Namas. Vienaukštis, žemas namas su diiideliu rūsiu kažkuriame Paryžiaus užmiesčių. Taip, čia įprastas dienas,kada tingi tįstis į darbą ir ilsisi Prancūzijoje, praleidžia Stella.

Žodžiu netrukus namo viduje atsiranda Stella su Gareth'u. Kiek nustebęs vien dėl fakto, kad išdangintas iš Velso jis buvo pakankamai greitai, vaikinas paleido Stellą ir apsidarė.
- Čia tikrai gyvenai Tu?- paklausė.- Nepanašu į dabartinį Tavo namo dizainą,- sukikeno pakankamai impressed. - Kodėl nujaučiu, kad pakankamai nenoriai čia keliavai?- paklausė vėl grąžindamas žvilgsnį Stellai į akis su jau kiek rimtesne veido išraiška ir tik menku šyptelėjimu. Suprasdamas, jog galbūt Chassagne ir nenori atsakyt į jo klausimą, Curtis šiek tiek plačiau šyptelėjo ir atsidusęs vėl nukreipė žvilgsnį į tokias smulkmenas, kaip sienos ir pan.

- Tai kad prancūzų architektai baisiai jau nesukalbami. Viską savaip daro, - kiek sukikeno Stella, apsidairydama, šitaip norėdama įsistikinti, kurioje konkrečiai koridoriaus vietoje atsidūrė. Nutylėjo tą faktą, kad dėl tų nelemtų architektų beveik visą interjerą suprojektavo ir įgyvendino pati, neskaitant kelių kaimynų, labailabaiLABAI tolimų giminių ir senų pažįstamų pagalbos.
- Ilga istorija, - trumpai atsakė Chassagne, šyptelėdama ir kol kas tikrai nekentindama pasakoti gero trečdalio savo biografijos, kuri ir šiaip yra gana nuobodi. Galop akis nusukusi į išsiskiriančias - storesnes ir kitokio dizaino - duris, prie jų priėjo irpalenkė jų rankeną Atsigręžusi į Gareth, Frost nusišypsojo.
- Einam vyno, ar jau nebenori?

Klausydamasis Chassagne, Curtis tik linksėjo ir toliau dairėsi, kai netrukus buvo išblaškytas klausimo. Pasuko galvą į Stellą, kuri buvo šiek tiek pakeitusi vietą. Dar kartą linktelėjo.
- Turbūt neatsisakyčiau. Be to, kažkaip atšvest tai reikia,- šyptelėjo pasukdamas ten, kur stovėjo Stellą ir laukdamas kol ji duos ženklą eit toliau.

- Tada einam, - šyptelėjusi Stella pravėrė duris, už kurių netrukus prasidėjo laiptai žemyn. Dar mygtelėjsi jungiklį ant sienos, pajudėjo laiptais žemyn. Chassagne netrukus jau atsidūrė rūsyje ir atsigręžė į laiptų pusę, šyptelėjusi, stebėjo Gareth.

Turbūt vien dėl fakto, kad pirmą kartą čia lankėsi, Curtis jausdamasis pakankamai nejaukiai, paskui Stellą lėtai nulipo laiptais vis žiūrėdamas sau po kojom. Atsidūręs rūsyje, jis dirstelėjo į Chassagne.
- Aš suprantu, kad anas Tavo namas įspūdingas, bet šitas..- sukikeno.- Ir kaip Tu dar sutikai mano bute gyvent,- prunkštelėjo.- Nieko nežinau. Prieš vedybas ar po pirksim ką nors panašaus į šitai, tik Londone,- nuspręsdamas šyptelėjo.

Stella kiek pasikasė kaktą, bandydama prisiminti, kodėl jie nesikraustė pas ją.
- Sakei, noenorintis būt išlaikytiniu. Nors ir tau visai vienodai kaip mes atrodom, - kiek vyptelėjo, prisiminusi tą situaciją Chassagne. - Aš gi tau sakiau! - sukikeno, turėdama galvoje, kad su ja geriau nesiginčyti, nes ji vis vievisada būna teisi. Na, gerai, gerai, beveik visada.

- Negalėjai pasiginčyt ir galų gale nesutikt?- sukikeno.- Gerai, gerai. Diskusija baigta. Dar pamiršim ko čia atėjom..- apsidairydamas, nusijuokė aiškiai nenorėdamas veltis į panašias kalbas.

- Ne, negalėjau, - paironizavo Stella ir pati apsidairė, bandydama prisiminti, kur dabar reikia eiti, nes stovint vietoje jau ėmė krėsti šaltis. Visgi rūsy stovi.
- Mums ten, - Chassagne parodė ranka į kairėn vedantį koridorių ir pai pradėjo žingsniuoti ton pusėn, vis dairydamasi. Ėjo pakankamai lėtai, kad nei pati, nei Gareth nepasiklystų, mat rūsys buvo tikrai nemažas.

Kiek uždelsęs, Curtis nusekė paskui Stellą, kad nepasiklystų, nes suprato, jog tada tikrai nebūtų juokinga.
- Mums?- dar pasitikslino kiek mąstydamas apie tai, pagal kokius kriterijus, Chassagne skirsto žmones į tam tikras kryptis.

