Kaya dideliais, milžiniškais žingsniais atidundėjo prie savo nuostabios trobos, kurioje buvo vos keli langai, bei žinoma vienintelis durys, pro kurias netrukus įėjo. Mergina žiopsodama į lubas, nusimovė nublukusią mantiją ir pakabino ją ant pakabos. Nuslinko į svetainę. Ant stalo gulėjo pariedėjęs ugninės butelis. Aurorė apsilaižė lūpas ir pagriebusį tą butelį, ėmė lakti ir krito į krėslą.

Vilkdamas koją už kojos, su kažkokiu popierėliu vienoj rankoj, su didele taše kitoj, prie trobos atsirado Luke. Į švarko kišenę sugrūdęs popieriuką, nedvejodamas pabaladojo į duris tris sutartinius kartus. Aišku, kilo mintis, kad google maps jam sumelavo, ir pataikė ne ton trobon, bet who cares, svarbu, kad duris atidarytų kokia panelė.

Atsilošusi toliau lakė ugninę, kol galiausiai butelis tapo pustuštis. Išgirdusi baladojimą į duris, mergina ramiai nukreipė akis link koridoriaus. Stipriai spausdama rankose bonką, pakilo nuo krėslo ir nežymiai svyruodama nušliaužė prie durų. Netrukus jas atidarė ir pastebėjo ale kažkokį vaikiną.
- Kas tu toks, ančiasnapi, huh? - bukai mirksėdama spoksojo į Luke.

Durims atsidarius ir jose pasirodžius žiauriai pažįstamam veidui, Luke numetė ant žemės savo tašę ir grubiai prisitraukęs savęs artyn merginą tarpdury, įsisiurbė jai į lūpas.
- Tavo senas draugas, girtuokle.
Išsišiepė, nutraukęs vos kelias, tačiau įspūdingas akimirkas trukusį bučinį. Patraukęs rankas nuo Kayos, pakėlė savo tašioką ir nekviestas užėjo vidun.

Pusė ugninės ir jau girta. Net nepajuto, kaip Luke įsisiurbė į jos lūpas. Stovėjo kaip grynaveislė kvaiša ir buka mimika pažvelgė į jį.
- Senas draugas? Aš tavęs nepažįstu... - svyruodama uždarė duris. Užsimojo bonką. - Ką nori, vagie?

Nustebęs, kad tapo sunkiai atpažįstamas, keliskart sumirksėjo ir suspragsėjo pirštais merginai palei ausis.
- Kaya, čia aš.
Sumurmėjo, nuleisdamas jos iškeltą butelį.
- Tas pats Lutz'as, su kuriuo sedėjai gatvėse, tas pats su kuriuo rūkei ir gėrei pirmam kurse, tas pats, kuris sumušo tavo vaikiną trečiam,ketvirtam, penktam ir šeštam kursuose, o tada paliko tave vieną toj beprotiškoj mokykloj.
Išsišiepė.
- Does it rings you a bell?
Kilstelėjo antakius.

Atsiremdama į sieną, mergina be emocijų pažvelgė į jo veidą ir užsivertė butelį. Gėrė gėrė, kol galiausiai baigėsi ugninė. Kaya nuleidusi akis žemyn, žiūrėjo į savo sportbačius ir iš rankų paleido bonką, kuri per kelias sekundes nusileido ant žemės ir transformavosi į daug daug stiklo šukių.
- Ko tau reikia?

- Ble bilobilo nupirkt jai reikės, mačiau kažkur čia vaistinę.
Labiau sau sumurmėjo, ir ignoruodamas merginos reakciją, nušlepsėjo į svetainę, su visa savo manta. Nusivilkęs švarką, numetė jį ant sofkutės, ir likęs tik su aptempta maikute, kuri dengė galingą krūtinę, ant jos išsidrėbė.
- Gert reikia!
Šūktelėjo vis dar koridoriuj stovinčiai Kayai. Prieš bučinį, jo metu, ir po, Luke galėjo aiškiai jaust alkoholio tvaiką, be to, aurorė rankoj laikė tuščią butelį, taigi vaikinas apsidairė, ieškodamas dar kokio besimėtančio buteliuko.

