Ignoravęs Kayos frazę, vaikinas pasiekė virtuvę. Specialiai su trenksmu rinkdamas indus ant stalo, bei maisto produktus, greit suveikė sau lengvą vakarienę - blynukus. Nesivargino kepti dvigubos porcijos. Tegu padarėlis šiuose namuose, už kuriuos pusiau mokėjo Luke, taikosi su jo sąlygom ir tvarka. Va tau ir baigėsi demokratija, pradedam monarchiją.
Nuo stalo asitraukęs kėdę, ant jos įsitaisė. Tyla, beabejo, nestojo, kadangi peilis periodiškai brūžinosi į lėkštę.

Nulydėjusi Luką, kuris nuslinko į virtuvė, mergina akimirksniu atsirado prie patalpos durų.
- Adijos amigos čiau, sinjorita, - užtrenkė duris, kurias tuoj pat užrakino. Stenėdama pristūmė fotelį, siekdama, kad Lukui būtų sunkiau išsilaisvinti iš virtuvės. Baigusi savo tikslą, pribėgo prie paradinio įėjimo. Užrakino ir tas. Reikia apsisaugoti. Jei lips pro langą. Kiek pavargusi nuslinko į savo miegamąjį. Smarkiai uždarydama duris, atsipūtė ir nušliaužė prie stalo. Atstūmusi stalčių iš jo išsiėmė cigarečių pakelį, bei ugninės butelį. Šypsodamasi nuo ausų iki ausų nustriksėjo į lovą. Išsitiesusi visu ūgiu, Kaya prie burnos pridėjo cigaretę, kurią švelniai suspaudė lūpomis. Dar neužsidegė... mąstė... kokios bus pasekmės, jei Lukas išeis...

Išgirdęs kažkokį sumaištį už durų, visai nekreipė į tai dėmesio. Aišku, trumpam susimąstė, ką ana jau bus sumąsčius, bet vistiek ramiai pabaigė valgyti. Sumetęs indus į kriauklę, kurių net nesirengė plauti, pasiekė duris ir nulenkė rankeną. Kai šios neatsidarė, Luke susiraukė ir stipriau paklibino duris. Gavusis šnipštui, išsitraukė džinsų kišenėj laikytą lazdelę, kuria atrakino spyną ir atvėrė duris (taip, durys atsidaro į vidaus pusę...). O.o roža nužvelgė iki čia atitemptą fotelį. Apgailėtinai įvertinęs Kayos pastangas įkalint Luke, perlipo fotelį (vos susilaikė jo nesusprogdinęs) ir žiauriai subiesintas pabaladojo į miegamojo duris, kurios tikriausiai, irgi buvo užrakintos.

Mąstė mąstė mąstė. Kol galiausiai užsidegė cigaretę. Pūtė dūmus - rūkė. Netrukus kelioms minutėms, pagaliau baigė ir numetė nuorūką į peleninę. Išgirdusi baladojimą į duris, krūptelėjo ir atsiduso - išsigando. Slėptis ar bėgti... Patempė lūpą ir nutarė, kad elgsis ramiai.
- Prašom, - burbtelėjo. Atsidarė butelį ir pradėjo lakti. Vienos akies krašteliu stebėjo durų rankeną ir laukė kol pro jas įeis maniakas.

Luke nulenkė durų rankeną, ir duris plačiai atlapojo. Ne. Pasirodo, durys užrakintos nebuvo, bet vistiek, bandom elgtis civilizuotai. Žodžiu, su pykčiu ir susinervavimu veide (pripažinkim, šitaip Lutz'as atrodė dar seksualesnis (kaži ar taip gali būt...)), užmetė akį į pridergtą peleninę, bei butelį Kayos rankose. Dar labiau susinervinęs, kad jo pastangos paversti Hiller'ę padoria (turiu omeny, negerenčią ir nerūkančia ištisai) piliete, nuėjo šuniui ant uodegos, nuo naktinio stalelio nuvertė pelelinę, o butelį atėmęs sudaužė. Ne kiekvienas galėtų suprasti tokį pykčio proveržį, tačiau draugė nuo vaikystės turėtų puikiai žinoti, kad Luke žiauriai nepatinka, kai jam yra nepaklūstama, o ypač, kai sugriaunanas jo sunkus darbas. Giliai kvėpuodamas Lutz'as stebėjo merginą, ir galiausiai sugriebęs ją už riešo, grubiai pakėlė ir trenkė į sieną. Tai turėjo būti labai nekoks smūgis iš Kayos pusės, kadangi net tinkas nuo sienos nubyrėjo.

