Gareth'as nepasitenkinęs išgirstu atsakymu, kilstelėjo antakį ir ištiesino galvą.
- Tau tereikia pakentėt kol išsiskirsiu,- Gareth'as sukikeno.- Tekėk už manęs ir nebereiks būt antra.. nebereiks išvis kreipt dėmesio į kažkokį eiliškumo numeravimą,- dar kartą nusijuokė, duodamas suprast, kad jo žodžius galima suprast ir kaip nevykusį pokštą, ir kaip rimtą pasiūlymą.

Stella, išgirdusi Gareth atsakymą, ir nelabai supratusi, kur link jis suka, įsisteleibyjo jam į akis, lyg ten būtų parašytas atsakymas.
- O iš kur man tuo įsitikint? Jei nebebūsiu antra, tai gal atsiras dar viena tokia pat, - nelinksmai šyptelėjo, kiek pasukusi žvilgsnį nuo G.

Curtis tyliai atsiduso. Tai nuskambėjo, kaip šioks toks nuovargio ženklas, bet netrukus Gareth'as šyptelėjo ir vieną ranką uždėjęs ant Chassagne skruosto, švelniai šiek tiek pasuko jos veidą į save, kad bent kiek susigrąžintų žvilgsnį savo naudai. Kurį laiką Gareth'as pats apsvarstė tokią galimybę, tačiau, kuo ilgiau stebėjo Chassagne akis, tuo labiau jam toks atvejis atrodė neįmanomas.
- Įrodyt, neįrodysiu,- atsargiai prabilo.- Tau tiesiog teks patikėt tuo,- šyptelėjimu užbaigė sakinį, nes nemanė, kad verta diskutuot tokia tema.

Stella kreivokai, bet gana nuoširdžiai nusišypsojo, išklausiusi Gareth.
- O jeigu.. - atsargiai pradėjo sakinį ir nežymiai pasuko žvilgsnį toliau nuo vaikino. - O jeigu aš bijau vedybų? -pagaliau paklausė, atrodo, tą teiginį apie vedybas priėmusi rimtai. Netrukus grąžino žvilgsnį atgal, nusišypsodama kaip ir anksčiau, tik kad šypsena buvo kiek niūresnė.

Curtis nusijuokė. Bijodamas situaciją sugadint savo juoku, netrukus užsičiaupė ir prisivertė pagalvot, kodėl Stella išvis to paklausė. Kiek pakreipęs galvą, pasikasė ranka kaktą, taip lyg ir mąstydamas atsakymą.
- Tada jau kitas reikalas,- labai rimtai prabilo.- Manau, tarp mūsų nieko negali būt. Atleisk,- žengė žingsnį atgal taip atsitraukdamas nuo Chassagne. Kurį laiką tebe stovėjo vietoj, prikandęs lūpą, kad susilaikytų nesukikenęs tam tikrą laiko tarpą.
Kai jau buvo laikas maždaug atskleist kortas, Gareth'as atlaisvino lūpą, pakėlė akis ir labai nuoširdžiai nusijuokė. Grįžo atgal į vietą, kurioje stovėjo prieš tai ir abiem rankom apsikabino Stellą per pečius.
- Tu tikrai manai, kad man tai ką nors reiškia?- dar paklausė jis.- Jei Tu jų nenori, man taipogi nereikia visų tų ceremonijų. Svarbu Tu būsi šalia,- Curtis šyptelėjo išgirdęs ką pats pasakė.

Su ta kreivoka ir ne itin linksma šypsenėle veide, Stella kurį laiką tiesiog tyliai sėdėjo ir stebėjo Gareth veiksmus. Kiek nustebo sulaukusi staigaus jo grįžimo atgal. Chassagne kiek plačiau nusišypsojo, nenorėdama parodyti, kad tas staigus ir labai artimas kontaktas nelabai jai prieš širdies.
- O aš jau tikėjausi, kad tu rimtai, - dar šypsodamasi pasakė pastabą apie pirmąjį Curtis teiginį.
- Tu tuom įsitikinęs? - kurį laiką patylėjusi, ir pabuvusi prikąsta lūpa, paklausė Frost. - Nemanau, kad tai pati geriausia mintis, - dar šyptelėjo, pridūrusi ir šypsena išreikšdama tokią mintį, kad G pritarus, jai irgi būtų neblogai, bet ką ir pasakė žodžiu - ji nebūtų aktyviausia šios idėjos šalininkė.

