Visiškai nuignoravusi aplinkui vaikščiojantį vyriški, Helen taip ir toliau žiūrėjo į nulakuoto stalo paviršių. Išgirdusi savo vardą, kiek sutriko ir suraukė antakius. Pakėlusi akis, nusibraukė nuo veido plaukus. Ne tam, kad pamatytų, kas stovėjo netoliese. Ji tai žinojo. To balso neįmanoma pamiršti. Dar prieš prasiveriant Hel lūpoms, vyras ją apkabino. Kiek laiko, nežinodama ką daryti, tiesiog stovėjo. Sukaupusi kažkiek jėgų, atsiplėšė nuo Depp'o ir užsimojusi, vožtelėjo jam skambų antausį. Mergina sukandusi dantis tiesiog žiūrėjo į Chris'ą, nieko nepratardama.

Kai Depp'ą atstūmė, vyras kalėsi į stalą. Instinktyviai žengė žingsnį į priekį. Sulaukė antausio. Kadangi, antausis buvo toks nesilpnas, Chris'o galva ir pasisuko į tą pusę. Be garso ištaręs ''Auč", lėtai atsuko galvą į Hel.
- Šito tikrai nusipelniau.
Lėtai ištarė, laukdamas spyrio į klyną ar dar kur. Nieko nesulaukęs, Depp'as giliai įkvėpė.
- Leisk man paaiškinti.
Ištarė, iškeldamas rankas.
- Išklausyk. O paskui galėsi atslap'inti už visą gyvenimą.
Tarė, dėl viso pikto žengdamas žingsnį atgal.
- Pameni, kai palikau tave vieną ledainėje?
Paklausė ir iš kart pasgailėjo, kad paklausė būtent taip.
- Mintyse skambėjo daug švelniau.
Pusbalsiu pridūrė.
- Kvailas klausimas. Kur jau čia pamirši.
Sumurmėjo. Nedidelė pauzė. Depp'o smegenys tiesiog virte virė.
- Anyways, man teko bėgti. Reikalai su mafija ir panašiai.
Pamosikavo letenėlėmis.
- Reikėjo bėgti... Ne dėl to, kad gelbėčiau savo kailį, ne. Jie grasino susidoroti su tavimi... Žinau, kad tu nesi ta mergina, dėl kurios turėčiau sukti galvą... Juk pati moki susitvarkyti ir šiaip, esi stipresnė už bet kurį ten mafiozą, bet... Bet jų labai daug ir aš pradėjau pergyventi dėl tavęs...
Labai greit išbėrė, tikėdamasis, kad Hel supranta.
- Na, aš pasidaviau... Aišku, palikau čia Londone pora savo pažįstamų, kad žiūrėtų, jog mafija čia negrįžtu ir tau nieko nepadarytų...
Pridūrė, sunerdamas pirštus.
- Žodžiu, neva pasidaviau.
Pasikartojo.
- Toje vietoje, kur mane turėjo...
Pauzė. Depp'as ieškojo žodžių, kaip švelniau tą veiksmą apsakyti.
- Nužudyti... Įvyko pasala. Na, ten neįdomiai ir t.t., bet esmė ta, kad mafija sunaikinta ir aš grįžau... Kaip matai.
Sumurmėjo. Tik dabar jis pamatė, kokia ši istorija "lieva" ir kaip ji nepateisina tokio pabėgimo.
- Viskas buvo tavo labui...
Tarstelėjo, tikėdamasis, kad Hel supras.
- Nepyk, kad taip begėdiškai pasielgiau....
Nutęsė.

Mergina, nusukusi galvą ir sunėrusi rankas ant krūtinės, klausėsi vyro. Na, ji apsimetė, kad nesiklausė. Su kiekvienu jo sakiniu, merginos veido išraiška keitėsi. Ji net kelis kart norėjo jį pertraukti, bet susilaikė, ir klausė. Kiek nuleidusi galvą, stengėsi nuslėpti ašaras. Kai galiausiai Chris'as baigė kalbėti, Helen dar kartą užsimojo... bet vietoj to, kad vožteltų vyrui, mergina tiesiog įsiurbė jam į lūpas. Po keliolių dešimčių sekundžių atsiplėšusi, skausminga išraiška pažvelgė Depp'ui į akis.

