- Ne "daug", o "daaaaaaauuuuug". Čia didelis skirtumas, - patikslino Stella, lyg tai būtų atsakymas į jo klausimą. Ir aišku, sukikeno. Kaip gi kitaip.

- O dabar.. Nors kiek konkrečiau,- paprašė statydamas kavos puodelį kažkur ant grindų ir susikeldamas kojas ant lovos.- Žiiinai. Kad suprasčiau kiek ilgai turėsiu atidirbt,- dar pridūrė.

- Neeežinau, - nutęsė lyg ir dar mąstydama Stella. - Pamatysim, - dar šypteli, pakeldama puodelį prie lūpų ir užsigerdama gėrimu.

- Smaagu. Žodžiu būsiu užkankintas iki gyvenimo galo,- atsiduso Gareth'as ir sukikenęs kiek per staigiai nukreipė temą.
- Ką šiandien veiksim? Ir kiek čia tos dienos liko?- dar pasiteiravo, prisiminęs, jog jie beveik pusdienį jau pramiegojo.

Stella vis dar gurkšnodama kavą, patraukė pečiais. Jau gana daug atsigėrusi ir gėrimo likutį, likusį burnoje, nurijusi, šyptelėjo.
- Galbūt grįšim į Angliją? Paryžius mane baisiai nemaloniai veikia, - sukikenusi, kadangi ši mintis, Gareth nežinant čia pragyvento ilgo laiko priežasties, galėjo pasirodti kiek juokinga, o į išsipasokijimus dabar buvo ji neitin linkusi.

Gareth'as linktelėjo, nes ir pats turbūt apie tai mąstė.
- Ko gero taip ir padarysim. Ką daugiau čia veikt,- nusijuokė pasikasydamas galvą ir tuo pačiu metu kiek suglostydamas plaukus.

Stella netrukus baigė kavą ir padėjusi ją kažkur ant grindų, pati nulipo nuo lovos.
- Tai gal jau ir keliaujam? - atsisukusi į Gareth, pažvelgė jam į akis ir šyptelėjo.

Išgirdęs klausimą Gareth'as dar dirstelėjo į savo puodelį ant grindų. Taip gailiai, nu.
- Bet mano kavaaa.. Ai velniop, namie pasidarysiu dar,- skubiai nutarė ir pakilo nuo lovos.

- Gali pabaigti, juk neskubam, - šypsodamasi tepratė Stella ir toliau užsiiminėjo Gareth veido bruožų tyrinėjimu.

- Ne, ne. Nesvarbu, apsieisiu,- nukreipe zvilgsni nuo puodelio I Stella, kuri iki tol ji stebejo. Sutikes jos zvilgsni, syptelejo ir istiese merginai ranka, paragindamas vien zvilgsniu, bent kiek prisiartint prie jo.
- Be to, ji jau spejo atvest,- dar pridejo omeny turedamas be abejo kava.

Stella pastebėjusi, kad sužadėtinis į ją atkreipė dėmesį, žvilgsnio nenusuko, kaip turbūt būtų pasielgusi prieš gerą porą savaičių, o atsakė į jo veiksmus šypsena ir ištiesusi savąją, paėmė jo ranką.
- Tau geriau žinoti, - patraukė pečiais, atsakiusi į Gareth repliką ir vėl šyptelėjo.

Gareth'as tik linktelėjo galva, kiek pernelyg užtikrintai.
- Žinoma. Su manim ginčytis neverta. Taip pat kaip ir su Tavim,- dar sukikeno nežymiai prisitraukdamas link Stellos, nes kiek gi galima tampyt merginą.

- Ėėėė, ramiai. Aš nemoku šokt, - sukikeno Stella, vaikino veiksmą palaikydama kokiu tai valso žingsneliu ar kažkuo panašaus, ko ji nevisai suprato.

Curtis sukikeno.
- Neepergyvenk, nemokinsiu,- papurtė galvą, grynai nepasirašydamas mokint Stellą šokt. Ir išvis, kadangi jis nesusigaudė iš kur kilo tokios Stellos mintys, Gareth'as kiek nepatikliai susiraukė.

