Pasigirdo pokštelėjimas ir eilinį kartą išniro Ašto figūra, su kiek smulkesne pašonėj - Elle. Paleidęs buvusią žmoną iš glėbio, Smitis apsižvalgo, ieškodamas kokio auroro, kuriam galėtų priduoti šią personą. Dėl viso pikto, Aštas ranką laiko kišenėje, spausdamas lazdelę. Simba nori kuo greičiau viską užbaigti ir grįžti į Skutelį.

Mergina po antros bemiegės paros jau bepasiduodanti gyvuliškui instinktui nulūžti čia pat, aurorų štabe, sedėjo tolimiausiam kampe apsikrovus popieriais. Ir dėl tokios maskuotės, tarkim, nebuvo pirmas objektas, turėjęs kristi į akis. Išgirdus pokštelėjimą Cristensen visgi pakėlė sunkius vokus.
- Čia,- pasignalizavo tiem dviem, aukštai iškeldama ranką su lazdele. Atrodė tikrai whoaaaaaa efektingai, ką po sekundėlės suvokė ir ji pati. Atsistojusi Ru apėjo darbo vietą ir nužvelgė Aštą su Elle, primenančius iš aukštai nukritusias slyvas.
- Aiškiai ir detaliai,- įvertinusi benrą vaizdą mergina atsirėmė į stalą.

Ashtas taipogi nėra labai jau gyvybingas, tiek reikalų ir dar tiek emocijų, todėl nenuostabu, kad pamatęs Ruth, visą savo nuostabą išleidžia tik tyliu atodūsiu. Christensen prisistačius šalia, Smitis pagaliau paleidžia visą laiką laikytą Ellės riešą.
- Di Chapelle, - Aštas padaro pauzę, žvilgtelėdamas į buvusią, - Smith. Turbūt. Nežinau, - priduria ir nežymiai papurto galvą. Tais žodžiais, jo nuomonem atsakydamas į visą Ruth klausimą. Supratęs, kad tai turbūt nepakankamai aišku, Smitis nežymiai sugestikuliuoja delnu.
- Turbūt jau žinai, kad Stallerių vestuvėse atsirado daug MV, prašau, viena iš jų. Ir turbūt turit daugiau informacijos apie ją, - vengdamas žiūrėti į Di kalba.

Ellė visą kelionės laiką nieko nedarė tik giliai kvėpavo ir mirksėjo, kad akys priprastų prie skirtingų vietų. Beveik nesiklausydama, ką šneka Smith'as su kažkuo, mergina pajutusi atsilaisvinant riešą, tuoj pat jį čiupo ir pradėjo trinti, nes, nu visi žino, kad Smith'o rankos čiut ne geležinės. Šiaip mergina neperlabiausiai suvokė, kad yra kažkokioje įstaigoje taip Aurorų Štabas.

Tarkim Ruth nuėjus kiek toliau tvarkyti kokių nors reikalų ar kažko panašaus, Simba pasinaudoja proga ir ateina arčiau Ellės, visai prie jos.
- Kas atsitiko? - tyliai paklausia, įsmeigęs savo žvilgsnį į Chapellės veidą, akis. Viskas keista, net per daug keista, jis nežino ką jis jaučia, net kaip jis jaučiasi.

Ellė susiraukė, nes nebuvo tikra, ar gerai suprato klausimą.
- Gi žinai, ta Jager kaip visada, ką nors nupyškina, dėl to kyla karas ir kvietė mus. - pervertusi akis aiškino Smith'ui nesuprasdama, kaip šis nesuprato, kodėl ji iš vis buvo ten.

- Aš ne apie tai, - prieš pat Ellei užbaigiant sakinį, ją nutraukia, vis dar tokiu pat balsu, nepakeisdamas veido išraiškos.
- Kodėl tu taip ilgai negrįžai?

Ellė:
Mergina atsiduso.
- Jager nepatikrino ar aš gyva, taigi kai suvokiau, kad visdar esu gyva, suvokiau, kad teks slapstytis. Tik po kiek laiko ar kai praėjo šokas supratau, kad vis dar esu nėščia. Nuėjau į žiobarų ligoninę, tik ten buvo saugu. - greit išbėrė kol ta teta negrįžo. - Kai gimė dukra, persikėliau į namą. Po kažkiek laiko namas sudegė, man buvo pasakyta, kad ji sudegė. - prisimerkus tokiu pat greičiu išbėrė.

Aštas klausosi Ellės kiek primerkęs akis. Labai ramiai, atrodo visai be emocijų, nors viduje jos verda.
- Kodėl tu negrįžai? - pakartoja tą patį klausimą, aiškiai tikėdamasis tiesiog paprasto atsakymo.

Ellė: (žiauriai tingiu jungtis ;DDDD)

Ellė nekantriai atsiduso.
- Nes tada tikrai mane nudėję butų. - pervertė akis.

Ashtas prunkšteli. Tyliai, nedemonstratyviai.
- O dabar jau pavojus gyvybei nebegresia, a? - perdėtai maloniai pasiteirauja.

Ellė:

Ellė susimėtė.
- Taip... Tai yra ne... Nežinau. - nekantriai tarė pati nežinodama, kodėl anksčiau negrįžo.