- Aš pagalvojau apie tą patį, - šyptelėjo Stella, vėl perbraukdama vaikinui ranka per plaukus. - Bet kur mums būtų gerai? - vėl paklausė, galbūt net veikiau savęs, o ne Gareth, vėl užsimindama, kad nė neįsivaizduoja kur jie galėtų tuoktis.

- Norėčiau..- Curtis užsičiaupė, nes kol kas ir pats nenutuokė tokios vietos, kuri jiems abiems tiktų. Netrukus į galvą šovė mintis, kuria Gareth'as dar nebuvo įsitikinęs, nes neaišku kas privertė jį apie tai pagalvot.
- Old Trafford'e,- užbaigė savo mintį šyptelėjimu. Tiesa, tarp tokio sakinio pradžios ir pabaigos buvo labai didelė pauzė, todėl jo mintis galėjo likt ir nesuprasta. Bandė įsivaizduot savo vestuves tokioj aplinkoj. To pasekmės - Gareth'o juokas, nuskambėjęs taip, tarsi jis būtų kalbėjęs ne rimtai, tačiau taip nebuvo, todėl nusiraminęs, Curtis nukreipė klausiamą žvilgsnį į Stellą.

Stella išgrdusi paskutinuosius žodžius, pati nė gerai neapmąsčiusi pasiūlymo ėmė juoktis. Pagaliau apsiraminusi, apvarstė mintyse Gareth žodžius ir nusišypsojo.
- Tu rimtai? Nemanau, kad Old Trafford'ą nuomoja vestuvėms, - taip nepatikliai pridūrė Chassagne, netgi apsvarsčiusi galimybę įsilaužti į stadioną naktį. Skambėjo absurdiškai ir žiauriai nepagarbiai.

- Viskas įmanoma, jei tik labai nori,- patikino Gareth'as nesiruošdamas laužtis į stadioną. Tiesiog, jei niekas nemato, juk tai nesiskaito kaip įsilaužimas, tiesa?

- Visai nejaučiu noro tuoktis ten be leidimo, - papurtė galvą Stella, kiek tai tebuvo įmanoma ir vyptelėjo.

- Bet tai gi taaaip romantiška,- sukikeno Gareth'as vos susilaikęs nuo frazės "įsivaizduok ką papasakotume vaikams". - Na gerai, bandysim gaut leidimą, bet jei ne liksim prie mano varianto,- dar pridūrė pavartydamas akimis.

- Bet gi palauk. Aš taigi nesakiau, kad noriu ten tuoktis, - dar ramiai, bet galvoje turėdama tai, kad Gareth būtų paerzintas, vyptelėjo. Aišku, kad Stella norėjo ten tuoktis bet ir taip paprastai nusileisti sužadėtiniui neketino. Juk anksčiau ar vėliau, Curtis gaus apsiprast su jos nepataisomu charakteriu.

Curtis kurį laiką tylėjo kažko laukdamas. Po nemenkos pauzės, netrukus pasikasė galvą ir prabilo:
- Jau gali sakyt, kad nori ten tuoktis.
Gareth'o žodžiai nuskambėjo kaip paraginimas. Jis sukikeno.
- Atleisk, bet jei nesutiksi tekėt Old Trafford'e, gali apie vedybas išvis pamiršt.

- Matai? Sakiau kad su manim beviltiška, - šypsodamasi, lyg ir be jokios juntamos ironijos krislo tylokai tarstelėjo Stella.

- Sakiau, kad man tai mažų mažiausiai rūpi,- dėbtelėjo jis į Stellą ir delną uždėjo merginai ant burnos.- Daugiau, kad negirdėčiau,- sukikeno jis ir patraukdamas savo ranką dar pabučiavo Chassagne į lūpas. Atsitraukęs, šyptelėjo ir atsiduso.
- Nemanai, jog jei man tai trukdytų, nebūčiau, net prasidėjęs su Tavim,- dar pridūrė jis.

- Gi aš žinau ko tu nori. Nori dar vienų vestuvių, ir dar vieno romano su kita, ir dar vienų skyrybų, ir taip toliau, - atceit visai netikėdama sužadėtinu, nusivaipė. Turbūt neprikando liežuvio dėl to Gareth veiksmo, kai jos burna buvo uždengta. Chassagne tai gi visai patiko.

- Nieko Tu neišmanai,- suniurzgėjo Gareth'as kiek susiraukdamas. Seniai jis jau niurzgėjo, kaip aš pastebėjau. Nenoromis nusuko galvą į šoną, tarkim įsižeidė, kad Stellos nuomonė apie jį tokia prasta. O jis iš tiesų galėjo įsižeist. Mažiausiai ko jis norėjo, kad jam būtų priminta jo nevykusi pirmoji santuoka. Ir dar tokiu būdu.
- Ir ne, tai nejuokinga,- jau atlaidesniu balsu sumurmėjo patraukdamas ranką nuo Stellos plaukų ir palikdamas ją kažkur ant lovos.

