Curtis įsmeigė paaiškinti prašantį žvilgsnį, kuris galėjo likt ir nesuprastas, į Stellą ir prikando lūpą. Galėjo mažų mažiausiai dabar susiplėšyt iš to šlykštaus jausmo, kuris jau kelintą kartą vis atsiranda tarsi iš niekur, bet nusprendė susilaikyt todėl tik šiek tiek šyptelėjo.

Stella kurį laiką tiesiog tylėdama žiūrėjo ir Gareth. Po kurio laiko, jau, matyt, sugalvojusi pasitesinimą į jo ne itin patenkintą žvilgsnį, nusišypsojo.
- Tu į mane taip nežiūrėk. Gi jau minėjau, kad esu dar tik pradedančioji, - tyliai sušnabždėjusi sukikeno Chassagne, vis dar nepaleisdama Curtis kūnui priklausančio kaklo.

Gareth'as nusijuokė, delnais pasiremdamas į stalą. Sutvardęs iš lūpų sklindantį kikenimą, dar trumpam patraukė žvilgsnį nuo S.
- Kad nepasakyčiau,- grąžindamas dėmesį į Chassagne, atsakė.

Stella lėtai ir kiek dirbtinai išpūtė akis.
- Dar prastesnė?.. Eina sau, viskas, mano pasitikėjimas savimi kątik išėjo iš proto, - gana neįprastu jai, greitesniu tempu sumurmėjo Chassagne. Po kelių akimirkų vėl pakėlė akis į Gareth ir patraukė rankas nuo jo, nusprendusi, kad taip aukštai laikyti jas nepatogu, ir perkėlė jas ant stalo bei vėlei nuleido žvilgsnį kažkur.

Curtis kiek skubotai papurtė galvą į šalis. Į galvą šmėkštelėjo mintis, kad būtent dėl šio veiksmo Stella patraukė rankas ir prižadėjo sau daugiau taip nedaryt.
- Juk juokauji, taip?- sukikeno netikėdamas tuo ką girdi ir juolabiau nepritardamas tam.

Stella tiesiog gūžtelėjo pečiais. Iš tikrųjų, tai nežinojo, ar juokauja. Nuskambėjo visa tai rimtai, bet Chassagne lyg ir buvo girta. O kadangi ir šiaip labai keista asmenybė ji yra, tai ką jau čia supaisysi išgėrusią.

- Tu ne tookia jau ir bloga. Aišku biškį praktikos, nepakenktų, bet šiaip aš nesiskundžiau dar,- nesulaikydamas pakankamai plačios šypsenos stengėsi įtikint Chassagne.

Stella šiaip ne taip prisivertė šyptelėti ir pakelti akis.
- Man tik tavo skundų ir betrūksta, - pasiskundė, tvirčiau įsisiremdama į stalą delnais.

- Žinau, kad netrūksta,- palinksėjo galva. - Aš ką tik akivaizdžiai pasakiau šiokį tokį komplimentą ir netgi buvau besisiūlantis savanoris, padedantis tai įsisavint įgūdžių visam šitam reikale, o Tu sugebėjai tik išgirst blogąją pusę,- kiek pakreipęs galvą šonan, sukikeno Curtis.

- Matai? Gi sakiau, kad aš nesugyvenama, - šiaip ne taip sugebėjo išspaust šypseną Stella, šitaip stengdamasi išvengti šios temos ir tokių klausimų, kad atsakytų tektų nemažai laiko patylėti ir tiesiog pamąstyti. Juk ir alkoholis padarė savo.

- Nesvarbu. Man gerai ir taip,- sumažinęs šypseną iki minimalistinės, Curtis kiek pasilenkė link Chassagne.- Sakiau jau ne kartą ir sakysiu tol, kol įsikalsi į galvą,- dar sukikeno.

Stella bežiūrėdama ir akimis sekdama Gareth veiksmus, įsikando sau lūpon, bet greit dantis ir atleido.
- Jau įsikaliau.. - dar šyptelėjo. - Bet man negerai taip, - dar pridūrė Chassagne, vėl prikąsdama lūpą.

- O kas Tau būtų gerai?- dar atsidusęs, atsargiai paklausė ištiesindamas kaklą ir smalsiai stebėdamas Chassagne. Jam tiesiog atsibodo tenkintis vien smulkiom detalėm, norėjo teisybės, bet nebuvo tikras ar ją gaus, todėl tik silpnokai šyptelėjo.

