Stella pernelyg užsiėmusi su balso atgavimo (t.y. butelio turinio maukimo) procesu, nelabai atkreipė dėmesį į Gareth ir kurį laiką toliau laikė atidarytuvą toje pačioje pozicijoje. Kai ranka jau ėmė pavargti nuo tokios nepatogios pozos, nuleido ją, mat vis dar jautė atidarytuvą tarp pirštų, o per tokį ilgą laiko tarpą įrankis tikrai privalėjo būti pastebėtas. Pagaliau nuleidusi butelį, padėjo jį ant žemės ir paėmusi iš Curtis dabar-jau-jo butelį, netrukus baigė doroti kamštį ir vėl jį jam įdavė. Šyptelėjusi padėjo ir atidarytuvą kažkur ant grindų ir netrukus apsivijo vaikino kaklą rankomis, kad nors bent kiek atkreiptų jo dėmesį į save ir prisislinkusi arčiau, vis dar šypsojosi.

Curtis jau žiojosi pržotestuot, kai iš jo buvo atimtas butelys, bet kadangi ilgai galvojo kaip atsikirst, netrukus atgavo savo butelį ir neturėjo prie ko prikibt. Tiesa, priežastis vėl atsirado.
- Paasmaaaaugsiii,- suinkštė Gareth'as jau kikendamas ir nelabai kreipdamas dėmesį į butelį rankose.

- Kaži kas manęs ką tik neužtroškino.. aš vos sugebėjau prakalbėti! - sukikenusi Stella truputėlį atleido rankas, bet pilnai jų neatitraukė. - Geeerk, neužnuodžiau gi, - vėl trumpai nusijuokė, pastebėjusi, kad Gareth negeria.

- Tu nee, bet aš užnuodyjau, nes tikėjausi, kad jis bus Tavo,- prunkštelėjo atseit įsižeidęs, tokio Stellos poelgio ir dirstelėjo į butelį, dar patraukė Stellos rankas taip, kad jos būtų tokioj pačioj pozicijoj kaip ir prieš tai, parodydamas, kad "smaugimo" veiksmas jam visai patiko. Sukikenęs pasuko galvą į šoną ir užsivertė butelį. Taip laisvai. Tik netrukus suvokė, ką padarė. Lėtai pasuko galvą į Stelą ir išplėstom akim žiūrėjo į ją.
- Ups,- teišspaudė.

- Tai tada man jau reikia ruošt tau karstą? - prikandus lūpą paklausė Stella, nustačius tokią apgailestaujamą išraišką.

Gareth'as palinksėjo galva, kone susitaikęs su mintim apie laidotuves.
- Yup. Siūlyčiau paskubėt. Turiu gal 20 minučių, ne daugiau,- dar pridūrė šypsodamasis.

- Tu įsitikinęs tuo, kad užnuodei? Dar palaidosiu gyvą, - pakreipus galvą ir aiškiai parodydama nepasitikėjimo krislą visoj toj savo veido išraiškoj, Stella kreivai šyptelėjo dar nužvelgdama Gareth veidą. Na, palei ją, tai jokių užnuodyjimo požymių nesimatė.

- Tai beabejo. Jie taip veikia. Viskas gerai, gerai, o paskui matysi ir nebeprišauksi,- labai įtikinamai palinksėjo, jau stumdamas butelį tolyn nuo savęs.- Laaaidok tiktai. Juk negaila,- prunkštelėjo ir pakraipė galvą į šonus.- Ar vis dėl to gaila?- dar paklausė.

- Nu tai turbūt, - patraukė pečiais Stella. Juk šiaip ar taip, tai, kad ji buvo Gareth sužadėtinė, šį tą reiškė. Dar kiek pakraipusi galvą, atsiduso.
- Gerai jau. Man labai labai labai gaila, - kiek vyptelėjusi pasakė Chassagne, nors šiaip jau stengėsi gražią šypseną išpešt, tik kažin ar tai matėsi.

- Yaaaaaaaaaaaaaaaaaaaayyyyy!!!- Curtis sukikeno mąstydamas ar verta jau prasitart Stellai, jog butelis visai nebuvo užnuodytas ir jai nebus jokio vargo ar papildomų išlaidų.
- Stella.. Kaip čia Tau pasakyt,- pasikasė galvą, tuo pačiu susiraukdamas, tarsi bandytų pranešt kokią svarbią naujieną.- Pamiršau aš tą butelį užnuodyt,- galų gale tarstelėjo ir pakėlęs akis, sukikeno, tačiau vis vien išlaikė neva apgailestaujantį žvilgsnį.

- O aš jau norėjau paragaut.. tai palauk. Tipo tikrai neužnuodyjai? Gerai, galėsiu smaugt! - kažką sumarmaviavo panosėj Stella, bet paskutinį sakinį ištarė su dideliausia euforija, žibančia akyse ir šiaip, spinduliuojančia visa jos išvaizda. Ir tikrai, nejučiom rankomis stipriau įsikabino Gareth kaklo.

Curtis nesitikėjęs tokio atsako, kaip tik tuo metu užsivertė butelį ir Stellai įsikabinus į kaklą paspringo. Kelis kartus atsikosėjęs, susiraukė ir sukikeno.
- Jei tikiesi, kad šitai atleisiu,- pradėjo Gareth'as atseit labai grasinančiai.- NEVA!- papurtė galvą, palinkdamas link Chassagne, kad jo plaukai kliudytų jos veidą. Atitraukęs galvą šyptelėjo ir pakreipė veidą šonu.
- Gerai jau gerai, atleidau,- linktelėjo.

