Po kelių akimirkų atidariusi duris, Mila nežymiai šyptelėjo:
-Man viskas gerai. Ji galės gyvent svečių kambaryje. Ten net lova paklota, tai..-gūžtelėjusi pečiais Mila grįžo prie lovos ir atsisėdo.

-Ar tikrai viskas gerai, brangioji?-susirūpinęs paklausė vyriškis ir apkabino Milą iš nugaros, per pilvą ir padėjo smakrą ant jos peties.

-Man viskas gerai, Jay,-tyliai sukikenusi ji padėjo rankas ant jam priklausančių ir kiek pasuko galvą. Švelniai nusišypsojusi, atsargiai pabučiavo jį į lūpas ir po kelių akimirkų atsitraukė.

-Aš taip dėl jūsų jaudinuosi,-sukikeno Leto ir prikandęs lūpą, nusišypsojo ir atsakė į bučinį.
-Eh, Tu pastaruoju metu, labai atsargiai elgiesi,-nusistebėjo Jay.

-Nesijaudink. Man, kaip ir kūdikiui, viskas gerai. Ir viskas bus gerai,-tyliai sukikenusi moteris pasisuko į Jared ir įsisiurbė jam į lūpas, vos Jay pasiskundė, kad ji elgiasi atsargiai. Kurį laiką jį bučiavusi labai aistringai, galiausiai atsitraukė.

-Po kažkiek laiko-
Mila jautėsi vieniša. Like.. all the time. Jarė dažnai būdavo užsiėmęs, nekreipė į ją dėmesio, arba buvo per daug pavargęs, kad jie ką nors nuveiktų. Taigi, natūralu, kad po kokio mėnesio tokio beveik ignoravimo, Milai prisireikė vyriškos.. šilumos. Um.. ir dėmesio. Taigi, susiradusi kažkokį buvusį meilužį, su juo permiegojo ir šiuo metu kaip tik gulėjo lovoje. Nesididžiavo tuo, ką padarė, todėl pasisukusį į jį paprašė išeiti ir atsiduso.