-Ech, kodėl meluoji? Puikiai žinau kada tau PMS,- palinksėjo Leto ir nusijuokė. Vyras kilstelėjo antakį ir kaltinamu žvilgsniu pažvelgė į Milą.
-Sakyk kame problema.

Atsidususi ji atsitraukė nuo Jared ir atsirėmė į sieną. Negalėjo patikėti, kad pyko nebe taip stipriai. Ji giliai širdyje žinojo, kad labai panorėjus galėtų jam atleisti. Jeigu tai tikrai nutiko tik kartą. Mila buvo išdidi ir jeigu būtų mylėjusi Jay nors kiek mažiau, nebūtų ištarusi šių žodžių:
-Pasiilgau tavęs.

Nelaukęs tokio atsakymo, Leto žagtelėjo ir tylėdamas galvoje peržiūrėjo visus tuos mėnesius kartu ir atskirai - pykčius, išsiskyrimus, keliones, šventes, laimingas dienas. Vyras palaimingai šyptelėjo ir prikandęs lūpą, keliolika sekundžių tylėdamas žvelgė į merginos akis.
-Jeigu atvirai. Aš irgi tavęs pasiilgau.

Nežymiai šyptelėjusi ji pažvelgė Jared į akis. Jautėsi taip, tarsi būtų žengusi labai didelį žingsnį jų.. susitaikymo link, todėl kol kas nieko nebesakė, tiesiog kramtydama lūpą spoksojo į mylimąjį.

-Sakyk ką nors, dar užmigsiu nuo tylos,-sukikeno vyras ir prikando lūpą. Žiūrėdamas į merginos akis, susimąstė ar Kunis nebus išmetusi visų vyro daiktų pro langus ir šyptelėjo.

-Tiesą sakant, nelabai turiu ką pasakyti,-kreivai šyptelėjusi ji krenkštelėjo,-Visus daiktus, kuriuos čia palikai, sudėjau į dėžę. Nori juos pasiimt?

-Vadinasi, nori kad čia užmigčiau ir likčiau, ar ne?-nusižiovavo Leto ir sukikenęs lintelėjo.
-Aha, būtų gerai, jau rūbų trūkumas pasidarė,-atsiduso. Vyras apsidairęs, suprato, kad viskas taip pat kaip ir prieš tris mėnesius, kai iš čia išsikraustė. Leto šyptelėjo ir paėmęs ant rankų dėžę linktelėjo.
-Tai aš jau eisiu tada gaaaal, jeigu neturi ką pasakyt,-nusišypsojo vyras ir atsitrenkęs į duris pridūrė: -Gal galėtum atidaryt... jas?-šyptelėjo.

Mila pažvelgė į dėžę, ant kurios viršaus buvo sukrauti nuotraukų albumai. Mila nenorėjo skaudinti savęs dar labiau, dėl to atidavė juos Jay. Norėjo atsikratyti visko, ką turėjo susijusio su mylimuoju. Galbūt taip bus lengviau gyventi toliau.
Išgirdusi jo prašymą, Mila linktelėjo ir prisivertė šyptelėti ir nuėjo prie durų. Jas atidariusi, atsistojo taip, kad jos beveik nesimatytų ir atsirėmusi į sieną laukė, kol jis išeis.

-Iki, tikiuosi dar susitiksim,-mirktelėjo Jared merginai ir paėmęs dėžę tvirčiau, išėjo pro duris.

Uždariusi duris, Mila užsimerkė ir kelias akimirkas galvojo. Žinojo, kad jeigu leis jam nueiti, dėl to gailėsis. Taip pat žinojo, kad jeigu neleis, to taip pat gailėsis, tik gal šiek tiek mažiau. Nusprendusi, kad čia viena iš tų akimirkų "dabar arba niekada", Mila atidarė duris ir išėjo į lauką. Jared buvo nuėjęs vos iki kampo, todėl jį pasivyti buvo vieni juokai. Pribėgusi prie mylimojo, ignoruodama tai, kad yra basa ir beveik nuoga, moteris atsuko jį į save ir velniškai bijodama būti atstumta, švelniai jį pabučiavo.

Iš tiesų, Leto buvo priėjęs tik iki namo kampo, ir tuo momentu, kai Mila jau bėgo Jared link, jis padėjo dėžę ant žemės, ne pastaroji buvo tikrai ne iš lengvųjų, ir atsistiesęs, vyras vietoj oro gurkšnio į plaučius gavo švelnų bučinį. Pajutęs Milos ir savo lūpas susiliejusias, vyras apkabino pusnuogę (odie, kaip man patinka šitas žodis) merginą rankomis, ir pratesė aistringą bučinį dar keliolika sekundžių.