- O ką? Galiu sakyti „man ir tau“, be jokių problemų. Nebent nenori čia eiti.. - kiek sutrikusi pasakė Stella. Tiesą sakant, jai Gareth balsas nuskambėjo kiek keistai ir neįprastas buvo tas jo pastarasis pasakymas. Šiaip ar taip, jie juk dabar susižadėję.. lyg ir. Bet Chassagne nestabdė žingsnio, nors ir norėjosi bent jau trumpam sustoti ir atsigręžti, pažiūrėti, ar Curtis viskas gerai.

- Ne, ne, neeee..- iškart atsakė.- Turiu omeny, kad kiek keistai nuskambėjo "mums". Lyg jei nebūčiau aš čia, būtum ėjus visai į priešingą pusę,- sukikeno atsikvėpdamas.- Bet nesvarbu. "Mums" nuskambėjo gražiai,- šyptelėjo ir kadangi jis pastaruoju metu kiek paspartino žingsnį, kad neatsiliktų nuo Stellos, dabar ėjo visai greta ir uždėjo ranką Chassagne ant peties.

- Jei ne tu, manęs irgi čia nebūtų, - šyptelėjusi tepasakė Stella. Pajutusi kažką ant peties, pasuko galvą įGareth pusę ir pamačiusi jo veidą, šyptelėjo.

Gailėdamasis dėl fakto, kad nebeturi ką pasakyt, Curtis tik sukikeno.
- Tai.. nebloga motyvacija,- galų gale pasakė.- Dar toli?- pasiteiravo, po nedidelės pauzės ir nukreipė akis tiesiai į kelią.

Vos susilaikiusi nuo nereikalingo „motyvacija..kam?“ leptelėjimui, Stella taip pat nukreipė žvilgsnį į kelią, bet netrukus nusuko į jį lentynas. Vyno lentynas. Priėję buvo pažymėtą 1904 numeriu pažymėtąją.
- Nebedaug, - šyptelėjusi pasakė Chassagne ir toliau ėjo, jau kiek lėčiau. Šiaip ar taip, juk su ranka ant peties irgi nepatogu eit, o ir eit nebedaug.

- Tu specialiai taip,- netrukus prabilo Gareth'as.- Ir aš tik dabar suvokiau,- neva pasipiktinęs savimi, jis prunkštelėjo.
- Nuvedi į rūsį ir klaidžioji, paskui paliksi ir taip tikiesi išsisukt nuo vedybų,- garsiai samprotavo Curtis nukreipdamas žvilgsnį į Stellą.

Stella išklausė Gareth, tuo pačiu nustatydama kuo toliau, tuo labiau bukesnę veido išraišką. neatsisuko į vaikiną, nes suprato kad apskritai neturi ką į tai atsakyti.
- Aš neklaidžioju, - galų gale burbtelėjo Chassagne, patraukdama Curtis ranką nuo savęs ir netrukus sustojo. Pasukusi į dešinę, nužvelgė lentyną, piiilną kažkur šimtemetį išlaikyto raudonojo vyno butelių.

- Gerai. Neklaidžioji. Bet palikt tai vis dėl to ketini?- kilstelėjo antakį nusišypsodamas ir staiga sustodamas. Suvokė, kad jam būtų pats laikas užsičiaupt, todėl tik atsiduso ir toliau stebėjo Stellą, laukdamas tolesnių jos veiksmų.

- Ko gėrei prieš atvykdamas? - paklausė Stella, tiesiogiai neatsakydama į jo klausimą, bet tiesiog manydama, kad Gareth paprasčiausiai nusišneka. Paklaususi, toliau apžiūrinėjo ir atsargiai sukiojo butelius, galvodama, kuris čia geresnis.

- Nieko. Na gerai. Kavos ir brendžio dėl drąsos. Bet daugiau tikrai nieko,- atsakė į klausimą, nors vėlgi, galėjo ir nutylėt. Tyliai atsiduso ir nukreipė žvilgsnį kažkur į šalį.

Stella tik vyptelėjo pati sau, susilaikydama nuo atsakymo. Netrukus, pagaliau, ištraukė porą šimtamečių raudonojo vyno butelių, pripildytų kone iki viršaus ir pasirodė tame pagrindiniame koridoriuje, kuriame jie ir ėjo prieš tai.
- Tiks? - atkišusi į Gareth pusę butelius, paklausė Chassagne, šitaip paprašydama juos apžiūrėti prieš paliekant rūsį.

Curtis trumpam dirstelėjo į etiketes ir palinksėjo.
- Bet šiaip kadangi Tu čia žinovė, šitam reikale palieku verstis Tave,- dar pridūrė, kiek paaiškindamas savo išmanymo apie vynų rūšis lygį.

- Ne tokia jau ir žinovė, - dar pagūžčiojusi pečiais, šyptelėjo Stella ir nuleido butelius.Netrukus pradėjo judėti atgal, bet sustojo, galvos mostelėjimu paraginusi eiti ir Gareth, vėl pradėjo judėti.

(( edit: shower time xDD ))

Curtis nusekė iš paskos, su mintimi, kad kelionė atgal neužtruks tiek, kiek prieš tai. Pasivijęs Stellą jis sukikeno.
- Nedink nuo manęs, turiu fobiją vyno rūsiams,- dar tepasakė.

- Ko anksčiau nesakei? - Stella, atceit nesuprasdama kažko iš Gareth pusės, paklausė. - Būčiau panešus ant rankų, - liūdnai nukreipė žvilgsnį į butelius ir pakėlusi akis bei grąžinusi žvilgsnį į Curtis, sukikeno.