Keith, ačiūū xDDD. Sausą šlapią žolę. Nesugebėjau paaiškinti, bet žinai, kai būna išdžiūvusi žolė tokia? Neatsigavyusi, pageltusi xDDD? tai va tą turėjau omenyje xDDd.

Man, ten ir BUS Donovan'as. Happy now ?

Gied, kad ir ką tai reikštų - ačiū xDd/

Pratęsimas. Šytas išėjo prastesnis. Išblėso jau įspūdžiai.

Virš manęs tamsus dangus. Visiškai juodas. Su tūkstančiais, o gal ir milijonais ar milijardais žybsinčių žvaigždžių. nežinau. Niekad neskaičiavau. Jos taip toli... Nors regis arčiau negu žmonės, galinbtys išgirsti mano keistai silpną, tylų ir drebandį balsiuką, maldaujantį pagalbos. Kulka krūtinėje rodės bandė pasiglemžti visą mano kūną ir nusitempti po žeme. Gulėjau savo kraujo klane, jausdama, kaip senka paskutinės jėgos. Buvau velniškai ištroškusi, bet bijojau pajudėti, kad kraujavimas nepadidėtų. Aš gulėjau per toli nuo vandens, kad galėčiau jį pasiekti ir atsigerti. Man buvo vienodai, kad vanduo turbūt užterštas. Silpnos bangelės mušosi į krantą, lyg erzindamos, kad negaliu jų pasiekti. Jaučiau keistą jausmą. Giliai širdyje. Rodės niekas nesvarbu, rodės nuleidau rankas ir pasidaviau likimui. Aš nenorėjau tuo tikėti. Aš ne tokia. Aš niekada nenuleidžiu rankų ir nepasiduodu. Turbūt norėdama tai sau įrdoyti, aš sutelkiau visas likusias jėgas ir atsisėdau. Skausmas krūtinėje nemažėjo. Mano rankos buvo išteptos purvu ir krauju. Bet vis tiek žinodama, kad galiu užkrėsti žaizdą, sudėjau jas ant krūtinės, suspausdamą žaizdą. Jutau, kaip tirštas, tamsiai raudonos spalvos kraujas teka mano pirštais. Suinkštusi iš skausmo, pradėjau šliaužti šlapia žole. Žolė kuteno pilvą, pro suplėšytus baltus marškinėlius. Žaizda tvilkčiojo vis stipriau ir stipriau. Kraujas jau tekėjo mano alkūne. Už savęs palikau raudoną pėdsaką. Kraujo buv tiek daug... Dar keletas centimetrų, kurie atrodė lyg keletas kilometrų, ir aš panardinau kruvinas rankas į ledinį vandenį. Vanduo aplink mano rankas pasidarė ryškiai raudonas. Sutelkusi jėgas, suglaudžiau rankas ir pasėmiau vandens. Sunkiai kėliau jį prie savo sukepusių lūpų. Vos tik mano gerklę užliejo tas sūrus, neskanus, bet kartu ir tokas atgaivinantis, bei nuostabus ledinis vanduo, mano širdyje kažkas lyg atsigavo. Gimė nauja viltis. Aš vėl norėjau gyventi. Netikėtai, mano veidu pradėjo tekėti plonytė ašarū srovelė, nuplaudama purvus. Aš verkiau tyliai, užsimerkusi. Bet tai nebuvo liūdesio, ar nevilties ašaros. Aš vėl radau viltį ir tas jausmas buvo nuostabus. Panardinau rankas į vandenį ir mėgavausi nuostabia gaiva. Netikėtai tolumoje pasigirdo vyrų kalbos, kurios vis garsėjo. Jie juokėsi, skaldė juokelius. Jie buvo dviese. Supratau iš balsų. Pagaliau jie priėjo prie manęs. Aš susigūžiau ir užsidengiau veidą rankomis. Minutę, o gal ir dvi, girdėjosi tik pelėdos ūkavimas, sklindantis iš miško. Vyrai išpūstomis akimis spoksojo į mane.
- Jeff'as vėl nesugebėjo, - šaltai tarstelėjo stambus vyrukas. Jo balse nepajutau jokio žmogiškumo, jokios šilumos, užuojautos. Netikėtai, jis vožė man į galvą. Stipriai, vyriškai. Spėju kastuvu. Pajutau tvinkčiojimą galvoje. Susivyravau. Žvaigždės danguje keistai sumirgėjo ir aš kritau. Mano veidas paniro į vandenį. Gal penkiolika sekundžių savo lūpomis sugebėjau justi šlapią žvyrą, kuris puikavosi po vandeniu, kol galų gale visiškai atsijungiau nuo šio pasaulio.

:inlove: Wow

Eina naaaafik,kaip nerealu <333~
Man slėptis po pernykščiais lapais lyinant kūrybinius sugebėjimus.. ;/
Nerealu :inlove:

Ir reikėjo suprast kaip teigiamą xDD
laaabai patiko

Jis ne ištežėlis. Paskui paaiškės ten daugiau faktų, tai eis suprasti, kad jis čystai kietas xDD.

Būs xD. Thankee beje xDD

kewl.

Gražu. Nu ta prasme ne žudynės, bet... Ai. xDD
Nuostabiai rašai, labai patiko. Tik kaip čia ir sakė, pirmoj dalį Jeff'as tavo nesilipina xDD

Ne? Ai nu poh, nes dabar jau neberedaguosiu .

Thankee, beje xDD.

Ha ha pwnage

Pwnage ai say... tas urodas skystalas kažkoks, snargliukas taip sakant xD

Can't stop it.. kai man nėr ką veikt pradedu žliumbt/šėlt/stumt ;]