-Gal dėl to, kad palikai mane dėl kažkokios kalės kuriai rūpi tik nulakuoti nagai?

- Geez, kokie mes jautrūs.
Pavartė akim ir išsitiesė ant šaltos žolės, kojas nuleidęs žemyn nuo skardžio krašto. Susidėjęs rankas už galvos,vaikinas žvelgė kažkur į dangų.

-Kažkodėl kai buvau su Jason'u tu irgi neatrodei labai laimingas

- Klysti, aš žiauriai džiaugiausi.
yptelėjo.

-Well, reiškia nemokėjai to parodyt,-ištarė ir nubraukė plaukus nuo akių

- Reiškias, nemokėjai pastebėt.
Sumurmėjo Markis.

-Su mano pastabumu viskas gerai, patikėk,-vyptelėjo

- Ai, baik kalbėt nesamonęs.
Tarė vaikinas ir atsisėdo. Įsmeigė žvilgsnį į Lotės nugarą, nes tik tiek jos tegalėjo matyti.
- Neketinu tavęs atsiprašinėti, ar kad ir ko tu tikiesi.

Ji atsisuko įjį ir pažvelgė jam į akis:
-Ir nereikia. Vistiek neketinu atleist.

Markas gūžtelėjo pečiais.
- Tavo valia.

Ji kilstelėjo antakį ir nusisuko nuo Marko

- Ne, rimtai. Elgiuosi kvailai ir nedovanotinai.
Abejingai tarė.

Ji nieko neatsakė

Markas atsistojo nuo žemės ir vėl žvelgė Lotei į nugarą. Gailėjosi, kad metė nuostabų žmogų dėl savo susikurto idealo, visiškai kitokios ir netobulos kopijos. Gailėjosi, kad viskas taip kvailai išėjo, o labiausiai nervavo, kad eilinį kartą Lotė liko teisi.
Markas atsiduso ir apsisuko eiti.

Lottė pažvelgė į Marką ir prikando lūpą

Vaikinas dar sustojo ir atsisuko į Lotę. Jau žiojosi kažką sakyt, bet vis dėl to, nuvijo tą mintį į šalį.

-Kažką nori pasakyt?-kilstelėjo antakį

- Būk laiminga.
Gūžtelėjo pečiais.
- ...ir sveik.
Kiek šypsodamasis pridūrė.

Ji nuleido nuo ašarų drėgnas akis ir vos pastebimai linktelėjo

- Na jau, ko verki?
Kiek pakreipė galvą, pastebėjęs ašaras merginos akyse.
- Turėtum džiaugtis, kad pagaliau esi viisiškai laisva nuo tokio žmogaus kaip aš, kuris nesugeba vertinti to, ką turi šalia, iki kol praranda.

-Neverkiu. Viskas gerai.
-Džiaugiuosi.. labai,-nuskambėjo nelabai nuoširdžiai, bet..

- Ar esu minėjęs, kaip žaviai atrodai, kai meluoji?
Šyptelėjo.

Ji tarė:
-Ne, neminėjai.
Tada pakėlė akis į Marką

- Kągi, žinosi.
Tarė ir žvelgė Lotei į ašarom pasruvusias akis. Na, bent jau žinojo viena - kol jos akys žydros [[juk žydros, ką? xDDDD]], nėr ko jos bijot.

[[Maniau, kad žalios :| xDDDD]]
Jos akys labai greit mainė spalvą, dėl to Lottė jas užmerkė ir atsiduso