Pastebėjusi rankšluostį išsigando ir truputi pasitraukė, bo dar kartą gaus per veidą. Tačiau pajutusi šaltį prie žaizdos, tiksliau prie mėlynės, pasijuto geriau. Ne dėl skausmo, bet dėl to, kad nustojo svaigti galva. Mergina lėtai atsirėmė į sofos atlošą ir atsipalaidavo, įsižiūrėdama į viena tašką esantį ant sienos.

Kažkiek persikreipęs, taip pat atsirėmė į atlošą, nors ir sedėjo ant ranktūrio. Rankai pradėjus šalti, atitraukė visus ledukus nuo Kayos veido ir metė į mėlynę žvilgsnį. Suėmęs rankšluostį kita ranka, vėl pridėjo jį prie merginos veido.
- Geriau jautiesi?
Paklausė, pastebėjęs, kad ji pradeda atsipalaiduoti ir ramintis.

Vis dar stebėdama vieną tašką sienoje, užsikišo plaukų sruogas už ausies.
- Buvo ir geriau, - kandžiai atsakė. Palyginus kaip jautėsi prie smūgį ir po jo... net baisu pagalvoti. Tikra tragedija. Bet po smūgio ir dabar - žinoma, kad jaučiasi geriau.

Oi, prasideda. Nereikia šakotis ir elgtis kaip ožkai, tada vienintelė tragedija būtų ta, kad čia atsikraustė Luke.
- Gal tu jau nebegerk?
Kilstelėjo antakį, omeny turėdamas Kayos girtuokliavimą, kuris iš dalies viską ir sukėlė.

Žvilgtelėjo abejingu žvilgsniu į vaikiną ir patraukė jo ranką su kurią jis laikė ledinį rankšluostį. Davė suprati, kad nereikia jai Lutz'o pagalbos.
- Aš negirtuokliauju... - suburbėjo.

- O rly?
Dabar iškėlė abu antakius, pirštais rodydamas į butelį, kuris mėtėsi po stalu, į sekantį, kuris gulėjo kažkur prie spintelių, ir į visą tokių tuščių buteliukų kolekciją stalčiuose. Merginai atmetus Luke pagalbą, vaikinas kažkiek jau sušlapusį nuo šalto vandens rankšluostį su ledukais padėjo ant stalo.

Kaya lėtai nusekė Luko piršteliu ir trumpam žvilgtelėjo į butelius. Tik dabar suvokė, kiek jų daug... suprato, jog vėl gaus slėpti viską į stalčius arba nešti į parduotuvę, arba parduoti, arba atiduoti kokiam bomžui panašų į save. Šiuo momentu žinojo tik vieną dalyką, kad taip viešai negalima jų rodyti. Dar ateis pasipūtęs magijos ministras ir atleis iš aurorės pareigų. Nebeturės nei darbo, nei pinigų, nei trobos, nei nieko. Nebent tuščius butelius. Išpardavinės, gaus menką pelną (pripažinkime, apgailėtinas verslas, tiesa?), nusipirks vėl butelį... Išgėrusi vėl parduos, tačiau neužteks galeonų naujam nusipirkti. Va tau ir suck biznis.
Nusipurtė nuo tokių minčių. Apsvarsčiusi visas situacijas, visas galimybes apie ateitį, Kaya akimirksniu pašoko nuo sofos ir ėmė rinkti butelius. Kelis kartus užkliuvo už jų ir skaudžiai dribosi tai ant nugaros, tai ant sėdynės. Vieną kartą mažai trūko nusileisti ant makaulės. Galutinis taškas gavosi toks, kad iš jos viso darbo liko vien tik šnipštas. Vėl klestelėjo ant sofos. Drebančiomis rankomis išsitraukė iš siauros džinsų kišenės žiebtuvėlį ir cigarečių pakelį.

