Curtis palinksėjo, tuo pačiu galvos judesiais kliudydamas tą patį, labai toli pasitraukt nespėjusį, pirštą.
- Taaai? Mėginsi?- susidomėjęs paklausė.

Dabar Stella tikrai patraukė pirštą gana tolokai, mat ta ranka pasikasė pakaušį, šitaip parodydama, kad mąsto.
- Kodėl tu visuomet viską taip apsunkini? - prikandusi lūpą, kreivokai šyptlėjo ir prisimerkė, žiūrėdama į Curtis veidą.

- O turėčiau palengvint?- galų gale silpnokai šyptelėjo.- Jei žinočiau kaip, būtinai taip ir padaryčiau,- patvirtino savo žodžius trumpu linktelėjimu.

- Gaila, nes tada tikrai mėginčiau, - šypteli Stella, įsitaisydama patogiau kėdėje. Truputį pasisukusi, atremia galvą Gareth į petį, išleidžia nedidelį atodūsį.
- Nors galiausiai tu ir taip nepaliktum kitos išeities, - šypteli Chassagne, duodama tokią subtilią užuominą, kad sutinka.

Curtis išspaudė tokį ilgą ir girtą "aaaaaaawwww".
- taaaip ir sakiau, kad be manęs Tau sunkiai kas nors gausis,- sukrizeno, bet netrukus surimtėjo, kadangi situacija šiaip to ir reikalavo ir tuo pačiu Gareth'as bijojo, kad jo juokas nuskambės kaip šaipymasis, o to jis mažiausiai norėjo.

- Tiksliau pasakius, tai per tave man viskas sunkiai sekasi, - sukrizena, galvoje turėdama tai, kad visada galės jį išspirti iš namų/išeiti iš jo namų prieš tai iki gyvo kaulo susikirtus ir tada grįžti į eilinį gyvenimą.

- Tai nėra taip blogai, kaip Tau dabar atrodo,- suskubo patikint. - Be manęs, susigrąžintum įprastą rutiną. Spėju to mažiausiai nori,- kilstelėjo antakį.
- O ir man, be Tavęs būtų pakankamai nuobodu,- dar pridūrė, bet jau tyliau.

- Tu dar nepažįsti manęs, - menkai šyptelėjo Stella, duodama užuominą apie tai, kad rutinos ji nelabai pažįsta. Nutylėjo ir tai, kad su Gareth ji mano sulauksanti daugiau rutinos nei būsianti viena. Chassagne dabar tiesiog mažiausiai norėjosi pyktis ir tuščiažodžiausti ir savo norus tenkino.

- Supažindink!- labai entuziastingai paskelbė ir palinksėjo galva.- Kas čia žino, mažu ji man patiks!- pakilnojo antakius omeny turėdamas tą Stellos pusę, kurios jis nepažįsta.

- Per laiką ir susipažinsi, - sukikeno Stella. Šiaip nestikėjo jokio atsakymo, tai bandė išsisukt iš nelabai malonios padėties. Nelabai įsivaizdavo tą supažindimą.

Curtis įtariai prisimerkė.
- Pažadi?- dar paklausė nelabai ir laukdamas atsakymo, todėl netrukus vėl prabilo.
- Ėė, tai paduosi tą butelį ar ne? - sukikeno.

- Pažadu.. nepaduoti tau butelio, - šyptelėjo, apjungdama du sakinius/atsakymus Stella, mat antrasis klausimas nukambėjo kiek per greit - net pati vargiai sugebėjo įtilpti į tą pauzę. Kažkodėl pajutusi vėsą, kiek atsitraukė nuo Gareth, nes šiaip tas buvimas labai arti nebuvo itin jaukus pačiai Cghassagne, nei būtinas.

Curtis kiek suraukė kaktą pats nelabai rišdamas esmę tarp jo klausimo ir gauto atsakymo.
- Ką..? Nee! aš ne to noriu!- trumpai pamąstė.- Nors gal taip ir geriau,- galų gale pridūrė.

- Tu ir taip pakankamai girtas, - šyptelėjo Stella, jau pasisukusi taip, kad matytų Gareth nepasukant galvos. Nutylėjo pačią pirmą kilusią mintį į galvą, mat tai buvo jau nuskambėjęs klausimas, "o ko tu nori", o ko nori Curtis, pati jau išgiro.

- Nee. Dar nepakankamai,- buvo pasiryžęs ginčytis, kadangi tokiai minčiai nepritarė. Ir kadangi, suprato, kad butelio jis iš Stellos nesulauks, sumąstė siekt jo pats. Bet gi nebuvo taip lengva. Tam, kad šiaip taip pasiektų stalą, teko stotis. Nenorėdamas parverst Stellos, gavo vais dėl to dar kartą pasitraukt ją link savęs, imt į glėbį ir stotis kartu. Nežymiai susvyravęs, kadangi buvo kiek per ilgai užsisėdėjęs vienoj vietoj, Curtis žengė kelis nedidelius žingsnius ir atsidūrė prie pat stalo. Jis jau galėjo siekt butelio, bet bėda, kad rankos buvo užimtos, todėl gavo sodint Chassagne ant stalo ir pats jau pasitraukė link savęs butelį, tiesa, nesiruošdamas dar kol kas grįš į kėdę ir per daug nesureikšmindamas savo veiksmo.

