- Nekreipk dėmesio,- vėl nukirto trumpai Stella, po to truputėlį, neryškiai šyptelėdama.

- Negaliu! Sakyk, pagaliau,- nekantriai pasimuistė ir šyptelėjo laukdamas paaiškinimo.

Stella nusivaipė, lyg jai labai didelį džiaugsmą ir pasitenkinimo jausmą duotų Gareth nežinios jausmas. Iškėlus ir netrukus vėl nuleidus rankas, šitokiu būdu parodė pasidavimo gestą ir atsiduso.
- Kaip tau nuskambėtų prašymas nusirengti iš to žmogaus, su kuriuo prieš keletą minučių dalijasi abejonėmis apie jo galimus.. ištvirkavimus? - Chassagne, radusi tinkamą paskutinį žodį (nors netoks jis jau ir tinkamas), kilstelėjo antakį ir kiek šyptelėjo. - Man tai pasirodė įtartina, - pridūrė, vis dar šypsodamasi.

Curtis sureagavo taip, kaip turėtų sureaguot ką tik esmę supratęs žmogus - kilstelėjo antakius ir ištarė nuostaba pasižyminti "aaaa". Kiek surimtėjęs, nudelbė žvilgsnį murmėdamas kažką panašaus į "turbūt nekaip". Netrukus pakėlė akis.
- Tai Tu nusirengsi ar ne?- klausiamu žvilgsniu ir kone kikendamas paklausė.

Stella pagūžčiojo pečiais, pati vos laikydama už lūpų šypseną ir galiausiai juoką, lyg atsakymas priklausytų ne vien nuo jos pačios.

Curtis prikando lūpą, kad sulaikytų čia visai nereikalingą juoką ir už krašto timptelėjo Stellos švarką.
- Ai aš ir šito prašyt turėsiu?- kiek nustebęs dar paklausė.

Stella tiesiog šyptelėjo ir papurtė galvą.
- Aš tiesiog abejoju, - paaiškiško, lyg tai visai netampytų nervų ir nebūtų taip jau reikšminga, kaip yra dabar.

Curtis lėtai palinksėjo galva.
- Ne pirmą kart šitą girdžiu,- dar pridūrė.- Galvok greičiau. Galimybė gaut taip pažadėtą masažą vis menkėja,- pakilnojo antakius sulenkdamas ranką ir jau pasiruošęs susitvarkyt prieš tai atraitotas rankoves.

Stella įsikando sau į lūpą, kad nesusijuoktų ir šiaip ne taip šyptelėjo.
- Gareth, aš su korsetu, - paaiškino trumpai, lyg tai jam ką nors sakytų, nes, bent jau jai, tai tikrai neatrodė, kad Curtis kažką nusimanytų apie tokius specifinius moteriškus rūbus.

Curtis pavartė akim.
- Tu visur problemas sugebi įžvelgt,- dar sukikeno.

- Tu čia džiūgaut turtum, kad nuo pareigų ir neatikėtumų atbaidau, tai ne, tas dar priekaištauja,- kažką suburba Stella vis dar sukandus lūpą, nes šiaip jaučia, kad be juoko mažai bepratrauks. Gi jau girta pakankamai, nesijuokiant ištvert nėra taip jau lengva.

- Nepriekaištauju,- papurtė galvą.- Aš viskuo dabar pakankamai patenkintas,- dar pridūrė.
Kiek pagalvojo ir pasikasė galvą.
- Na, nepaisant to, kad ištuštinai mano butelį,- dar po mažos pauzės pridūrė lyg ir priekaištaudamas.

- Neištuštinau, - taip įsižeidus pasako Stella. - Palikau gi dar, - pridūrė, pasižiūrėdama į tą butelį šalimais savęs.

Curtis prunkštelėjo.
- Tai čia gi tas pats, kas nieko !!- dar paaiškino.- Todėl ir sakau, kad nepalikai.

- Tau tai visada visko mažai! - prunkštelėjo. - Man tai užtektų, bet jei nenori, tai galiu pasilikt, - taip geranoriškai šyptelėjus, vėl įsikišo butelį užantin.

- Taip, taip. Aš pakankamai reiklus,- galų gale sutiko abiem rankom apsikabindamas Chassagne per liemenį ir pasitraukdamas ją arčiau link savęs.
- Pasilik.. Ką jau čia Tave skriausi,- atsiduso.

- Tai aš tau siūlau atiduot, bet tu neiimi, per mažai mat, - sukikena, paaiškinusi, ar veikiau pasiteisinusi, Stella, mat pati buvo apkabinta. Šyptelėjus, dar smalsiai dirstelėjo Gareth pusėn, bet nieko nesakė.

- Tai aš ir sakau. Man arba daug, arba nieko,- trumpai paaiškino nekreipdamas dėmesio į smalsų S žvilgsnį.

- Reiškia, kad per daug nori, - šypteli dar, šiaip vengdama labai artimo kontakto.

- Reiškia, kad žinau ko noriu,- tyliai atsakė su šiokia tokia dviprasmiška reikšme, tikėdamas, kad S, nepaisant jos girtumo laipsnio, sugebės įžvelgt abi.

Stella šiaip jau tkrai buvo pakankamai girta. Pakankamai reiškia tiek, kad ji suprato tik tiek, kad Gareth nori kažką tuom tylumu ir jos sakinio struktūros pakartojimu svabaus pasakyti, bet ką tiksliai nesuprato, ir pasuko galvą taip tiesiai, kad matytų pagrinde tik jo veidą.
- Ir ko tu nori? - gana atsargiai, bet tiesiai, kas buvo neaišku paklausė Chassagne, įtariai prisimerkdama.

Gareth'as susimąsčiusį žvilgsnį nukreipė keliom sekundėm į kažką esantį už Chassagne, bet netrukus vėl grąžino jį atgal šiek tiek tirdamas Stellos veidą.
- Aš daug ko noriu. Noriu normalaus pavasario, o ne šito sniegas-balos-dubmlas derinio. Noriu vat ano butelio. Noriu, kad keliolika tūkstančių Japonų būtų buvę perspėti ir laiku evakuoti. Noriu, kad atsirastų galimybė sutvarkyt Yellow Stone'o problemas. Ir noriu..- trumpam nutilo bandydamas iš žvilgsnio suvokt ar gerai padarys, jei pasakys.- Noriu, kad leistum jokiu būdu Tavęs nepaleist. Nė už ką,- Curtis prikando lūpą. Ai, velniop, jei ir nusišnekėjo. Ko gero Stella ir taip neprisimins, o pats tikriausiai niekad nepamirš.

Stella, kadangi buvo girta, tai taip linksmai sukikeno, išklausius jo norus. Ne piktybiškai, žinoma.
- Su tokiais norais man bus pernelyg sudėtinga tave išlaikyt, - dar šypteli, ir, pakėlusi ranką, švelniai pirštu perbraukė Gareth per skruostą.

Gareth'as atsainiai gūžtelėjo pečiais.
- Gali pamėgint,- pasiūlė vengdamas šįkart nusišypsot.

- Galbūt ir galiu, - iš dalies pripažindama tiesą, dar kiek šyptelėjo patraukdama pirštą kiek tolėliau, nes vis dėlto Stella susivokė kad su tuo skruostu dar netyčia užsižaisti gali.