Kaip visada stebėjo Luko veiksmus, net nenumanė, kad jis bus toks įtūžęs. Žinoma, Kaya ėmė gailėtis, kad nebėgo ir nesislėpė. Tačiau dabar buvo per vėlu. Vėpsojo į nuverstą peleninę ir į šukes... Galiausiai atėjo laikas ir Kayai...
Giliai ir ilgai inkšdama, susiėmė už makaulės ir nuslydo palei sieną. Vaizdas buvo toks: pakaušis perskeltas, mergina nejudėdama ir susiėmusi už galvos gulėjo ant žemės.

Luke nusisuko ir delnais užsidengė veidą. Jį patrynęs, patraukė rankas, ir vėl iš lėto atsisuko į ant grindų tysančią merginą. HA HA, kažkam reikia apsilankyti pas psichologą, psichoanalitiką ir pas psichiatrą. Visų trijų pavadinimų šaknis -psich-, geras sutapimas, niaaa? Žodžiu, dabar Lutz'as tikrai pasimetė. Išsigando. Bet įtūžis vėl ėmė viršų - įtikinėjo mažam žmogeliukui savo mažoj galvelėj, kad Svirpliukas to nusipelnė, už tai, kad neklauso vaikino. Kayai vis dar nejudant, Luke pritūpė šalia merginos, ir pridėjo du pirštus jai prie kaklo. Tipo, ieškojo pulso. Anei jis koks didis daktariūkštis, anei ką nusimano tokiuose dalykuose. Bet pasižymėt gal vistiek reikia? Jei grįžtant į tikrus rėmus, tai vaikinas stebėjo, ką daro Kayą, nors tiek ji, tiek jos kūnas kol kas buvo nebylus. Galiausiai nusprendė, kad jeigu ji per dešimt minučių neatsigaus, kvies medikus. Kad ir kiek tai būtų pavojinga. Tikriausiai tada būtų patupdytas ir į kalėjimą, už smurtavimą.
Arba tiesiog galėtų Kayą įkišti į šaltą vonią.

Kol Lukas išsigandęs, įtūžęs ir ale dar kažkoks kažką darė, mergina nei judėjo, nei kvėpavo, nei virpėjo. Toliau gulėjo ant grindų. Iš žaizdos esančios galvoje, ėmė smarkiau bėgti kraujas. Besąmonės žmogus ir dar su tokia žaizda. Rizikuoti gyvybę negražu.

Oh, ok, dabar Luke tikrai freak out'ino. Greit sulakstęs iki ankšto vonios kambario, į kurį įžengė pirmą kartą, prileido vonią šalto vandens. Tai truko apie penkias minutes, per kurias, gali žiauriai daug kas pasikeisti. Grįžęs į miegamą, ant rankų paėmė kraujuojančią Kayą, ir nusinešė į vonią. Gee, ji turėtų mažiau valgyti. Paguldęs į beveik ledinį vandenį, kuris turėjo padėti atsigauti, susinervinęs stebėjo merginą. Dėl visa ko, šalia savęs turėjo laikrodį ir telefoną.

Galiausiai Lukui prileidus vonią vandens ir įmerkus ten merginą, Kaya truputi pajudino akių vokus, pirštų galiukus. Pasuko veidą į kitą pusę. Kraujas bėgantis iš perskelto pakaušio, paplūdo po vonią.

Jau beveik praradęs viltį, rinko pagalbos numerį, bet merginai sujudėjus, numetė ragą ir visas baisiai laimingas išsišiepė.
- Ačiū Dievui tu gyva.
Sušnabždėjo, už pečių suėmęs Kayą.