- Aš ir nesakiau, kad tai juokinga, - burbtelėjo Stella maždaug tokiu pat tonu, kokiu sakytų „kalbėk už save“ ar kažką panašaus. Netrukus kiek atitraukė nuo Gareth ir ėmė dairytis rūbų. Chassagne netrukus nulipo nuo lovos ir dar kartą apsidairė.

- Bet nuskambėjo kaip..- Curtis nebaigė sakinio, nes pajuto, kad Stella atsitraukė nuo jo. SU veido išraiška sakančia "na jau ne, to tikrai nebus", įsitraukė Chassagne atgal į lovą ir sumetė rankas aplink ją.
- Kur dabar susiruošei?- sukikeno jis padėdamas galvą merginai ant peties.

Žinoma, tas įtraukimas neapsiėjo be Stellos riksmų. Na, tai turėjo nuskambėti netgi kiek kraupokai dėl neuždarytų visų namo durų (neįskaitant tų, kurios veda į kiemą ir rūsį) bei to, kad vis dar buvo tamsu. Ta prasme, naktis. Pajutusi, kad Gareth ją liečia, trumpam nutilo.
- Man šalta, - tetarstelėjo Chassagne, nustačiusi liūdną mimiką ir balsą, mat mimikų, kaip spėjo, sužadėtinis neižvelgė.

- Nera taip jau baisu,- paskubejo patikint Gareth'as, bet jis ir pats kiek nusipurte. - Gerai, supratau.
Curtis syptelejo ir pasitraukes nuo Stellos, apgraibom susirankiojo rubus, kurie siaip nebuvo taip jau ir netvarkingai ismetyti, kaip turejo but. Uzsitempe dzinsus, uzsisege dirzo sagti ir apsivilko marskinelius. Ranka dar perbrauke per plaukus ir vis del to vel sugrizo i lova, atsiremdamas i krasta.

- O maaan? - durnai suklapsėjusi akim, paklausė Stella. - Gerai, gerai, jau supratau, pati susirinksiu, - burbtelėjo ir netrukus pati apsirengė.

- O Tau nebutina. Ir taip gerai atrodai,- sukikeno Curtis tamsoj vis vien nixuja neiziuredamas. Is pradziu dar bande dairytis, kur pasidejo Stella, bet paskui jau tiesiog nebesivargino ir nuovargio iskamuota galva smigo i pagalve. Dar istiese ranka, lyg bandydamas uzciuopt jau atgal i lova parsiradusia Chassagne, bet turbut nieko jam nesigavo, todel tiesiog paliko ranka ant lovos.

Taaaip, Stella grįžo į lovą ir atsigulė netoli savo sužadėtinio.
- Jau miegi? - sušnabždėjo Gareth į ausį, dar kartelį švelniai perbraukdama pirštais per plaukus.

Curtis kazka sumurmejo i pagalve, atseit 'dar nemiega' ir pasuko galva, kad bent jau kiek iziuretu Chassagne.
- Dar ne,- jau aiskiau tarstelejo ir syptelejo ranka perkeldamas ant Stellos veido. - O Tu nesiruosi?- dar paklause.

- Bandysiu. Jei tik neprieštarausi, kad miegosiu iki antros ar trečios popiet, - šyptelėjusi pasakė Stella. Savaime suprantama, kad po šiandienos įvykių buvo pervargusi, prieš tai pakanakami neišsimiegojusi, o ir vargu, ar greitai užmigsianti su Gareth šalimais. O ir šiaip juk Chassagne miegalė tokia.

Curtis lėtai papurtė galvą, kiek tai leido jo pozicija.
- Nee.. Aš nieko prieš,- pats turėdamas mintį dar kaži kolei vartytis lovoj, nes juk niekur jam nereikia ir šiaip jis tikrai jautėsi pervargęs.

Stella dar kaip tik labai į temą nusižiovavo. Šyptelėjusi, pakėlė galvą ir pasilenkusi prie Gareth, trumpai pabučiavo jam į lūpas. Grįžusi į pradinę poziciją, Chassagne šyptelėjo.
- Labanaktis, - dar palinkėjo Curtis'ui, ranka graibaliodamasi antklodės.

Jau beveik užsimerkęs ir net nesivargindamas lyst po antklode, Gareth'as tik šyptelėjo.
- Laabos,- netrukus dar pakankamai tyliai sumurmėjo ir neaišku kada, bet ko gero visai greitai, užmigo.

Netrukus jau užsitempus antklodę ant savęs, Stella užmerkia akis. Užmiga turbųt ne taip greitai kaip Gareth, mat vietos keitimas (tuo pačiu ir gulimosios vietos pokytis) jai tikrai ne į naudą. Bet vis dėl to.. Chassagne užmiega ir pakankamai ilgai, net ir praušus snaudžia.