Turbūt neverta minėt, jog taip visą naktį jis ir išmiegojo. Aišku buvo keletas pasimuistymų ir slinkimųsi link Stellos, nes vis tik dundukas sušąlo, bet apskritai tariant, Gareth'as miegojo pakankamai gerai. Pabudo tik gerokai įsidienojus. Besimuistydamas, apsivertė ant nugaros ir praplėšė akis. Kelis kartus tankiai sumirksėjo, kad akys bent kiek apsiprastų su šviesa ir kurį laiką dar vėpsojo į lubas be jokio tikslo. Po kelių akimirkų atsiduso ir bandė nuspėt valandas, nes laikrodžio tai neturėjo, kad žinotų ar jau galima žadint Stellą. Pasisuko šonu ir rado Chassagne atsisukusią į jį. Curtis šyptelėjo ir šalin patraukė merginos plaukus, kad geriau matytų jos veidą. Pirštais perbraukė nuo ausies, per lūpas ir iki kaklo, kur ir paliko savo ranką.
- Ella Curtis. Kaip skamba?- Gareth'as kalbėjo prikišęs veidą visai netoliese ir pakankamai tyliai, bet tikriausiai nujautė, kad to užteks, bent šiek tiek pabudint Chassagne.

Aišku, Stella jau buvo kažkiek tai prabudusi. Juk miegojo nelabai ramiai ir užteko vos kelių Gareth judesių, kad ji prabustų. Išgirdusi sužadėtinio balsą, Chassagne šyptelėjo ir pramerkė akis. Kurį laiką vis dar besišypsodama mąstė ką atsakyti ir bandė normaliai praplėšti akis, tai vis mirksėdama ar sukiodama žvilgsnį. Apsipratusi su šviesa, Frost dar kiek laiko tylėdama ir vis dar šypsodamasi stebėjo vaikino veidą, ypatingai akis.
- Neblogai. Bet greičiausiai reiks kiek laiko apsiprast, - tyliai ir trumpai sukikeno, vis dar žiūrėdama Curtis į akis.

Curtis tyliai nusijuokė ir pavartė akim.
- Tik neblogai? Naaagi. Juk skamba žymiai gražiau nei tik "neblogai",- sumurmėjo jis pirštais vis dar vedžiodamas Stellai ant kaklo. Kažkodėl Gareth'ui atrodė, jog jis net nebuvo užmigęs.- Labas rytas,- pridūrė nusišypsodamas.

Stella patraukė pečiais.
- Nenorėjau girtis, - paašikino. - Bet turbūt tu teisus, - nusišypsodama po trumputės pauzės pridūrė Chassagne. Pajutusi Gareth pirštus ant kaklo, sukikeno ir netrukus perkėlė ranką bei suėmė jo riešą.
- Baik.. taip, labas rytas ir tau, - Frost netrukus vėl sukikeno dėl savo kątik ištartų žodžių.

- Žinoma, kad aš teisus,- nežymiai prunkštelėjo, atseit kad net neįmanoma jog būtų kitaip. Pajuto, kad kažkas staiga suvaržė jo rankos judesius ir kiek susiraukė, bei atpalaidavo pirštus.
- Taaip, žinau, kad nuskambėjo kiek ironiškai,- dar pridūrė.- Toks jau ir rytas, kai pabundi..- nutilo nes nežinojo kelinta valanda buvo dabar, todėl neturėjo kaip užbaigt sakinio.- vėliau nei įprastai,- tiesiog taip pasakė ir sukikeno.

Stella netrukus paleido jo ranką ir šyptelėjo.
- Tu įsitikinęs, kad vėliau nei įprastai? - dar kiek nepatikliai pasiteiravo Gareth, mat šis jau ją prikėlė antrą rytą iš eilės, tai dar visai neketinant busti.

Curtis gūžtelėjo pečiais.
- Kaip ir.. lyg.. tikriausiai,- nerišlų savo atkirtį užbaigė linktelėjimu ir sukikeno.- Niekam nėra į naudą pramiegot pusę savo gyvenimo,- pavartė akim, kad ir kaaaip linksmai tai nuskambėjo.

- Jeigu taip.. tada aš noriu kavos. Tu man vakar jos pažadėjai, - šyptelėjo Stella, jau sėsdamasi.

- Kavos?- Gareth'as pasikasė galvą bandydamas prisiminti, kuriuo metu jis siūlė kavos.- Nepamenu,- papurtė galvą ir prikando lūpą tikėdamasis jog Stella jam primins.

- Tagi tada, kai pažadinai ir išsitempei mane laukan. Sakei, kad pagaminsi, - jau visai tngiu i liūdnu balseliu pratarė Stella ir taip pat liūdnai šyptelėjo, jausdama, kad skrandis tiesiog prašyte prašo kokio puslitrio kavos.

- Aš Tave ištempiau iš kažkur? Palauk. Skamba įdomiai. Tell me moar!!- sukikeno atseit labai susidomėjęs ir tik dabar pradėjęs atgamint vakar dienos įvykius.
- Kavos, kavos, kavos.. - apsičiupinėjo šonus lyg kažko ieškodamas.- Turi lazdelę?- staiga pasisuko į Stellą, nes suvokė jog savos jau kurį laiką nenešioja.