- Tikrai atleidai? - net nespėjus pasiteisint, Stella pažiūrėjo į Gareth tokiom jau kone blizgančiom akim ir labai natūraliai, apsidžiaugus išsišiepė, net nebelaukdama atsakymo.

Curtis priekaištingai pasižiūrėjo į Stellą.
- Jei paklausi dar kartą, pakeisiu nuomonę,- sukikeno ir vėlei užsivertė butelį, kadangi jau buvo paaiškėję jog pastarasis neužnuodytas. Patraukęs butelį nuo lūpų, pastatė jį ant žemės ir pastūmė kiek toliau, kad kartais netyčia neišverstų.

- Gerai jau, gerai, tyliu, - šyptelėjo Stella. - Ką veiksim po to? - paklausė, tiesą sakant, šiuo klausimu pati asmeniškai neturėdama nė vieno varianto. Dar šyptelėjusi, nežymiai sumažino atstumą tarp judviejų.

- Um... Well, as galvoju, kad bandysiu kaip nors pakuotis ir grist i buta,- guztelejo peciais Curtis ir klausiamai dirstelejo i Chassagne. - Toliau planuoju kaip nors ir Tave parsivest,- mastydamas ar Stella tikrai tures noro grist i jo buta.
- O toliau nezinau,- guztelejo peciais ir atsiduso neturedamas didelio noro dabar kazko planuot. - Suplanuosim veliau,- suinkste jis ir pasuko galva i Stella.

- Keliamės pas mane, - pasūlė tella šyptelėdama. - Juk šiaip ar taip Londone tavo daiktų nebeliko. O ir nėra nei popierinių sienų, nei pedantų kaimynų ir dar daaauug laisvos vietos! - pati likusi sužavėta savo šio sumanymo, kurį rodos, jie jau buvo aptarę,Chassagne išdėstė savo argumentus vis dar besišypsodama. Į Gareth inkštimą neatkreipė didelio dėmesio. Gi nebemažas jau, galėtų ir žmoniškai pasakyt, jei jau kas blogai.

Curtis kiek apsvarstė pasiūlymą ir prikando lūpą. Žinoma, faktas, kad jis daiktų nebeturėjo, šioj situacijoj kreipė jį link sutikimo.
- Jei nugirdysi pakankamai, gal ir sutiksiu,- linktelėjo galva ir pašnairavo į butelį ant grindų.

- Be problemų. Kad ir visą rūsį, - sukikeno Stella, prisiminusi, kad daug nė nereikės. Jau ir taip geria šimto metų senumo vyną, išgėrus tokius tris butelius jau ir žemę laisvai bučiuoji. Pastebėjusi Gareth gestą, labai nenorom paleido vieną ranką ir ja siekė butelio.
- Gerk, - netrukus paliepė Chassagne, tiesa, su visai jai nebūdingu švelnumu, kuris čia nuskambėjo visai natūraliai (bet vistiek ne į temą), jau prikišusi butelį prie vaikino lūpų.

Spėjęs sureaguot Curtis užvertė galvą, kad skystis lengviau subėgtų į gerklę. Po kelių nemažų gurkšnių, atsargiai patraukė butelį nuo savęs ir sukikeno.
- Kaaaiip viskas faaaina,- aiškiai blūdydamas pasuko galvą į Stellą ir sumirksėjo akim.- Ne, gal jau užtenka,- surimtėjęs stumtelėjo Chassagne ranką su buteliu dar šiek tiek toliau nuo savęs. Pats taip pat atsitraukė kiek toliau ir atėmęs iš Stellos butelį, paliko jį ant grindų, kiek toliau nuo savęs ir nugara įsitaisė ant žemės, palikdamas galvą Stellai ant kelių.
- Negaalim šiandien tiesiog likt čia?- paklausė, pakeldamas žvilgsnį į Ellą.

Stella, aišku, kai Gareth manevravo ant grindų, atleido ir antrąją ranką nuo jo. Šyptelėusi, kartą ar du perbraukė vaikinui per plaukus.
- Ant grindų? - dar pasitikslino Chassagne, bet netukus ji ir sukikeno. - Gareth, lova čia irgi egzistuoja.. kažkur. Na, miegamajame, - kiek suraukė kaktą bandydama prisiminti, kur reikia, visų pirma, šiame name tą miegamąjį rasti.

Curtis trumpai gūžtelėjo pečiais.
- Nee.. Man tinka ir grindys. Žinai, čia visai patogu,- sukikeno kiek pasimuistydamas ir patogiau padėdamas galvą.- Be to, nereikia niekur eit..- dar pridūrė šypsodamasis.

- Tai žinoma, tik tu neišsigąsk, jei per mano pasimuistymus netyčia prabusi iškruvintais plaukais, - tvirčiau sučiaupusi lūpą, šyptelėjo Stella, aiškiai parodydama, kad ji ant grindų tikrai negulės, o Gareth gulėti ant jos - tuo labiau.

Curtis staiga pasikėlė ir pasisuko į Chassagne. Atidžiai nužvelgė ją.
- Čia buvo grasinimas?- dar pasitikslino, kad žinotų kaip tiksliai jam sureaguot į tai.

- Veikiau jau perspėjimas, bet kaip nori, taip ir suprask, - kiek pasikeldama nuo grindų ir nebepažvelgama į Gareth tarstelėjo. Netrukus atsistojo ir nusižiovavus pasitrynė akis. Netrukus dar apsidairė ir kiek uždelsusi patraukė vienu iš koridoriaus išsišakojimų.
- Eisi ar toliau spyriosies? - atsigręžusi į Curtis, paklausė nusišypsodama Chassagne.