- Nelaimė, kodėl tu manęs neužmušei... - sukuždėjo jam į ausį. Švelniai suėmė žaizdą. Baisiai baisiai skauda. Atrodė, kad tuoj per skausmą praras sąmonę.

- Tu pati mane išprovokavai.
Sumurmėjo, tačiau laimė, kad mergina atsigavo, Luke neapleido.

- Išprovokavau? - silpnu balseliu pasiteiravo. - Aš tiesiog taip išmokyta gyventi. Vienas iš tų mokytojų buvai ir tu... - nutęsė. Toliau tese zaizdos ciupinejimo procesa, kad ir kaip skaudejo. - Duok isgerti... - labai tyliai sumurmejo i jo ausi. - Tik truputi... nuraminti skausmui...
Oi zinojo kaip tai pavojinga. Uz tokius zodzius dar gali paskandinti. Taciau Kayai buvo tas pats. Jai rupejo kaip tik greiciau numalsinti astru skausma, kuris pastoviai tvinkciojo visoje makauleje.

Ignoruodamas Kayos plepalus, Luke paleido merginos pečius ir dingo iš vonios. Po įvairių neaiškių garsų, daiktų kritimo ant žemės, bei virtinės keiksmažodžių, galiausiai grįžo su visokios apvaliom barškančiom dėžutėm.
- Vaistų reikia, ne gert.
Sumurmėjo, rinkdamas spalvotas tabletes ant delno. Kadangi iš kiekvienos dėžutės pajamė po porą tablečių, kurios buvo skirtos ne tik numalšinti skausmai, bet pašalint šlykštų pagirių jausmą (ha, lyg šitie vaistai padėtų tokiems...) ir kitokius nemalonius pojūčius, bei kažkiek sustabdyt kraujavimą, gavosi visai nemažas kiekis.
- Pirmyn, po vieną.
Paragino, atkišdamas delną su tabletėm.

Lukui paleidus merginą, visu kūnu paniro po vandeniu, mat pasijuto baisiai silpna, kad net negalėjo nulaikyti savo svorio. Dėl to viso skausmo... kuris vis dar siaubingai tvinkčiojo galvoje... kuris vertė vėl prarasti sąmonę. Būtų užtekę ir nuskendimo. Tačiau sukaupusi jėgas, išniro ir atsisėdo prisilaikydama rankomis. Lukui paršliaužus ir parodžius pilną saują tablečių, išpūtė akis.
- Aš... tiek negaliu... negalima vaistų maišyti. Bus blogesnis poveikis, esu jau tai bandžius, - kategoriškai papurtė galvą.

- Nesugebi nieko daugiau apart bitch'inimosi?
Susiraukė Luke.
- Išgerk su kelių minučių laiko tarpais. Dėl aspirino poveikio užmigsi, ir vėliau pasijusi žymiai geriau.
Ištarė. Juk niekad nesiūlytų merginai gert visų iš karto, tą jausmą yra patyręs ir pats. Aišku, jis baigėsi skrandžio plovimu, like someone cares.
- Gal jau lįsk iš vandens?
Sumurmėjo. Tik dabar pastebėjo kažkiek pamėlusią Kayos odą. Kas be ko, ji juk gulėjo lediniam (ar bent jau šaltam) vandeny.

Mergina visiškai neturėjo jėgų ginčytis, kad ir kaip nepatiko jai visas šitas žiaurus reikalas, nū koks dar bitch'inimosis? Būtų nutaisiusi kupino pykčio ruožą, tačiau šis tikslas sekėsi gan prastai. O visas reikalas prasidėjo nuo to... ak taip, kam tai rūpi? Vienu žodžiu, ji silpna, guli vonioje, lediniame vandenyje.
- Puikus patarimas! Būtinai juo pasinaudosiu! - užsikačialinusi burbtelėjo ir prisilaikydama į Luko petį, išlipo iš vonios. Pasiėmė žydrą rankšluostį ir apsivijo juo. Štai ir kitas, tik jau rožinis. Atsirėmė į sieną. Rimtai, čia tiek mažai vietos? Suprantama, juk Kaya beveik visada gyveno viena, tad nėra patyrusi ankštumo... bet kaip ji bijo tokių vietų! Tai lyg uždara erdvė. Nusipurčiusi ir nuvijusi mintis, ėmė šluostyti plaukus.