- Neturiu, bet turiu virdulį. Maltų pupelių, ir puodelių dar, - šyptelėjo Stella, primindama, kad viską galima daryti ir Žiobariškai.

- Dar geriau!- šyptelėjo Curtis.- Yra tik viena problema,- labai rimtai pradėjo, bet netrukus viską sugadino, nes nutaisė per daug iškankintą žvilgsnį.- Man bus sunku palikt Tavo lovą,- nusijuokė jau iš lėto sėsdamasis ir trindamas veidą.

- Aš galiu tave pastumt, jeigu reikia, - rimtu veidu ir balsu pasiūlė Stella, bet netrukus viską sugadino juoku. - Eik tik, - dar juokdamasi paragino Gareth.

- Eiit kuuur?- dar suinkštė Curtis jau kildamas nuo lovos savo noru.- Duosi map'ą, GPS, šunį vedlį..? Man tiks bet kas,- sukikeno primindamas, kad kelio į virtuvę tai jis nežino. Ko gero nesugebėtų grįšt net į tą patį rūsį.

- Rasi, namas nedidelis, - šypteli Stella. - Na gerai, jau gerai, bandysiu nupaskot, - murmteli panosėj.
- Žooodžiu. Išėjęs iš miegamojo suki dešinėn ir eiti tiesiai kol pamatysi angą be durų įėjimui į patalpą. Turėtų matytis stalas, tai va.. ten ir bus virtuvė, - nerišliai nupasakojo kelią Chassagne. Na, kaip ir minėjo, namas nėra toks jau ir didelis, kad įmanoma būtų paklysti (nebent įėjus į rūsį), ir šiaip, pasakojimai jai niekad nesisekė. Dar užtvirtinusi žodžius netvirtu galvos linktelėjimu, Frost šitaip pargino Gareth eiti.

zodziu jei ka jis ir suprato, to dabar neparode. Suprato jis aisku viska, nebuvo toks jau durnas, labiau tik mego tokiu apsimest, todel kasydamasis galva isejo pro miegamojo duris ir pasuko I desine, po keliu akimirku apsisuko ir nuejo visai I kita puse, nes suprato, jog pries tai pasirinkta kryptis nebuvo desine. Zodziu, pasiekes virtuve keliu, kuri nupasakojo Stella, Curtis netrukus jau ruose kava, kazka niuniuodamas. Grizo atgal, po mazdaug keliolikos minuciu, nes visgi kol jis viska rado irgi uzeme laika. Patenkintas, kad atliko pareiga, Curtis be zozdiu istiese puodeli Stellai

Stella, nieko ypatingo nebenuveikus, paėmė puodelį ir netrukus atsargiai gurkštelėjo kavos. Netrukus šypsodamasi pakėlė akis.
- Man atrodo, kad gausi man kasryt kavą gaminti, - sukikeno Chassagne, vėlei pagirdama jo ruošiamą gėrimą.

Curtis atsisedo ant lovos krasto ir dar nenoredamas gert kavos, pasidejo puodeli ant kelio prilaikydamas ji viena ranka. Isgirdes komplimenta, pasuko galva I Stella.
- Aaaaawww, tikrai taip manai? Neatsibos?- dar paklause ir sukikeno.

- Naaaa, - nutęsė Stella dar pagalvodama, kol dar nepratarė kažko reikšmingo. - Jei vėluočiau į darbą, tavęs dėl kavos nebekelsiu, - sukikena.

- Smagu girdėt,- linktelėjo Curtis ir kiek pagalvojęs gurkštelėjo kavos.- Tada lauksiu grįžtant su kava,- sukikeno.- Visai kaip kokia namų šeimininkė,- pavartė akim.
- Tiesa, dar galioja tas pasiūlymas į Hogvartsą taikytis?- kilstelėjo antakį prisiminęs.

- Hogvartsą? - klausiamai pakartojusi paskutinį išgirstą žodį, kilstelėjo antakį Stella, bandydama prisimti kur tas žodis girdėtas. - Ai, taaaaip, ten vis dar tuščia,- po kelių sekundžių prisiminusi, kas tas Hogvartas, atsainiai pridūrė. Chassagne darbe mokyklos vardas buvo retai minimas, tad nieko nuostabaus, kad pavadinimą prisiminė neiškart.

- Keliais kavos puodeliais į lovą turėčiau Tavę papirkt, kad tą vietą gaučiau?- išsišiepė kilstelėdamas antakį.- Žinau, korupcija, bet ko šiais laikais nepadarysi,- sukikeno.

- Turbūt daaaauuug, - sukikeno Stella, iš tiesų nemeluodama. Nenorėjo ji Gareth paleist. Ir šiaip Chassagne netikėjo, kad jis nori dirbt, tuo labiau Hogvartse.

- "Daug" tai kieek.. Nu maždaug,- dar pasitikslindamas paklausė, nes gi nepaisant fakto, kad profesija nebuvo niekaip susijusi su darbu Hogvartse, Curtis jau mąstė, jog ko gero būtų sunku išvien sėdėt namie.