Kaya kaip apgailėtina tarnaitė, net nekreipdama dėmesio į tai kaip atrodo jos koridorius, po kelių minučių nusekė vaikiną ir kvailai spoksojo į jį. Atsisėdusi šalia jo, pasidėjo rankas sau ant kelių.
- Tikriausiai nenori atsakyti į mano klausimą? Ko nori iš manęs? Ko tau reikia? Kodėl tu čia? - pridėdama ranką prie jo kaklo, papūtė iš savo burnos vėjelį. Turėjo baisiai dvokti alkoholiu.

Neradęs jokio artimo butelio, buvo priverstas pakilti iš savo vietos ir apieškoti Kayos spinteles ir stalčiukus. Iš vieno jų išmetęs tuščią prezervatyvų pakutį, atrado butelį ir grįžo ant sofos.
- Mano būdą privatizavo visokie gaidiški ntagentai, todėl pas tave kraustausi.
Sumurmėjo, koja paspirdamas savo kelioninę tašę, į kurią buvo sukrauti rūbai, ir dar keli personaliniai daiktai.
- Fui, vaistinėj prigriebsiu ir dantų pastos.
Susiraukė pajutęs dvoką, o tada užsivertė jau spėtą atsidaryti butelį.

Vėpsodama Luke veiksmus, užsikišo plaukų sruogą už ausies ir plačiai nusišypsojo, tačiau smailas buvo apgailėtinai siaubingas - netikras, padirbtas, negrynaveislis.
- Atsiprašau, brangusis, tu gyvensi su manimi? - grubiai sugriebė Luke smakrą. Netrukus pasuko į savo pusę. - Net nemanyk. Tu ir taip sugadinai mano gyvenimą. Per tave tapau siaubinga rūkale, narkaše, alkoholike... ir taip toliau... - grėsmingai suniurzgėjo. Ruošėsi spjauti į auroro veidą, bet susilaikė ir atsitraukė nuo jo per kelis metrus.

Skaniai rijęs ugninę, nuo lūpų atitraukė jau beveik tuščią butelį. Kai jo nuostabus veidas buvo atsuktas į ne tokį nuostabų Kayos, vėl susiraukė. Suėmęs merginos rankas, jas patraukė nuo savęs išsilaisvindamas, ir baigė gerti tai, kas liko butelyje.
- Ne aš kaltas dėl tavo apgailėtino likimo.
Metė Luke.
- Ir neaiškinsi man daugiau, nes į šitą butą [[ar namą, ar ką čia tokį xD]] sukišti yra mano pinigai. Pamiršai jau, kad esi įsiskolinus, m?
Kilstelėjo antakį.

Lėtai judindama žandikaulį, garsiai sugriežė dantimis. Toliau stebėjo Luko judesius. Dingtelėjo mintis, kad reiktų tuoj pat užmušti jį su tuo butelį, kurį ką tik pabaigė. Deja nebuvo verta taip rizikuoti, gal kaip nors pats pasišalins, geruoju ar bloguoju, bet privalės dingti iš čia.
- Nekaltas, ką? Tai kas kaltas? Noriu išgirsti Tavo versiją, - burbtelėjo.
- Tu niekados man nedavei pinigų. Niekados. Bet jei jau taip nori, eik į lauką ir gyvenk.

- Kalta tu ir niekas daugiau.
Ties žodžiu "tu", niekingai pažvelgė į Kayą. Šiaip, pirmą kartą jis susimąstė, ar gerai padarė, kad atsibeldė NETGI į Londoną, pas šitą apsvaigusį padarėlį. Galbūt reikėjo eiti pas kokią seną bobulę, ją apgaut ir rastus pinigėlius padalint per pusę, tam, kad iš suknistų Magiškojo Nekilnojamojojo turto agentūros prie Magijos Ministerijos agentų atgautų savo būstą, o kitą atiduot mergaitei prie stoties, kad patsai gautų ko nori. O galbūt išvis, sau ramiai toliau gyventi? Naaaah, šita višta, sėdinti šalia Lutz'o yra jam skolinga, todėl pasielgė teisingai.
- Tu nsiklausai manęs. Aš nesiruošiu eit į lauką, aišku? Greičiau jau tu, šią naktį prieglobsčio kitur ieškosi.
Sumurmėjo.

Kaya patempė lūpą. Jis tikrai nesiruošė išeiti geruoju. Mįslingai pažvelgusi į butelį, jį iškart sugriebė ir užsimojo. Vėl.
- Tai tu manęs nesiklausai, gyvensi lauke. Ir aš neieškosiu jokio kito prieglobsčio, kad ir kaip tau tai nepatiktų... - sušnypštė.