- Tai gerai tada, - linktelėjo galva Stella. - Kur keliausim? - dar sumirkėjusi akimis, paklausė Gareth, mat net neįsivaizdavo, kur jie danginsis šįkart.

Curtis prikando lupa ir nukreipe zvilgsni I sali pasiruosdamas garsiam mastymui.
- Turbut I mano tuscia buta vargu ar verta, I Marseli daiktu irgi kol kas dar nenoriu keliaut. Gal tada iskart pas Tave?- galu gale priejo prie tokios isvados ir grazino zvilgsni I Chassagne.

- Man tinka, - linktetėlėjo nusišypsodama Stella ir netrukus abu dingo oru.

Kažkodėl iš Kiauliasodžio Frost pirmiau parsirado čia, Paryžiuje. Tiesiai į namus, žinoma. Ne tokia būsena jos buvo, kad įeitų čia Žiobarišku būdu, o ir raktų tuo metu neturėjo.
- Šūdas, - nusikeikė E, atsiradusi prie pat lovos ir skaudžiai suklupdama, kambaryje buvo velniškai tamsu - ji nė nenutuokė, kiek laiko turėjo būti tuo metu. Atsistojusi, lazdele įžiebė šviesą lempoje, susitvarkė aprangą į jai įprastesnę, Žiobarišką - kiek didokus marškinėlius su Oasis logotipu ir cigaretės tipo džinsus. Apsiaustą Sangrija pradangino. Nemanė, kad jo jai kada nors prireiks, nors, tiesą sakant, šis buvo tikrai neblogas, tiesiog ji nebuvo didelė burtininkų rūbų fanė - kad ir raudonų. Dar paslėpusi tatuiruotę, VV atsisėdo ant lovos ir atsiduso.
Netrukus suvokė, kad yra velniškai alkana, bet ir pakankamai pavargus kelionei į virtuvę. Mintyse garsiai pasakiusi porą burtažodžių, Ella jau netrukus sedėjo paklotoje lovoje su padėklu ant kelių, pilnu įvairių vaisių ir netgi blynelių (aišku, be poros didelių stiprios juodos puodelių ji neapsiėjo). Visai greitai sukirtusi viską, ji išsitraukė iš naktinės spintelės stalčiaus cigarečių pakelį ir žiebtuvėlį. Susižvejojusi iš pakelio vieną cigaretę, ją prisidegė ir ėmė rūkyti, mąstydama, kaip senai ji tai darė. Ypatingai Paryžiuje. O paskutinį kartą buvo su Gareth.. tiesa, vis dar nesusituokusi. Tik ką susižadėję. Ne, Curtis tikrai senokai rūkė.
Dar pasiėmusi iš to paties stalčiaus iPod'ą, mergina įsijungė jį shuffle režimu ir netrukus, dar surūkiusi kokias penkias cigaretes, nusikėlė padėklą, jau pilną nuorūkų ir filtrų, išsijungė šviesą kambaryje, užbūrė namą nuo įsibrovimų netgi oru, ir po keleto dainų, vis dar su ausinukais ausyse užmigo, būdama tikra, kad Curtis jos neieškos. Galų gale, pati puikiausiai atsiminė, kaip Price, jos kūne, paliko raštelį, kad ji kažkokioje komandiruotėje. Šiaip ar taip, Stellai reikėjo poilsio. Daug poilsio. Netgi nuo vyro.

Iš esmės, Chassagne miegojo ilgai. Gal iki kokių keturių popiet vietos laiku. Būtų miegojusi dar geroki ilgiau, bet prižadino telefonas. Deja, ne skambutis - priminimas. Apie artėjančią anglų vyrų futbolo rinktinės akistatą prieš šveicarus namuose. Taigi, prabudusi, Frost kone pašoko lovoje ir joje atsisėdo tiesiai, prisimindama, kad bilieto taip ir neturi. Melsdamasi, kad jie dar neišpirkti, Bežodžiais kerais prisikvietė savo rinktinės atributiką, kuri buvo likusi čia, Paryžiuje, pasikeitė saviškę pižamą į normalesnę aprangą, sutvarkė patalus ir padėklą, bei netrukus, susikvietusi svarbiausius daiktus bei sugrūdusi juos tašėn, dingo oru.