tau grąžnu šitą, - atsidususi, po kelių akimirkų pasiūlė Chassagne, tiesa, ne visai noriai, bet toks buvo jos kompromisas.

- Nes Tau arčiau ir šiaip bijau nuverst Tave, jei pasijudinsiu,- kantriai paaiškino dar kartą reikšmingai dirstelėjo į butelį ant stalo.
- Kas čia per kompromisas? Taigi šitas jau beveik tuščias,- Curtis nepatenkintas pasiūlymu šnairavo į butelį Chassagne rankose.

- Baisiai bijot dėl ko atsirado. Pasaulio brangenybė mat atsiradau, - prunkštelėjo Stella, prieš tai kiek paironizavusi balsiai.
- Tikrai? - nugirdus pastabą apie butelį, nepatikliai kilstelėjo antakį. - Nežinau, nepastebėjau, - paaiškino Chassagne gan paskubomis. Tiksliau sakant, tai ji čia taip savitai pasiteisino.
- Nežinau, jei nori gert, tai pasiimk tą, nes aš dar kartą tikrai nebesilenksiu. Liemenį skauda, - gailiai ir, žinoma, pastebimai tyliau ištarė Frost, lyg skųsdamasi.

Curtis pakraipė galvą ir pasuko žvilgsnį šonan.
- Nori pasakyt ne?- tyliai išsprūdo jam atsakas į pirmą Chassagne ištartą frazę. Atsuko galvą atgal, taip, kad matytų S ir lyg niekur nieko sumirksėjo akim.
- Tikrai,- patvirtino.- Ėė, nu. Prašau,- dar kartą pabandė.- Aš paskui galėsiu išmasažuot tą liemenį. Matysi - iškart geriau bus!- pasiūlė šiokį tokį kompromisą, kadangi Curtis pats buvo per daug pavargęs dabar lenktis per Stellą link stalo.

- Paskui, paskui.. Man skauda tai dabar! - aiškiai suirzus, ir vien dėl to skausmo, kiek sušuko Stella. - Ir neaišku, net kaip tu masažuoji, - dar kreivokai šyptelėjo paskui, pastarąją frazę jau ištarus tyliau.

Gareth'as kilstelėjo antakius.
- Neeišdegs. Pirma butelis, tada masažas,- laikėsi savo.- O patikėk, jis tooks geras,- dar kiek paerzino sukikendamas ir tuo pačiu pasmirk'indamas.

- Pats pasiimk, - vėl nukirto Stella. Tingėjo ji šiaip lenktis. Jau geriau čia taip patogiai sėdint pasiginčyt, o skausmas tai praeis. Visad praeina.

Smile'as pamažu dingo.
- Jei aš pats pasiimsiu, Tau šansų gaut masažą kaip ir neliks,- netrukus pridūrė jau siekdamas butelio ir gana nepatogiai muistydamasis.

- Kartoju, nu. Masažas dabar, arba man jo iš vis nereikia tada, - dar patikino Stella, palinksėdama galva ir kol kas dar nepadėdama Tu.. I mean, Gareth'ui pasilenkt. Jie dar pokalbio nebaigė.

Curtis liovėsi stengęsis ir dėbtelėjo į Chassagne.
- Reeeikia. Kam jau kam, bet Tau jo reikia,- palinksėjo ir sulenkęs dešinę ranką per alkūnę, pasiraitojo marškinių rankovę, tarkim jau ruošdamasis. Tą patį padarė su kita. Dirstelėjo į Chassagne švarką.
- Pati nusivilksi, ar man leisi?- kilstelėjo antakį, tramdydamas šypseną.

Stella nepatikliai pakėlė antakius.
- Tikrai masažuosi? - dar paklausė prisimirkusi ir nelabai tikėdama ir mintyse įtarinėdama Gareth.

Gareth'as prunkštelėjo.
- Ne. Meluoju,- pavartė akim.- Ką dar galėčiau daryt?- išsprūdo klausimas ir tikėdamasis, kad į jį bus neatsakyta, Curtis pakėlė akis.

- Dėl to nusirengimo.. nuskambėjo kiek.. na, žinai, - sumurmėjo ne itin aiškiai ir noriai Stella,atceit taip paaiškindama jos klausimo esmę.

Curtis kilstelėjo antakį vėlgi sunkiai tramdydamas juoką.
- Kiek kaip?- dar paklausė lyg pats nesuprasdamas ir laukdamas išsamesnio paaiškinimo.