Depp'as jau užsimerkė, pasiruošęs atlaikyti dar porą slap'ų, kai pajuto Hel lūpas prie savųjų. Apsikabinęs merginą, pats pradėjo bučiuoti ją. Tos taip išsiilgtos lūpos... Chris'as stipriau suspaudė Hel glėbyje. Po tų kelių dešimčių sekundžių, Depp'as pagaliau atsiplėšė. Žiūrėdamas Hel į akis, tiesiog tylėjo. Tyla.
- Helen... Nepyk...
Sušnabždėjo, nerasdamas žodžių. Akių vis dar nenuleisdamas nuo Hel.
- Tu neįsivaizduoji, kaip man buvo sunku be tavęs...
Atsiduso. Jam iš tikrųjų buvo sunku. Depp'as buvo... Mažų mažiausiai ne Depp'iškas. Chris'as stipriau apkabino Hel.
- Atleisk man... Atleisk...
Sušnabždėjo.
- Aš tave taip... myliu...
Vos vos šyptelėjo ir įsisiurbė į Hel lūpas.

Hel pratrūko. Visiškai. Kiek atsitraukusi apsipylė ašarom. Ranka pasiremė į stalą ir delnu užsidengė burną. Smarkiai sugniaužusi kumštį, mergina pasisuko Depp'o link.
-Bet...
Ji tiesiog negalėjo kalbėti. Helen žiauriai verkė. Prikandusi lūpą, kiek nusiramino.
-Chris'ai... tu neįsivaizduoji kaip aš jaučiausi...
Viską prisiminusi, mergina dar kart sukukčiojo.
-Aš galvojau... maniau, kad mane palikai...
Hel kiek pasilenkė. Jai skaudėjo.
-Apgavai.. pasinaudojai...
Nubraukusi ašaras, įkvėpė oro.
-Nors kažkuri dalelė manęs, vis dar tikėjo... laukė...
Vėl viskam sukilus, mergina sukukčiojo.
-Aš norėjau išeiti... visam... tikrai..
Helen kiek prisėdo ant stalo, kad nusiramintų. Kelios tylos minutės ir ji atsiduso.
-Bandžiau... net kelis kartus, bet ta dalelė...
Sugniaužtą kumštį priglaudė prie krūtinės.
-Sulaikydavo likus kelioms akimirkoms...
Pasibjaurėjus savimi, Hel susiraukė.
-Vėl grįžau prie senų įpročių...
Nenorėdama daugiau apie tai galvoti, mergina tylėjo.

Depp'as net nežinojo ką daryti, Helen pratrūkus. Po "Bet", Depp'as stipriai apkabino merginą, glostė jos nugarą. Jai kiek apsiraminus, Chris'as atsitraukė ir laukė, ką Hel pasakys. Vyras norėjo daugelyje vietų įsikišti, kažką pasakyti, bet vis leido Helen pabaigti.
- Aš gi sakiau, kad niekad... Niekad tavęs nepaliksiu.
Tarė, gan normaliai valdomu balsu, nors jis kiek drebėjo. Vyras negalėjo matyti tokios sugniuždytos savo mylimosios.
- Tu manim nepatikėjai? Aš gi sakiau, kad myliu... Kad niekad nepasinaudočiau tavimi...
Tarstelėjo, kiek prikąsdamas lūpą.
- O Dieve, Helen...
Susiraukė.
- Gi žadėjai niekad, niekad nebandyti žaloti savęs?
Nurijo seiles.
- Taip.. Negalima...
Sumurmėjo, kiek nusukdamas galvą ir vėl nurydamas seiles.
- Ačiū Dievui, kad nepavyko...
Atsiduso.
- Seni... Įpročiai?
Kilstelėjo antakį, vėl atsisukdamas į Hel.
- Bet dabar viskas gerai. Aš vėl su tavimi.
Sušnabždėjo, prieidamas prie Helenos ir kiek pritūpdamas, kad jų veidai būtų vienas prieš kitą.
- Hel, aš vėl su tavimi, niekada... Nepaliksiu tavęs... Aš tave beprotiškai myliu.
Sušnabždėjo.

Mergina nusisuko, smarkiai suspaudusi akių vokus, atsiduso.
-Matai?
Suglaudusi delnus prie veido, Hel kiek nutilo.
-Tu ir pirmai taip sakei..
Helen vėl pramerkė akis, iš kurių riedėjo ašaros.
-Sakei, kad nepaliksi...
Mergina vėl apsiverkė.
-Aš pasitikėjau... o tu taip mane įskaudinai...
Hel, lyg per miglą, nužvelgė delnais bėgantį tušą.
-Tas skausmas... jis niekada nedings.
Dar kart užsimerkė, leisdama ašaroms tekėti skruostais.
-Atsitiko tokių dalykų... kurių niekada nepamiršiu.
Nuleidusi galvą, mergina vėl pasirėmė į stalą.

- Bet juk nebuvo kitos išeities...
Sumurmėjo, pats suprasdamas.
- Čia gi dėl tavęs...
Atsiduso, pakeldamas galvą į Hel.
- Neverk, prašau, neverk...
Sušnabždėjo.
- Bet dabar... Dabar tikrai nepaliksiu...
Susirukė.