Kol Kaya svėrė galimybes ir sprendė apie savo tolesnį verslą, Luke laiko irgi nešvaistė veltui. Na... išsvaistė visas 22 minutes savo gyvenimo... veltui. Like someone cares. Kai vietelė ant sofos atsilaisvino, jis nuslydo nuo ranktūrio ir patogiau įsitaisė, stebėdamas kaip nevykusiai aurorė bando sutvarkyti savo pačios padarytą bardaką, kaip skaudžiai krenta. Mąstė, kad galbūt reiktų padnoškę kokią pakišt, kol ana laksto aplinkui, bet atsisakęs tos minties, toliau žiūrėjo kaip ji darbuojasi. Kai Kaya nusiminus grįžo ant sofos, Luke akimirksniu iš jos atėmė cigarečių paką.
- Apsieisi.
Sumurmėjo, įsikišdamas pakelį į kišenę. Puikiai suprato, kad dėl šito dabar gali kilti isterija siaubinga, tačiau kažkuri žiauriai mažytė smegenų dalelė tikėjo, kad taip kvailai mergina nesielgs.

Lukui pagrobus iš Kayos rankų pakelį, nusiminusi pažvelgė į vaikino akis ir maldaujančią mimiką suinkštė.
- Man jo reikia, man reikia nusiraminti... gi pats esi rūkęs, žinai, kaip tai veikia, - dusliu balseliu teisindamasi, debtelėjo akis į žiebtuvėlį.

Luke nusuko akis, nenorėdamas matyti to žvilgsnio, kuris galiausiai vistiek paimtų viršų.
- Sugriaužk kokios gumos su 4 g nikotino.
Sumurmėjo, aiškiai pasakydamas, kad rūkyt neduos. Sulaukęs replikos apie savo žalingą įprotį, kurio pavyko atsikratyt dar mokykloj, susiraukė ir pažvelgė į Kayą.
- Žinai...
Pradėjo, ir labai greitai savuoju veidu priartėjo prie merginos ausies, tikriausiai sukeldamas šiokį tokį siaubą.
- ...su tavim žiauriai šlykštu bučiuotis, kai iš burnos sklinda ne tik alkoholio, bet dar ir rūkalų kvapas.
Beveik pašnibždom pasakė žinodamas, kad šitai turėtų priversti Kayą:
a) susimąstyti ir mesti;
b) užtvot Luke (ir aišku, gaut atgal);
arba c) kita.

Kaya nei mąstė, nei metė, nei tvojo (o galėjo, bet dabar jo siaubingai bijojo. Gal kitą kartą ir pasipriešins, kitą kartą jam skaudės snukį). Ji pasirinko c variantą - padaryti ką kitką. Ji banali... nuobodi... ir elgiasi kaip visos, tai ką ji gali? Nebent atsikalbinėti.
- Niekas tavęs neprašo su manimi bučiuotis, - bakstelėjo pirštu jam į krūtinę. - Tai tu vienintelis siurbiesi į mano lūpas kaip koks vampyras arba kirminas, pameni? - sugriežė dantimis. Grubiai patraukė jo veidą nuo savo ausų.

- Svirpliuk, prašei manęs bučiuotis ketvirtam kurse, kai tau ant kaktos išdygo siaubingi spuogai, dėl kurių tave visi ignoravo, pameni?
Išsišiepė, priminęs ne tik įvykį, bet ir pravardę, kuria anksčiau kiekvienas artimesnis draugas vadindavo Kaya. Tiesą sakant, ji merginai labai tiko, kadangi visą laiką nesustodama klastuolė visiems kažką aiškino, zyzė, trukdė normaliai gyvent.
- Vienintelis? Kaži kaip paaiškinsi...
Nespėjo baigti sakinuko, kadangi grubiai jo veidas buvo atitrauktas. Padaręs trumpą pauzę, žvelgė į merginą, laukdamas jos tolesnės reakcijos.
- ...kaži kaip paaiškinsi tuščią apsaugų pakelį? Ir tik nepasakok, kad tokius dalykus naudojai būdama nepilnametė, nes tikrai nepatikėsiu, kad laikai jį kaip atsiminimą.
Kiltelėjo antakį.