- Būtų gerai, jei neįstatytum manęs į tokias nemalonias padėtis, - kiek pamąsčiusi, tepasakė nekonkrečiai Stella, nes šiaip tingėjo mąstyti kažką daugiau ir aušinti burną argumentais, kurių Gareth arba neišgirs, ar jų nebeprisimins, ar nenorės prisiminti ar į juos kreipti dėmesio.
- Ir dar būtų buvę gerai, jei nebūtų tekę emigruoti, bet čia jau kita kalba, - gerokai tyliau pridūrė Chassagne, kelias akimirkas pakėlusi galvą ir įsižiūrėjusi į Curtis, bet netrukus pasuko žvilgsnį kitur.

- Bet, kad aš kitaip negaliuu,- šiek tiek užtęsė galūnę ir gerokai ilgiau nei įprastai įsižiūrėjo į Stellą. Atsitokėjęs trumpai papurtė galvą ir tęsė lyg niekur nieko.
- Turiu omeny, jei to nedaryčiau, greit pasirodyčiau baisiai jau banalus ir atsibosčiau,- užtvirtino savo žodžius linktelėjimu, nutylėdamas mintį, kad turbūt ir taip jau atsibodo.
O ir apie emigraciją bandė neužsimint. Numanė, kad tai viena iš temų, kurių verčiau neliest. Bent jau dabar.

- Nors šiaip jau nemėgstu banaliybių, bet tau reiktų permąstyt dar kartą, ar tau tokiu netapus, - kelis kartus užtvirtindama prieš tai pasakytus žodžius, Stella palinksėjo galva. Šitaip davė subtilią užuominą, kad jai jau tai atsibodo. Atleiskit, bet Chassagne jau visa tai užkniso, nepabijant šio žodžio. Beje, visą tą laiką, ji nė neatsigręžė į Gareth, kad ir kaip stipriai jautė jo žvilgsnį, įsmeigtą į save. Frost paprasčiausiai nusprendė, kad gal dėrėtų baigti visa tai,ir kad būtų papasčiau, nė neužmezgė akių kontakto.

Curtis trumpai kilstelėjo antakius, tuo pačiu kažkiek nustebdamas dėl to ką išgirdo. Nors ne. Iš tikrųjų tai jis nė velnio nenustebo. Pats išprovokavo ir dabar turi tai, ką išgirdo.
- Juk tai nesąmonė,- galų gale prabilo bandydamas, tiesa be reikalo, užmegzt akių kontaktą. Curtis surado ant stalo gulėjusią Chassagne ranką ir savo delną uždėjo ant jos. Faktas, kad visa šita situacija labiau žlugdė jį, nei Stellą, todėl jis ir stengėsi viską vėl sudėliot į savo vietas. Nors ir buvo pakankamai girtas, dar suvokė, kad taip visko užbaigt nenori.

- Visa tai, kas vyksta tarp mudviejų.. - stabtelėjo Stella bekalbėdama, nes pastarasis žodis nuskambėjo labai jau absurdiškai.
- ...ir yra nesąmonė, Gareth, - kreivokai šyptelėjo, truktelėdama Curtis sulaikytą ranką link savęs. - Ir apskritai, tokio daikto reiškinio kaip "mes" nėra, - pridūrė, kaip ir visą prieš tai pasakydama gana lėtai ir šaltai, nelabai norėdama suteikti vilčių atsikalbėjimui.

Nesvarbu kokiais būdais Stella buvo pasiruošus užbaigt šitą pokalbį. Curtis tik intensyviai papurtė galvą. "Tu ir aš" jam niekad neskambės taip, kaip "mes" nors tu ką. Jis griebėsi kone paskutinės galimybės ir jam buvo nesvarbu, jog sukels sentimentalaus idioto įvaizdį. Tą pačią akimirką sugriebė ir taip jau traukiamą Chassagne ranką ir neketindamas jos paleist, pridėjo kažkur sau prie širdies.
- Paaiškink tada tai,- tyliai, bet aiškiai prabilo omeny turėdamas padažnėjusį širdies ritmą.- Gali mest visus paaiškinimus apie įgimtą tachikardiją ar alkoholio poveikį. Nei vienas iš jų čia netinka. Galiu garantuot.
Linktelėjęs Gareth'as gal kiek per šiurkščiai patraukė Chassagne ranką nuo savęs ir itin šaltu veidu atsiduso, vengdamas Stellos žvilgsnio.