Gareth'as trumpai papurtė galvą. Ne, ne. Jis taip ne atsakė Stellai, o tiesiog stebėjosi jos klausimu. Sukikenęs atsitraukė pakankamai, kad matytų Chassagne veidą.
- Tu nesitikėk, kad taip lengvai manim atsikratysi,- prunkštelėjo tuo pačiu kilstelėdamas antakius.- Ir taip, aš įsitikinęs, kad tai pati geriausia mintis,- linktelėjimu užtvirtino savo žodžius.

Stella kiek pasuko galvą, apžiūrėdama kabineto būklę. Pasirosė pakankamai tvarkingas ir neįdomus, tad netrukus, jau sumąsčiusi atsakymą, į Gareth pusę grįžtelėjo galvą.
- Kažkodėl ir tikėjausi, kad taip ir pasakysi, - šyptelėjo Chassagne. Pajutusi nedidelę vėsą kambaryje, iš lėto pritraukė kojas prie savęs. Apie sutikimą su G mintimi kol kas neužsiminė.

Curtis linktelėjo.
- Žinau, darausi labai jau nuspėjamas,- prisipažino tuo pačiu sutikdamas su akivaizdžiu faktu, kad jis jau kuris laikas nebuvo savam kaily. Kadangi buvo kiek užsigalvojęs, ne iškart atkreipė dėmesį į Stellos veiksmus, todėl dar kurį laiką stovėjo tylėdamas.

Stella kukliai, bet nuoširdžiai nusišypsojo. Netrukus stebėdama Gareth bei tuo pačiu tylėdama, prikando lūpą ir nežymiai pakreipė galvą į šoną, bemąstydama atsakymą.
- Pastebėjau, - galop, atleidusi dantis nuo lūpos, prabilo Chassagne, vis dar sekdama visus pašnekovo judesius akimis. - Todėl ir nebeapsimoka žaisti tu-klausi-aš-atsakau-ir-klasiu-tu-atsakai-ir klausi, - pakankamai aiškiai, bet veikiau sau, o ne Curtis, adresuodama pastaruosius žodžius, pridūrė.

Gareth'as ne iškart sureagavo į Stellos žodžius. Kai praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas ir praktiškai laikas, kai Curtis turėjo atsakyt į paskutinę S frazę, šis tik tada labai atsargiai prabilo, tuo pačiu pasikasydamas galvą.
- Šiaip tai apsimoka,- linktelėjo galvą.- Įsivaizduok kiek naujo sužinotum,- pakilnojo antakius tuo pačiu mąstydamas kiek progų atsivertų ir kiek pats naujo išpeštų.

- Tada tu klausk, - kurį laiką patylėjusi, šyptelėjo Stella, vis dar akimis visai neįžūliai sekdama Curtis. Pati šį sumanymą planavo atidėti, mat neįsivaizdavo ko klausti. O kadangi užėjo tinkama proga, tai ir pasakė, nenorėdama meluoti ar kažko nuslėpti.

Gareth'as, kiek nepatenkintas, kad gavo klaust pirmas, kilstelėjo abu antakius, maždaug gąsdindamas, kad jau dabar kai paklaus.. Bet netrukus nusiramino ir nusijuokė.
- Keliamės pas mane,- išsprūdo.- Oi, palauk. Tai ne klausimas. Gerai. Galima iš naujo? Ar sutinki keltis pas mane?- dar kartą nusijuokė, laukdamas nepatenkinto Stellos žvilgsnio.

Stella kiek nustebo, ir, žinoma, neigiama prasme. Kilstelėjusi antakį, papurtė galvą. Nuskusi žvilgsnį kiek kitur, dar kartą aiškiai, bet vis dar nebyliai, papurtė galvą ir tvirčiau delnais pasirėmė į stalą.