Išgirdusi baisiausią pravardę forever, Kaya išsigandusi debtelėjo akis į Luko. Koks dar ketvirtas kursas? Nebent jei rimtai reikia pas daktaro dėl atminties arba nusipirkti bilo bilo. Dar vienas senukas Jūsų tarpe sklerozininkai!
- Ką ką ką... ką tu čia nusišneki? Aš tavęs nieko neprašiau, tuo labiau, kad pabučiuotum... - paraudonavus skruostams, sumikčiojo.
- Nori pasakysiu teisybę? Taip, jie iš tų laikų, kai dar buvau nepilnametė ir palikau ne tik kaip atsiminimą, bet kaip ir suvenyrą! DOH YOU! - sužviegė. Akimirksniu pakilo nuo sofos. Šakės, kaip bijojo Luko tai ne tas žodis. Po kiekvieno cypimo pasitraukdavo per kilometrą nuo jo. - Šiaip, jaunystėje aš tokių dalykų neišdarinėdavau kaip tu...

Merginai išraudus, Luke plačiai išsišiepė, visą laiką įdomų stebėti sutrikusią ir susigėdusią silpnosios lyties atstovę. Sau mintyse dar kartą pasakė, kad rytoj tikrai užsuks į vaistinę.
- Noriu.
Linktelėjo, ir išklausė nevykusio pasiteisinimo. Puikiai žinojo, arba bent jau pasitelkdamas faktais nujautė, kad į namus šita melagė, kuri dar prieš keletą minučių sedėjo visai šalia, o dabar pasitraukė per tūkstantį metrų, vedasi vyrus.
- Taip manai tik tu. Kad ir kaip bandei vaidint aikštingą ir nepasiekiamą, duodavai kiekvienam, kuris pastatydavo butelį ugninės. Ne išimtis ir aš, negi jau pamiršai?
Šyptelėjo, baisiausiai mėgaudamasi Kayos erzinimu. Realiai, tik dabar, pirmą kartą po tiek metų, susimąstė, ant kiek pasikeitė merginos kūnas. Sakyčiau, pats laikas būtų vėl viską... patikrint.

- Baik vieną kartą nusišnekėti, niekam aš nedaviau dėl ugninės butelio, - sutrikusi suburbėjo. Niekam nepatinka tokios kalbos, nebent Lukui, o kai tave dar kaltina šitokiais baisiais dalykais. - Tau tikriausiai vaidenasi, tiesa? Tiek manęs geidi, kad tokias nesąmones sugalvoji, ką? - mandriai išsišiepusi, kilstelėjo antakį. - Sooobbbb, visas prievartaudavai iš eilės... žiauru, - nusipurtė. Kas tiesa tas tiesa. Kaya pasvarstė, gal pats laikas pasišalinti iš šių namų.

- Blah blah blah, talk to the hand.
Pavartė akis ir beveik prie veido Kayai ištiesė delną. Negirdom nuleidęs visus merginos plepalus, Luke nuleido ranką.
- Taip, eik perspėk visus apie serijinį prievartautoją maniaką, gelbėk rajoną, tu tai gali, aurore.
Dirbtinai išsišiepė, neva tikėdamas jos jėgomis. Luke pasvarstė, kad gal jau tikrai pats laikas Kayai pasišalint iš šių namų.

- Taip ir padarysiu, - grasinamai bakstelėjo pirštu į jį.