Stella, kai pajuto savo ranką šalimais Gareth širsies, trumpam atsigrįžo patikrinti, kas čia dedasi.
- Kodėl tau to pačiam nepaaiškinus be visų dramatizavimų ir kraštutinių, ir beje, labai erzinančių, priemonių? - jau nusigręžusi paklausė, ir, nesusilaikiusi, šyptelėjo. Po kelių akimirkų tylos, Chassagne vėl atsigrįžo į Curtis pusę.
- Aš gi to nesuprantu, - labai tyliai pasakė, kone sužnabždėjo, jau palinkusi G prie ausies. - Gi čia tik tu ir aš. Paaiškink.. prašau, - galop atsiduso Frost, vis dar laikydamasi bemaž minimalaus atstumo ir nukreipdama ne visai tiesioginį žvilgsnį į vaikino akis.

Curtis šiek tiek sutriko. Nebuvo pasiruošęs apie tai kalbėt. Tik ne dabar. Galbūt ir buvo lengviau, tačiau tai jis norėjo padaryt būdamas blaivas ir būdamas visiškai įsitikinęs, jog ir jis, ir Stella tuos žodžius prisimins. Kiek kvailokai sumirksėjęs akim, Gareth'as žengė žingsnį atgal, manydamas, kad gavęs šiek tiek erdvės galės susikaupt.
- Ne taip norėjau, kad išgirstum. Turiu omeny būseną,- dar patikslino lėtai ir tyliai kalbėdamas, nes nebijojo jog bus pertrauktas.- Noriu pasakyt, kad suprast nėra sunku.
Curtis atsiduso ir pakėlė žvilgsnį į Chassagne.
- Nenoriu, jog manytum vien tik blogiausia apie mane. Stella, aš ne toks, kokiu mane iki dabar laikai. Nesu įkyrus, nesu pernelyg patenkintas viskuo, nesu.. Na gerai, esu šiek tiek karštakošis,- galų gale sutiko linktelėdamas galva.- Esmė, kad man labai sunku būt su Tavim nuoširdžiam, kad ir kaip stengčiausi.
Curtis buvo ant ribos, prieš ištardamas tą vienintelę frazę, kuri šiuo atveju galėjo viską sugadint, bet jis buvo pasiryžęs surizikuot, nesvarbu kas lauks po to.
- Stella,- labai atsargiai pradėjo. Jausdamas, kad balsas netrukus gali užlūžt, giliai įkvėpė ir žengė žingsnį į priekį, kad ranka galėtų pasiek Chassagne veidą. - Jaučiu, kad giliai įklimpau,- bandė šyptelt.- Bet vis vien privalau pripažint, kad per stipriai myliu Tave, jog dabar galėčiau taip paprastai viską palikt,- pagaliau ištaręs, tai kas jį paskutiniu metu kankino, Gareth'as lengviau atsikvėpė, bet rankos nuo Stellos veido nepatraukė.

((dieeee... normalu, kad aš rašau ir galvoju, jog jei man kas taip, seeeniai būčiau susilydžius ir ištižus blę? (mmmmm) xDDDDDD))