Įsikibusi į petį Kaya tempė vaikiną žemyn, ir taip pusiau pasilenkęs stovėjo visą laiką, kol ana ropštėsi lauk. Nuo kabyklos nukabinęs rozavą rankšluostį, atkišo jį merginai. Beabejo, pirma ji pasirinko žydrąjį, o tada paėmė ir Luke siūlytą.
- Nereikės pagalbos?
Paklausė, omeny turėdamas ar nereikės pagalbos atsigaunant fiziškai. Aišku, užuolankom kalbėt nemoka Luke, todėl ne visi galėjo suprasti klausimą. Taip ir pamanęs, kad liks nesuprastas, atkišo delną su gyvu galu tablečių. Spalvotų tabletkių dažai pradėjo tirpti (na, tiek, kiek gali tirp tabletė šiltame delne), palikdami nežymius atspaudus delne.

Pajutusi tablečių kvapą, nusipurtė ir nusisuko į durų pusę.
- Gal tu pats gerk jas... - nutilo ir pasišalino. Mažais žingsneliais nusivilko į miegamąjį. Atsigulė ant lovos. Pasikišusi rankas po pagalve, ėmė niūniuoti kažkokią niūrią melodiją.

- Eik sau, jos neblogai kvepia.
Eidamas iš paskos šnekėjo, prie nosies prikišęs tabletes. Tikrai. Pasirodo vaistų būna ne tik šlykščių, bet ir greito poveikio, su ananasų kvapais.
- Oh, c'mon, leisk tau padėt.
Suzyzė Kayai kritus ant lovos ir pusiau įsirausus į padušką.

- Prašau... - sušnypštė vos tik pamačiusi vaistus, - nekišk man jų. Nenorių jų... - nusisuko į kitą pusę, kad nematytų nei Luko, nei tablečių. Nū kam varyti žmogui dar vieną fobiją. Dar bijos iš lovos išlipti, bo kas nors dar slepiasi po ją, pėvėzė sena žiurkė, kuri tik kėsinasi į tavo tobulas modelio kojas?

Į kokias dar kojas, būkime platesnių bei laisvesnių pažiūrų, ir kėsinkimės į tai, kas yra aukščiau! Pavartęs akis, trumpam pasišalino. Įėjęs į virtuvę, šiukšlių dežėn išmetė visas tabletes, tada persimetė prie kriauklės. Po šaltu vandeniu nuplovęs rankas, grįžo pas Kayą, prieš tai užsukęs į vonią, ir išleidęs vandenį, bei išjungęs šviesą.
- Nenori - nereikia, norėsi - nebus.
Iškėlęs pirštą pacitavo senai visiems žinomą posakį.

O kas yra aukščiau? Retorinis klausimas. Todėl. Nekreipkime dėmesio. Gerai? Mergina lyg žinodama apie ką vaikinas mąsto, pakėlė akis į lubas. Kėsinamės į lempą! Nū visai nuvažiavo ir parvažiavo galvelė, o ko norėti? Tokia graži žaizda puošiasi pakaušy.
- Tablečių norėti? Niekada. Ir prašau. Nesakyti. Dar vienos patarlės, ale tipo... "niekada nesakyk niekada." Banalu! Banalu! BANALU! - garsiai ir aiškiai burbėjo. Pasiėmė dar vieną pagalvę, kurią užsidėjo ant galvos.

Oh, tai buvo retoriniai klausimai, todėl nesiruošiam plačiai diskutuoti kas į ką kėsinsis. Mes juk suprantam kas yra retorinis klausimas. Ar ne?
- Banalu, banalu, banalu, banalu, well, AŠ BANALUS!
Kartojo mėgdžiodamas Kayą, ir akimirksniu grįžęs į save, sakinį pabaigė šaukdamas. Na, juk mergina pasislepė po pagalve, reikia, kad ji išgirstų.