- Oh, ok, pirmyn?..
Kiek prisimerkęs kilstelėjo antakį ir klausiamai ištarė, puikiai žinodamas, kad Kaya taip neišdrįstų apšmeižt Luko, savo pačio pačiausio, pačio mylimiausio gyvenimo draugo, su kuriuo yra nuo mažumės. Vaikinas pakilo nuo sofos, ir ištiesė merginai ranką, ragindamas ją stotis.
- Einam, aš tau padėsiu. Pavaidinsiu draugišką veidą minioje, kol artimiausiai kaimynei tu praneši apie mane. Nagi, kelk užpakalį.
Provokavo.

Kaya stumtelėjo jį nuo savęs ir prunkštelėjo. Staigiai pašokusi nuo fotelio, nudundėjo prie durų. Jas atidarė ir ėmė rėkti.
- Serijinis maniakas! SERIJINIS! AAAA! - cyyypė skardžiu balsu ir vėpsojo į kaimynės langus.

Ūū, greitas ėjimas, flegmiškas Luke net nesuprato kas čia įvyko. Išgirdęs šlykštų Svirpliuko cypimą, vaikinas pavartė akis ir surinko butelius, kuriuos anksčiau bandė tvarkyt Kaya. Nesekmingai, aišku. Taigi, pririnkęs visą didžiulį glėbį tuščių ugninės butelių, stumtelėjo merginą, ir išėjo iš namų. Prie durų juos visus sustatęs, vieną vis dėl to kilstelėjo, norėdamas parodyti kaimynei, jau spoksančiai pro langą, kad Hiller'ė tiesiog prisigėrė. Kol ana nesugalvojo užtrenkt durų palei Luke nosį, nuo praėjimo pastūmė ją, ir paskui save uždarė duris.
- Vau, tu tokia protinga, ką tik visiškai susižlugdei savo reputaciją.
Išsišiepęs paplojo rankutėm, o tada baigė apsimetinėjimą ir vyptelėjo.

Buka ruožą vėpsojo vaikino judesius, veiksmus. Nes nepastebėjo, kaip maniakas išnešė jos butelius ir pastatė prie jos namų. Papurčiusi galvą, atsipeikėjo. Grįžo viltis. Žinoma, Kaya galvojo, tiksliau nebuvo kada laiko mąstyti, uždaryti duris. Tačiau... nespėjo. Svirplaitė suinkštė.
- Tau patinka gadinti mano reputaciją?

Taip, taip, ne tik, kad pastatė butelius, bet galima sakyti, išdalino juos bomžukams, kurie tuoj juos surinks ir priduos į parduotuvę. Taigi, sužlugdė Kayos verslą per porą minučių. Niiiiice.
- Beabejo patinka, be to, aš pasauliui tik atskleidžiu apie tave tiesą.
Išmetė nekaltą rožą ir sumirksėjo, lyg nieko nebūtų įvykę.

O ne! Gelbėkite Kayos verslą! Mergina stipriai pastūmė vaikiną, kuris tikriausiai turėjo nukristi, ir pribėgo prie durų. Jas pravėrė... nė vieno butelio... Kerštingai pažvelgė į Luką.
- Aš tave užmušiu! - surėkė, prieš tai uždarius duris. - Gadink savo reputaciją, ančiasnapi! - įtūžusi sucypė. Pasitraukė prie sofos.

Taip taip, vaikinas bumbtelėjo ant savo sėdimosios. Tiesą sakant, čia, ant grindų, prie spintelės batams, gana patogu.Niekas nezyzia apie savo reputaciją... vos tik spėjo pagalvot šitaip Lukas, vėl prasidėjo kažkokie cypimai.
- Pabandyk blia, atgal gausi!
Taip pat užstaugė ir iš lėto pakilo nuo žemės. Jeigu Kaya nebūtų pasitraukusi, prisiekiu, pykčio nevaldantis vaikinas būtų trinktelėjęs aną į sieną. Geriausiu atveju.

- Taikykis su mano sąlygomis ir įstatymais, supranti!? - taip pat užstaugė ant viso namo. Lukui pakilus, Kaya pasijautė nebesaugi, tad nutilo.