Iš veido dingo šypsena ir Curtis kiek viltingai pakėlė akis, nesuprasdamas to atsakymo, kurį ką tik gavo.
- Praašaaaaauuu,- Gareth'as prikando lūpą, kiek atidžiau žiūrėdamas į Stellą žvilgsniu, kuris praktiškai tiesiai šviesiai sakė, kad sulaukęs neigiamo atsakymo dar kartą, tikriausiai eis mažų mažiausiai žudytis, ar dar ką nors sau padarys.

Stella, išgirdusi Gareth balsą, kuris šiaip nuskambėjo labai gailiai, pasuko galvą jo pusėn. Susikrimtusi, mat šis tikrai neatrodė per geriausiai, prikando lūpą.
- Gerai jau gerai, - po kelių akimirkų tylos ir svarstymų mintyse, pareiškė Chassagne. - Nors ir nieko gero iš to neišeis, - gerokai tyliau pridūrė, liūdnai šyptelėdama ir nuleisdama galvą bei žvilgsnį.

Gareth'as, išgirdęs jam tinkantį atsakymą, gal kiek ir per greitai pakeitė veido išraišką.
- Nu ką tu čia,- dar prunkštelėjo.- Viskas bus gerai,- segdamas viršutines marškinių sagas ir taisydamasis kaklaraištį, patikino Stellą. Kiek atsitraukė šalin, ieškodamas savo numesto švarko. Pastebėjęs šį ant grindų, kartu pakėlė ir Chassagne švarką ir įdavė jai, su šiokia tokia keista šypsena. Užsimetęs savo švarką ant savęs, Curtis dar apėjo stalą ir nuo kėdės pasiėmė striukę. Grįžo prie Stellos jau rimtai nusiteikęs ir klausiamai dirstelėjo į ją.

Stella su keistoka veido išraiška stebėjo Gareth ir šiam pakišus švarką, neskubėdama jį paėmė ir pasidėjo sau ant kelių, mat kojas per tą laiką spėjo nuleisti atgal.
- Kur taip jau skubi? - paklausė po kelių akimirkų, kai jau maždaug nuspėjo to priežastį ir įmanomą vaikino atsakymą, tuo pačiu pasukdama galvą į jo pusę, ir, rodos, visa neskubėdama.

Curtis kilstelėjo antakį.
- Kur skubu?- dar kartą pasitikslino klausimą.- Namie trys šunys, penkios katės, apie 20 tarakonų ir visus reikia šert,- sukikeno, bet tuo pačiu numetė striukę ant stalo ir vėl grąžino žvilgsnį į Chassagne.

- Apie kitus gyventojus nekalbėjom, - papurtė galvą, lyg pareikšdama faktą, jog teks gyvūnų atsikratyti, norint, kad Stella gyventų su juo. Po kelių akimirkų sukikeno, parodydama, kad juokavo.

Gareth'as labai kaltai nuleido galvą.
- Žinau, žinau, kad nekalbėjom.. Bet išvyt taip paprastai tai negaliuu,- kilstelėjo žvilgsnį ir išgirdęs juoką, pats kiek šyptelėjo.

Stella tiesiog šyptelėjo. Ne išsišiepė plačia šypsena, o gana kuklokai nusišypsojo.
- Man atrodo, kad neišsiteksim, - visai rimtai pareiškė Chassagne, gerokai tylesniu nei įprastai, balsu.

- Nesvarbu,- linktelėjo Gareth'as.- Pirksim didesnį butą,- linksmai užbaigė visą šitą reikalą, dar pridėdamas smailą.

- Geriau jau tuomet kraustomės pas mane, - šyptelėjo Stella, prabilusi, turbūt užkrėsta Gareth nuotaikos, nelyginti linksmesniu balsu.

Curtis pakraipė galvą į šonus.
- Neee. Kaip tai atrodys,- dar prisimerkė.- Įsiaizduok, atrodysiu, kaip išlaikytinis,- susiraukė.- Su manim motina nebekalbės,- dar palinksėjo galva, visai ne netyčia nutylėdamas faktą, kad motinos seniai nebeturi.