Ar ne.
- Taip! Taip! TAIP! TU banalus! Atsakom ir pripažįstam... - burbėjo pasislėpusi po pagalve ir lingavo visą kūną. Į priekį, atgal.

Merginai pradėjus judint ne tik kūną, bet ir visą klibančią lovelę su ja, Luke pakreipė galvą.
- Ar tu... su savimi... naaa... žaidi?
Iš lėto, kasydamasis pakaušį ištarė, iš galiausiai iškėlė antakius. Na, bet kuriam kitam žmogui į galvą galėjo ateiti lygiai tokios pačios mintys pamačius, kaip Kaya judinasi po lovą.

Piktai sumikčiojo ir stipriai sugriebusi pagalvę, metė ją į Luką.
- Ar tau su galva viskas gerai, haaa?! - surėkė. Būtų tvojus vaikinui tiesiai į snukį, bet pritrūko jėgų. Viską sunaudojo pagalvės smūgiui.

- Tai, kad taip atrodo, rimtai.
Sukrizeno, pagavęs pagalvę, kuri kad ne tik nepadarė jokios žalos, bet tiesiog tapo minkštu švelniu dalykėliu, arba kitais žodžiais, suteikė Luke malonumą. Pagaliau gavo nors ką nors apkabint.

- Tai pasilaikyk savo "atrodo" sau! - surėkė. Bandė atimti iš jo pagalvę. Bet kaip visada šiandien viskas sekėsi blogai. Svyravo į visas puses, didesnė persvara buvo link Luko.

- Laikau... tu bandai tai iš manęs atimti.
Suzyzė, ir galiausiai stipriai timptelėjo pagalvę į save, tikriausiai kartu su ja prisitraukdamas ir leisgyvę Kayą.

O taip. Kartu su pagalve link Luko glėbio. Vistiek ožiavosi. Gailestingai pažvelgė į vaikiną. Vis dar timptelėdavo pagalvę.

OOOOH, ar mūsų jausmai po truputį perauga į beviltiškai romantiškus??? Stipriai stipriai įsikibęs į pagalvę, ir laikydamas ją visai šalia savo kūno, visai kaip ir Kayą, įsispoksojo į merginos akus, dalinai ignoruodamas jos gailesčio reikalaujantį žvilgsnį.

- Čia mano pagalvė, ne tavo, ar supranti senas žiur... - nutilo. Geriau jau nieko nesakyti. Jau ir taip viskas blogai.

- Žiurrr...afiau?
Išsišiepė ištaręs totalią nesamonę. Vykdydamas Kayos norą, taip pat staigiai kaip ir prisitraukė, taip pat staigiai ir paleido pagalvę.

Vaikinui staigiai paleidus pagalvę, merginą neišlaikė lygsvaros ir nukrito ant sėdynės.
- Skauda...

- Aišku skauda, buvo galima jaust žemę drebant, kai tėškeisi ant užpakalio.
Sukrizeno.
- Padariau tai, ko norėjai.
Abejingai tarė ir gūžtelėjo pečiais.

- Aš nenorėjau kristi... aš tik norėjau, kad paleistum pagalve... švelniai... - truktelėjo pečius. Tipo susigraudino.

- Aš tai ir padariau.
Vėl pakartojo tą patį. Priėjęs arčiau, ištiesė merginai ranką, siūlydamas šiokią tokią pagalbą.
- Užtat turi pagalvę.
Pakilnojo antakius.

Išdidžiai iškėlė galvą į viršų ir apsikabinusi pagalvę, pati atsistojo. Atsisėdo ant lovos krašto.

Luke pavartė akis ir patraukęs ranką, prisėdo šalia merginos.
- Kaip jautiesi?
Pasiteiravo.

- Sakyt teisybę? - arčiau savęs prisitraukė pagalvę ir stipriai apsikabino ją. Palingavo makaule.

Luke linktelėjo.
- Teisybę, tiesą, ir tik ją.
Dar kart palinksėjo. Tačiau tuoj pat labai greitai persigalvojo, ir pradėjo mosuot rankom, rodydamas Kayai nutilti.
- Ne ne ne ne!
Užprotestavo, kai mergina žiojosi sakyti.
- Aš atspėsiu, gerai?
Kilstelėjo antakius, ir nelaukęs atsakymo, ėmė mindžikuot po kambarį. Pirmyn, atgal, pirmyn, atgal. Su iškeltu rodomuoju pirštu! Na, tai bent jau rodė, kad Luke smegenys nors kiek sukasi, nes maniškės visai ne. Jau žiojosi išdėstyt savo iškeltą teoriją, kai staigiai apsigalvojo, ir susiraukė. Ir vėl tas pats. Vėl tas erzinantis trinimasis po kambarį, vėl neišsakytos versijos ir teorijos.
- Ok, vsio, pasiduodu. Sakyk.
Linktelėjo.

- Pasakysiu tik su sąlygą. Užduosiu tau klausimą, o tu gausi atsakyti į jį. Sutinki, ar ne? - linguodama makaulę sučiauškėjo. Rankomis glamžė beviltišką pagalvę.

- Taigi uždavei kątik klausimą.
Sumirksėjo. Nelaukęs atsakymo, gerai apsvarstė savo galimybes, kas tęsėsi kokias 0,5 sekundes.
- Nu, sutinku tipo.
Linktelėjo.

- Šitas nesiskaito, - vartydama akis sumurmėjo. - Ar tau viskas su galva gerai? Elgiesi kaip per pakaušį gavęs, bet kadangi aš čia viena tokia, tai kodėl kėsiniesi į mano titulą? - pametė pagalvę ant žemės ir susidėjo rankas ant šonų.

- Kaip suprast? Galva vietoj, pakankamai kieta.
Gūžtelėjo pečiais, nelabai supratęs klausimą.
- Į kokį dar titulą? Jokio tu titulo neturi.
Sukikeno, ignoruodamas rimtą Kayos veidą.

- Ačiū Kažkam, kad neturiu JOKIO titulo... - išsišiepė iki ausų. Atsigulė visu ūgiu ant lovos.

- Kaip savijauta?
Pakartojo klausimą. Na, juk jis atsakė į Kayos klausimus, dabar jo eilė.

Norėjo jau klausti "o kaip pats manai?" Tačiau nutylėjo.
- Geriau, bet vistiek prastai.