Patikėkit, tas kėlimo, laikymo ir pasodinimo procesas Stellai buvo vienas nemaloniausių iš fizinės puės per visą jos gyvenimą. Iš jos lūpų išėjo keletas neaiškios kilmės ir pasikirties žodžių, ar, veikiau, keiksmų, taip pat dar ir Gareth turėjo gauti keletą smūgių tiek iš kumščių, tiek iš spyrių pusės, kokių šiaip jau iš jos nelabai buvo tikimasi, bet per tą susinervinimą bei pasikarčivimą ir kerštavimas nenusisekė.
Kai pagaliau Chassagne sėdynė jau kelias akimirkas lietė medinį stalo paviršių, pati moteris akimis nusekė Curtis veiksmus ir žinoma, paskui jį paleido mažai pasitenkinusį ir prisimerkusi žvilgsnį.
Nieko nesakė, nes jautė, kad prabilus pirmai iš burnos pasipils dar daugiau keiksmažodžių, bet šiaip ji jau nežiūrėjo jau taip piktai, kaip tuomet, kai nelietė nė žėmės (tiesą sakant, nelietė nieko, išskyrus G, kurį šiaip jau norėjosi liesti mažiausiai), mat jau kiek apsiramino.

Curtis visą laiką jautė nepatenkintą Chassagne žvilgsnį ir tuo pačiu kurį laiką tramdė juoką iš savo pusės. Netrukus užsivertė butelį ir neskubėjo traukt skysčio iš jo į save. Po kelių akimirkų nuleido butelį ir pasuko veidą į Stellą.
- Sakiau, kad šitas Tavo,- patvirtino labai ramiai.- Skonis visai ne tas.

- O aš sakau, kad tu pernelyg girtas tam suprast, - kelis kartus dar palinkčiojo galva Stella, aiškiai kažko nekantraudama. Aiškiai turėjo galvoje tai, kad dar egzistuoja ir toks girtumo laipsnis,kada jau skonį maišai, mat nusileist kaip ir neketino.

Curtis išleido tokį ilgą prunkštelėjimą.
- Žiūrėk, kas kalba. Pati ant kojų jau nebepastovi,- sukikeno neturėdamas omeny nieko konkretaus. Po kelių akimirkų vėl užsivertė butelį.

- Kad panešei dviem metrais arčiau durų, tai nereiškia, kad aš nepastoviu ir nereiškia, kad tu po penkių minučių dar čia stovėsi, - ramiai šyptelėjo Stella, nors viduje tokie pokalbiai jau senokai paįkyrėjo.

Curtis nustebęs kilstelėjo antakį, bet netrukus labai ramiai ir atsiprašančiai pakreipė galvą. Vietoj kažko daugiau išspaudė tik tylų "ša" ir vėl užsivertė butelį.
- Tai dar nereiškia, kad aš kažkur eisiu iš čia,- nukreipęs dėmesį į stalą, kad matytų kur tiksliai stato jau beveik ištuštėjusį butelį, tarstelėjo. Įsitikinęs, kad pastarasis stovi saugiai ir neplanuoja nuvirst, Gareth'as pakėlė akis.
- Apie ką mes čia, tarp kitko?- kilstelėjo antakį.

Stella dirstelėjo į Gareth, ir gūžtelėjo pečiais, šitaip atsakydama į jo pateiktą klausimą ir vėl nukreipdama žvilgsnį į rodos visai nereikšmingą sieną.

Curtis kiek atsitraukė nuo stalo, pasikasydamas galvą ir tuo pačiu metu mąstydamas, kaip pakankamai jis šįkart išgėrė. Netrukus nuleido ranką ir tylėdamas stebėjo S.

Stella besedėdama tylėjo. Šiaip nieko ypatingo neveikė, bet kai pajuto, kad kurį laiką pirštais muša taktą į stalą, prisimena, kad būtent čia turi neblogą kolonėlių sistemą ir pasukususi galvą, akimis rado pultą. Paėmusi jį, Chassagne atsigrįžo į Gareth ir šyptelėjo kiek labiau iškeldama pultelį.
- Nieko prieš? - paklausė su vis dar nedingusia iš veido šypsena.

Curtis trumpai papurtė galvą, kas turėjo reikšt, kad jis tikrai nebuvo prieš. Na, bent jau pačiam nereikės daug kalbėt ir nebus tos nejaukios tylos.