Kiek atsitraukusi, Mila tvirčiau atsistojo ant žemės (visą tą laiką, kol jie bučiavosi, moteris buvo pasistiebusi, nes tarp jų buvo šioks toks ūgio skirtumas). Vis dar nepatraukdama rankų nuo mylimojo kaklo, Mila nežymiai šyptelėjo.

-Aš tikrai tavęs pasiilgau...-nusišypsojo vyras ir apkabino Milą per pečius. Vyras užsimerkęs prikando lūpą - tai jam buvo įprotis. Leto šyptelėjo ir atsidusęs padėjo galvą ant Milos peties.

-Aš irgi tavęs,-tyliai atsidususi ji švelniai įvėlė vienos rankos pirštus jam į plaukus, kai tik Leto padėjo galvą jam ant peties. Kiek pasukusi galvą, Mila švelniai lūpomis perbraukė jam per ausį ir tyliai, vos girdimai paprašė,-Sugrįžk,-žinoma, ji norėjo, kad Jay grįžtų gyventi pas ją.

Taip pat tyliai, kaip Mila ištarė paskutinį žodį-prašymą, Jarė šyptelėjo ir tarė:
-Tai reiškia, kad tu man atleidai?-prikando lūpą. Kad ir kaip nenorėjo kalbėti apie tai kas įvyko prieš keletą mėnesių, norint vėl būti kartu, reikėjo išspręsti visus kodėl, ir kaip Leto sumąstė, tai buvo pakankamai geras laikas. Vyras apkabinęs merginą, pridėjo veidą prie Kunis pečių, ir įkvėpė oro iš jos plaukų. Jared jos buvo pasiilgęs, ir niekada nenorėjo skirtis, bet... Vyras atsiduso ir pabučiavo merginą į kaklą.

-Ne. Ir nemanau, kad kada nors galėsiu visiškai atleisti. Bet bandau. Ir kol kas sekasi visai neblogai,-nežymiai šyptelėjusi ji paėmė Jared už rankos ir palaukė, kol jis paims dėžę. Kai jau jie susirinko visus daiktus, Mila parvedė jį atgal į namą ir uždarė duris.

-Jėga, bent jau vyksta progresas,-sukikeno pakeliui namo. Vyras atsiduso įėjęs ir užrakinęs buto duris. Prie kojų tuo pat atsirado šuo Šuo, jis jį paglostė, o tada apsisukęs ant kulno apkabino Milą ir pabučiavo į kaktą.
-Ačiū.

-Už ką?-kilstelėjusi antakį ji pažvelgė į Jared ir rankomis apsivijo jo kaklą. Šuo, kuris jau kelis mėnesius beveik negavo Milos dėmesio (nekaltinkit moteros, gi liūdėjo ji) trynėsi kažkur į šeimininkų kojas ir leido neaiškius garsus.

-Už viską. Visų pirma, kad kaip ir pati minėjai, kad bandai pamiršti apie mano kvailystes,-nusišypsojo ir apsidairė. Jared nusišypsojo ir pridūrė:
-Aš tave tikrai labai myliu,-prikando lūpą.

-Aš irgi tave myliu. Tik daugiau taip nesielk,-atsidususi ji kiek atsitraukė nuo Jay ir nubraukė plaukus nuo akių,-Grįši gyvent čia, ar.. nori gyvent atskirai?

-Prižadu, kad daugiau taip nesielgsiu,-visiškai ramiai atsakė, kaip tokiam pažadui - būti visada ištikimam. Vyras dar kartą linktelėjo ir prikandęs lūpą susimąstė.
-Eem, o kaip tu norėtum?-šyptelėjo.

-Nežinau. Man tinka visaip,-gūžtelėjusi pečiais ji nuėjo į virtuvę ir ten padarė jiems abiems kavos. Grįžusi į svetainę, padavė vieną puodelį Jay.

-Eeeh, nenoriu rinktis, nes dažniausiai pasirenku neteisingai,-susiraukė ir gurkštelėjo kavos. Priėjęs prie spintelės, įsidėjo šaukštelį cukraus ir pamaišęs lazdele, gurkštelėjo kavos.
-Sakyk, kaip tu nori.

-Koks skirtumas, Jay, persikelk pas mane. Man tikrai tinka visaip, bet neslėpsiu, kad miegot viena nemėgstu,-šyptelėjusi ji atsisėdo ant sofos ir gurkštelėjo kavos.

-Eem, jeigu tau nepatinka būti vienai, gali keltis pas tave,-nusišypsojo Leto ir paspyrė dėžę kažkur į kampą. Vyras apsidairęs klestelėjo prie virtuvinio stalo ir rankos mostu pakvietė Milą prisijungti.
-Taigi, kas naujo įvyko per tuos tris mėnesius?