[[Žinaaau x'D]]

Su 15 inch'ų bateliais, nedideliais žingsniais, į štabą įeina Audrey. Su rankinuku rankose, tamsintais, širdelės formos akinukais and akių ir begalės karolių ant kaklo, prieina prie vadovės stalo. Nužvelgusi kortelę su užrašu "Helen Barker", greit jį pagreibia ir išmeta lauk. Patraukusi šūsnį dokumentų nuo stalo kampo, susėda ir išsitraukusi dildę, tvarkosi nagus.

Audrey neskubėdama pakėlė akis ir nužiūrėjo Deppą nuo galvos iki kojų. Kelis kart paminkiusi kramtomą tarp dantų, pakreipia galvą.
-O kaip tau atrodo?
Vėl grįžta prie nagų tvarkymo.

Aud pažvelgė į Depp'ą.
-Čia mano vieta.
Visiškai rimtai ištarė.
-Morkagalvė?
Audrey tūrėjo omeny Hel plaukų spalvą.
-Išsinešdino lauk.
Iškėlė antakį.
-Nemanau, kad ruošiasi grįžti, jei taip lengvai atidavė tokią vietą.
Prunkšteli.
-Neįsivaizduoju, kas žmogui gali atsitikti, kad paliktų tokią vietą.
Atsiduso ir toliau grįžo prie nagų tvarkymo.
-Matyt jai protas pasimaišė,arba išlekė pas mylimajį.
Staiga Aud išplėtė akutes.
-Tu nematei kiek lagaminų ji turėjo.
Supratusi, kad jau pradėjo šnekėt į lankas tiesiog susikoncentruoja į savo pirštukus.

Audrey tarp pirštų pasuko rožinę sruogą. Su maždaug "aaah, now i get it" išraiška pažiūri į Chris'ą.
-Emmm... ne
Prunkšteli.
-Gali net nebandyt jos ieškot.
Padeda dildę ant stalo ir nukelia savo sėdmenis.
-Dabar numanau dėl ko ji taip skubėjo...
Nužingsniavusi iki kedės, susėda.
-Ir dar tie tamsinti akiniai...

-Galbūt tau tai bus pamoka.
Išdrožė. Suraukusi lūpas, pažvelgia į Depp'ą. Aud atrodė truputi supykus.

Audrey išsišiepė ir prunkštelėjo.
-Mažuti, aš Heleną pažįstu nuo šešiolikos.
Nužvelgia vyrą.
-Ir prisipažinsiu, tokios jos dar niekada nemačiau.
Atsidūsta ir susimąsto.

Aud pakilo iš vietos ir paėjo arčiau Depp'o, bet ne per arti.
-Ech, Romeo, tu sudaužei jai širdį.
Išklausiusi Depp'o žodžių, lūpų kampučiais šypteli.
-Helen visada ištęsi pažadus.
Atsidūsta.
-Kad ir kaip sunku būtų.
Nuleidžia galvą ir paknaibo dildę.
-Ją visi visada skaudino.

Išklausiusi Deppo, kiek kvailokai suklanksi akim.
-Milla? Dar ir tokia buvo?
Išpūčia akytes.
-Anyway, Helen visada viską perdaug imdavo į širdį. Komplikuota boba.
Šiek tiek suraukia lūpas ir nudelbia akis.
-Net man teko zysti marias laiko kol atleido.
Įkvėpia oro ir šypteli.
-Dude, net tokiai merginai kaip aš reikia mokytis.
Prispaudžia delną prie stalo.
-Na gerai.. dar ir LA. Bet čia tik tarp kitko.

-Emmm...
Bando prisiminti.
-Po holivudo gatves tampiausi.
Įkvėpusi Depp'o iškvėptų dūmų, atsikosėja. Po to dar labiau atsikosėja, žiauriau. Nusisukusi įkvėpia gaivesnio oro.
-Nekenčiu to daikto.
Pajautusi kraujo skonį burnoje, susiraukia, bet greit viską nurija.

Audrey pasisuka, "ale pasiimt rankinės" ir Depp'ui nematant patenkinta šypteli.
-Žinoma.
Pagriebusi rankinę, nugriebia dildę nuo stalo.
-Einam?
Šypteli ir ranka parodo į metro ilgio popierių kruvą prie Deppo stalo.
-Be to, šitie tavo. Man jų reikės savaitgalį.
Sukikena.

Apvaikščiojusi dalį ministerijos, galiausiai grįžo į štabą. Nutrenkusi likusius dokumentus, tiesiog pasiremė rankomis į stalą ir nuleido galvą.

Į štabą įėjo Depp'as. Taip, tas pats. Vyras net nesustojęs, net neapžvelgęs savo senosios darbo vietos, nudrožė prie savo stalo. Visi daiktai net nebuvo paliesti. Kilstelėjęs antakius, nubraukė dulkių sluoksnį nuo stalo ranka. Atsiminęs, kad jis burtininkas, iš kišenės išsitraukė lazdelę ir kiek ja pamosavo. Vėl įsikišo ją atgal. Patenkintas savo darbu, nutėškė portfelį ant stalo ir klestelėjo į savo kėdę. Vyras tik dabar tepastebėjo, kad jis čia ne vienas. Kadangi Helena buvo pasikeitusi, galva nuleista, Chris'as prisimerkė. Ji jam buvo kažkur matyta.. Bet Depp'as jos neatpažino. Sumirksėjęs akytėm, atsistojo ir apėjo savąjį stalą. Vėl sumirksėjo akytėm. Vyras greitu žingsniu pradėjo eiti link žmogystos. Pagaliau, kai liko koks metras ar mažiau, Depp'as sustojo, negalėdamas patikėti savo akimis.
- Helen...
Sumurmėjo. Kažkodėl visą tą laiką, kai nematė Helenos, jam atrodė, kad Helenos neišvys paprasčiausiai... Aurorų štabe. Tikėjosi, kad reikės ieškoti po visą Londoną, gal rasti netgi kito gražuolio glėbyje. Tai buvo tiesiog per lengva... Depp'as taip ir stovėjo. Metras nuo Helenos, sustingęs, išpūtes akutes ir mąstydamas ką reikia sakyti, kai taip begėdiškai palieki mylimąją ir paskui netikėtai grįžti. Vyras dar pamirksėjęs akutėmis, žengė kelis žingsnius ir apsikabino merginą.
- Helen...
Tegalėjo ištarti, stipriai glausdamas merginą prie savęs.
- Aš tavęs taip... taip... pasiilgau...
Sumurmėjo, glostydamas tuos išsilgtus plaukus, nuostabų kūną. Depp'as laikė merginą glėbyje taip, kaip visada. Stipriai, vyriškai.