- Dar nesu tiek girta, kad nesuprasčiau, - įsiterpė prieš antrąją mintį Stella ir kiek šyptelėjo, jau gerokai anksčiau, kai Gareth žengė žingsnį atgal, spėjusi kiek nuo jo atsitraukt ir kiek pasukt žvilgsnį.
Dar su ta menka šypsenėle, vis labiau blankstančia ir nykstančia nuo veido, ji išklausė ir galiausiai atsiduso, bei galiausiai atsigręžusi paėmė Curtis ranką savaja ir lėtai ją patraukė nuo savęs. Tai nepasirodė kaip kažkoks nepasitenkinęs gerstas; veikiau priešingai, mat Chassagne po šio veiksmo kiek plačiau nusišypsojo ir vėliau paleido G ranką, lyg šitaip sakydama, kad ji bus labiau patenkinta, jei bus laikomasi minimalaus atstmo tarp judvejų, o ne bet kokio turinio fizinio kontakto.
- Prieš tai pati menkai supratau tave ir nė nesumojojau, ką bemanyti, jau nešneku apie dabartinę būseną, - lėtai pradėjo, bet balsas neskambėjo šaltai. Frost nelabai norėjo sugadint šią akimirką, kada, jei atsisakytų, turbūt nepamatytų Gareth net ir per atsitiktumą, mat jau buvo kone įsitikinusi, kad šis prieš tai nemelavo - suprato, kad jis be jos neištvertų.. ir tiesą sakant, nesumojo ką jam į šitai atsakyti, nes nesuprato net pati savęs.
- Ir aš nesu, apie kokią galėjai pagalvoti, - galop, po kelių akimirkų tyos, pridūrė, plačiau nusišypodama. - Tiesiog esu pernelyg nusivylusi šitais.. santykiais. Žinau, kad tai vyko paauglystėje, bet niekad nebuvau vienoda ir neišsiskirianti iš pilkos vidutinybės masės ir būtent tuomet supratau, kad su manimi nieko gero neišeina bei pati praradau norą užmegzti kažką tvirčiau nei draugystę. O ir draugų niekada pertekusi nebuvau, - kartokai šyptelėjo S.
- Galbūt jau kartojuos, bet tikrai nenoriu suteikt per daug vilčių tau, - dar pridūrė. Ir jeigu manęs paklautum, ką jaučiu tau, pasakyčiau atvirai - nelabai suprantu, - atsiduso Ella, vėl kiek šyptelėdama ir iš šiokio tokio džiaugsmo, kad atsisakė tos minties pasakyti Curtis kažką panašaus į " myli? Pfff. Tu tikrai manai, kad toks dalykas egzituoja?", kuris nuskambėtų tikrai gana nemaloniai ir pernelyg kandžiai bei sarkastiškai, pabarbeno nagais į stalą, nusleidama žvilgsnį kažkur ties ta ranka, su kuria vykdė veiksmą.

Pajutęs, kad ranka liečia tik orą, Curtis silpnokai šyptelėjo. Nereikėjo jam daugiau nieko aiškint, tačiau pastebėjęs S šypseną, kiek sutriko. Išklausęs Chassagne, bandė atitinkamai sureaguot, tačiau sekėsi sunkiai, nes jis pakankamai ilgai užtruko kol suvirškino tai ką išgirdo.
- Tačiau, tai nereiškia, kad man visiškai nėra šansų?- bandė išpešt teigiamą atsakymą, nes vien tik jo dėka, dabar vėl galėtų atsigaut.
Trumpai ir pakankamai tyliai atsidusęs, Curtis tiesiog pajuto, kad pavargo taip stovėt, todėl dar akimirką uždelsęs vietoje, žengė link stalo ir nugara atsirėmė į jį. Vis dėl to, pasuko galvą į Stellą ir trumpai šyptelėjo.

Stella kelias akimirkas dar pesvarstė visas galimybes ir linktelėjo galva, kilstelėdama ranką ir pasikasydama odą kažkur ties smilkiniu.
- Greičiausiai, kad taip, - dar pasakė. Teigiamas atsakymas šiuo atveju, bent jau Chassagnei, buvo suprantamas kaip šansų buvimas.
Mergina, kurį laiką bežiūrėdama į tą tašką, kuriame iš buvo ta pati ranka, kuri pastaruoju metu buvo kiek aprimusi, ir pakėlė akis į tą vietą, kurioje kątik buvo Gareth. Žinoma, Frost kiek sutriko, tad kurį laiką, kad vėliau neparodytų gana nervingos ir trūkčiajančios šypsenos, lyg niekur nieko žiūrėjo į tą tašką ir galop pasukusi galvą, kad kiek plačiau aprėptų kambarį (nors to priežastis buvo tiesiog Curtis dabartinės vietos radimas), ir pagaliau radusi vaikiną, šįkart jau visai nuoširdžiai šyptelėjo.

Curtis dar nežymiai linktelėjo tarsi priimdamas tokį atsakymą ir jį užtvirtindamas.
- Tada daugiau nieko ir neprašau,- nusijuokė dar kilstelėdamas ranką ir delnu švelniai perbraukdamas per Chassagne skruostą. Veiksmas nebuvo labai ilgas. Gareth'as skubėjo nuleist ranką ir tuo pačiu dar kartą nusišypsojo.