-Juk mes būtume pabėgę kartu...
Mergina atsiduso. Kiek paėjusi tolyn, sustojo.
-Arba... arba bent galėjai kąnors pasakyti.
Sumojo rankomis, bandydama kąnors sugalvoti.
-Tu mane palikai visiškoje nežinioje...
Pirštų galais perbraukė per akių vokus.
-Ar tu grįši... ar palikai mane visam...
Hel atsiduso.
-Praėjo tiek daug laiko... aš laukiau... ilgai.
Viena ranka nubraukė plaukus sau nuo veido.
-Chris'ai, tu neįsivaizduoji ką aš padariau...
Mergina dalinai apsidžiaugė, kad vilkėjo švarkelį ilgomis rankovėmis.
-Man buvo taip sunku...
Helen bandė neverkti, bet tai sunkiai sekėsi.
-Nebuvo nei vieno, kuris galėtų mane sustabdyti.
Galiausiai mergina nutilo. Ji nenorėjo daugiau pasakoti... bent jau dabar.
-Aš noriu namo.
Visai tarp kitko pranešė.

Įžengia Klaudas į aurorų štabą, apsidairo.
-OMG. Kas čia atsitiko ?!- apsidairo. Išbėga iš kabineto.

atėjusi į kabinetą padėjo įkalčius


((aurorų susirinkimas))

Murmėdama keiksmažodžius po nosy, atlėkė į štabą. Akimis apsidairė po visą patalpą - liaudies buvo ne per daugiausiai, bet liūdėti nebuvo ko. Tiesiog mažai kas matys, o jei ne, tai girdės, kaip keikiasi aurorė ant bala žino ko.
- Susirinkimas? - pasiteiravo dusliu balsu ir kilstelėjo antakį.

Vos tik spėjęs įsikurti naujame savo bute, Jason yra iškviečiamas į štabą. Baisiai susierzinęs dėl tokių įvykių, vyras atsigabena į nurodytą vietą ir netgi nepasivargina iš dantų išsitraukti cigaretės. Stabtelėjęs prie durų, Kostin apžvelgė visą štabą ir nužingsniavo link jau esančių žmonių. Trumpai linktelėjęs, įsitaisė ant stalo ir nukratė pelenus į kažkokį puodelį ar smth like that.

Anna linktelėjo
-netoli žviegiančios būdos rastas lavonas, čia įkalčiai,- pakėlė maišelį
-kol kas radau tik ginklą ir žiedą, reikia geriau apžiūrėt įvykio vietą
atsisėdo ant kedės
-na mūsų čia nedaug,- nusivylusi pasakė,- bet kaip nors įsiversim
po kelių minučių tylos...
-tai kas keliauja su manim į įvykio vietą, o kas tirs įkalčius?- kilstelėjo antakį ir laukė atsakymo

[[Lulz, čia tipo CSI: MM, huh? xDD Srry, negalėjau susilaikyt neparašius xD]]

((panašiai xDDD))

[[Aaaai laaaik it xDDD]]

Klausydama viršininkės žodžius, be emocijų stebėjo ją ir patempė lūpą. Tirti įkalčius? Tai tikrai ne Kayos arkliukas, bet slankioti... taip pat bėda - tingėjo. Užsikišo plaukų sruogą už ausų.
- Tikriausiai aš keliausiu su Jumis, - mandagiai suburbėjo.

-puiku tuomet,- nužvelgė Kaya ir atsistojo, priėjo prie Jason ir keletą kartų spragtelėjo pirštais
-patikrink pirštų antspaudus ir kruopščiai ištyrinėk žiedą. Kai baigsi, ataskaitą palik mano kabinete ant stalo, arba jei nori prisijunk prie mūsų.

Žiauriai žiauriai žiauriai pasivėlinęs, į kabinetą įėjo Luke. Neteikdamas jokios pirmenybės kabe esantiems žmogelams, pasitvarkė savo plaukuoseną ir susiveikė sau kavos.
- So, ką praleidau?
Paklausė, pagaliau į visus atsisukdamas. Beabejo, tikėjosi, kad kas pateiks detalią ataskaitą, bet tokiuose laikuose gyvenam, kad teikt didelių vilčių negalima.

-prie žviegiančios būdos rastas lavonas, štai įkalčiai,- numetė jam maišelį su ginklu ir žiedu

- Rastas lavonas, bla bla bla.
Pavartė akis, iš kartoninio puoduko gurkšteldamas kavos.
- Tūkstančiai lavonų randami prie žviegiančios būdos, tai ką?
Kilstelėjo antakį.

-tą, kad turėsi visą tai išsiaiškinti, ar ne toks tavo darbas?- piktai pasižiūrėjo į jį

- Jei turėčiau tinkamą išsilavinimą būti spec detektyvu - beabejo, tada tai mano darbas.
Gūžtelėjo pečiais.