Kai buvo pagriebtas butelys, Luke tiesiog išplėšė jį merginai iš rankų ir numetė ant grindų, kur jis transformavosi į šukes.
- Užsičiaupk, kale.
Sunervintas idiotiško Kayos elgesio, lygiai taip pat kaip ir ji sušnypštė, ir užsimojęs, galingai dėjo merginai į snukutį.

Gavusi į snukį, Kaya parvirto ant žemės ir stipriai suėmė už savo veido. Iš burnos išspjovė kraują, bet mergina jautė tik tvinkčiojančią vietą, į kurią gavo. Gal todėl, kad buvo girta ir nejautė aštraus skausmo. Po kelių akimirkų, Kayai ėmė svaigti galva.

Su nuliu emocijų veide Luke stebėjo, kaip Kaya elgiasi. Net neįtarė kaip ji toliau darys, ar kokią žalą padarė, aišku buvo viena - kad niekas čia neaišku. Vyras pritūpė prie ant grindų tysančios merginos, suėmęs ją už plaukų, kilstelėjo jos galvą, norėdamas pažiūrėt į vargšės veidą.
- Juk esu minėjęs, kad prieš mane neatsikalbinėtum.
Kiek kimusiu balsu, negarsiai ištarė.

Kaya nieko daugiau nesakė, tik bandė atplėšti jo rankas nuo plaukų. Bet užduotis sekėsi gan prastai. Mergina jautėsi siaubingai silpna, vos nuvaldė savo pirštus. Tikrai, kad smūgis buvo stiprus.
- Palik mane ramybėje... - sumurmėjo.

Luke paleido merginą ir pakilo. Savo tašioką pakėlęs nuo žemės, o švarką užsimetęs ant kitos rankos, išėjo į koridorių, tikriausiai suteikdamas Katai labai dideles viltis. Kažkieno nelaimei, pasuko vaikinas ne išėjimo pusėn, o visai kitur, ieškodamasis sau kambario. Pravėręs kažkokias duris ir išsiaiškinęs, kad ten tikrai Kayos miegamasis, paspyrė savo tašę po lova, švarka užkabino ant pakabos spintoje, prie kitų merginos rūbų ir prisėdo ant visai neblogos lovos.

Kelis metrus pašliaužė ir galiausiai atsistojo prie savo miegamojo durų, atsiremdama į duris. Kaya dabar galutinai suvokė, jog Lukas rimtai apsigyvens, tiksliau jau apsigyveno šiuose namuose.
- Svetainės neužteks? - sunkiai iškošė pro dantis.

Paspyruokliavęs ant lovos, galiausiai ant jos visas išsidrėbė. Luke nustatė, kad kad ir koks prastas butukas čia bebūtų, lova - superinė. Kayai atsirėmus į duris, vaikinas atsisėdo vietoj.
- Aš maniau, kad svetainė taps tavuoju kambariu.
Gūžtelėjo pečiais.
- Dėl Dievo meilės, nueik į Skutelį ar kokią kitą ligoninę ir paprašyk, kad tave sutvarkytų. Prie progos gausi ne tik raminamų, bet dar ir išblaivys tave.
Burbtelėjo, negalėdamas žiūrėti į merginą.

Kaya sunkiai atsiplėšė nuo durų ir svyruodama nuslinko prie sofos esančios svetainėje. Klestelėjo ant jos. Oi mane, kad gali pasipriešinti prieš Luką, bet nė velnio. Viskas kaip ir seniau.

Nesulaukęs atsako, vėl išėjo į koridorių, ieškodamas virtuvės. Ją galiausiai radęs (na, nebuvo taip sunku, nes butas visai nedidukas [[tikriausiai xDD]]), atvėrė šaldymo kamerą ir ištraukė formelėse sušaldytus ledukus. Palaikęs plastmasę po karšto vandens srove, apverstą trenkė į stalą. Iš formelės visi ledukai iškrito, ir Luke juos suvyniojo į rankšluostuką. Tą patį padaręs su antra formelių dėžutė, rasta šaldymo kameroj, nuslinko į svetainę. Tylėdamas, vis dar kažkiek susiraukęs, prisėdo ant sofos ranktūrio, ir prie šlykščios mėlynės, kuri dar nebuvo pavirtusi į mėlynę, ant merginos veido pridėjo suvyniotą rankšluostėlį su ledukais.