Toliau, kiek neša mano smegenys, dedam cenzūrą. Po viso reikalo, Kai Jarė ir Mila šalia, be menkiausio drabužio pėdsako gulėjo ant sofos, Leto nusišypsojo, ir pirštais perbėgo per merginos pilvą.
-Tu nuostabi, galiu pasakyti tik tai,-sukikeno.

-O tu kuteni, galiu va ką pasakyt,-sukikenusi ji pledu užsidengė pilvą, kad daugiau Jarė nesugalvotų kutent. Pasilenkusi ji švelniai draugą pabučiavo,-Ačiū, beje.

Džarė palinksėjo, bet prikandęs lūpą įdėmiai į ją pažvelgė:
- O tau nepatinka, kai kutenu?- sukikeno ir perbėgo pirštais per pledą. Vyras atsakė į Kunis bučinį, ir užsimerkęs paklausė:
- Už ką ačiū?-šyptelėjo.

Po daug daug daug daug dienų, kai grįžę iš kelionės po Italiją, Jarė ir Mila įėjo į pastarosios butą, kuris jau dalinai tapo ir vyriškio butu. Įėjęs pro beveik savo buto duris, Jarė pamosikavo nešikams, kur nešti lagaminus ir visą mantą, kurią sukaupė per mėnesį Italijoje, jis surinko kažkokį numerį, ir paėmęs kiek toliau nuo merginos kažką greitai sutarė su pašnekovu "Taip, Dave už penkiolikos minučių, prie galinių.. na taip taip, nusiunčiau nuotrauką, tikiuosi supratai.. Gerai, sumokėsiu rytoj" uždarė duris ir priėjo prie Milos ir švelniai pabučiavęs ją, šyptelėjo.
-Turėsiu už dešimties minučių išeiti, bet greitai grįšiu. Gerai?-nusišypsojo nusivedęs merginą į svetainę.

Pasidėjusi rankinę ant fotelio, Mila įėjo į svetainę ir apsidairė. Nebuvo namuose beveik mėnesį ir jau buvo jų pasiilgusi. Net labai. Nors, žinoma, ir Italijoje gyvenimo sąlygos buvo nerealios. Sulaukusi Jared bučinio, ji nusišypsojo ir linktelėjo:
-Kur eisi?

-Žinai, turiu sutvarkyti tokį vieną reikalą. Labai skubu, visąmėnesį derinau detales, kaip kur ir kada.. Grįšiu per dvidešimt minučių, todėl jeigu gali neskambink,-Jarė šyptelėjo ir užkišo Milos plaukų sruogą už ausies. Pabučiavęs ją "atsisveikinimo" bučinuku, jis atsistojo ir pasiėmęs švarką nusišypsojo ir atsisveikinęs išėjo.

Linktelėjusi, Mila nuėjo į virtuvę ir pasidarė kavos. Atsisėdusi prie stalo, paėmė puodelį į rankas ir lėtai gurkšnodama ėmė laukti J.

Po pusvalandžio kaip ir buvo žadėjęs, Leto grįžo į butą, su didžiule dėže ant nešiko rankų, ir paėmęs ją, tyliai atrakino duris. Vyras nusispyrė batus, kad nesukeltų jokio garso ir padėjęs judančią dėžę ant grindų, pakabino švarką.
-Mila, kur tuuuuu?-pašaukė merginą jis ir apsidairęs pamatė ją sėdinčią ant virtuvinės kėdės. Jared nusišypsojo ir paėmęs dėžę ant rankų, nusinešė iki virtuvės ir pastatė dėžę ant stalo, tuo judesiu nubraukdamas visus ant stalo buvusius daiktus.
-Pameni, prieš dvi savaites buvo tavo gimtadienis... Ir dovanų gavai tik mano kreditinę iki tol kol uždarys parduotuves... Tikiuosi tai bus, maža bet auganti dovanėlė ta proga,- Leto šyptelėjo ir paragino ją kuo greičiau atidaryti.

Išgirdusi, kad kažkas atidarė duris, Mila padėjo puodelį su kava ant stalo ir atsistojo. Kadangi girdėjo, kad Jay ateina čia, ji prisimerkė bandydama suprasti, ką jis neša. Kreivai šyptelėjusi, Mila pažvelgė į vyrą, kuris išdidžiai padėjo dėžę ant stalo ir sukikeno. Kadangi buvo pakankamai smalsi, motera keliais judesiais atidarė dėžę. Iš jos išlindo mažo haskio galva. Tyliai sukikenusi, moteris pažvelgė į Jay ir nusišypsojusi jį pabučiavo, taip padėkodama.

Jared kaip niekada įdėmiai stebėjo moters rekcijas ir plačiai nusišypsojo išvydęs galutinę-laimingą šypseną, kai kažkas dėžeje sujudėjo vos nenukrisdamas nuo stalo. Leto atsakė į bučinį ir prikandęs lūpą tarė.
-Pačiame gale tikėjausi ko nors tokio, panašaus į aaaaaaaaaaaw,-sukikeno ir pabučiavo merginą dar sykį.

-Ačiū, Jay,-nusišypsojusi, ji pagaliau atsitraukė nuo mylimojo ir vėl pasisuko į šuniuką, kuris, reikalaudamas dėmesio, kelis kartus sulojo. Vos Mila ištiesė ranką naująjį augintinį paglostyti, šis, regis, visai patenkintas ėmė laižyti jos pirštus. Tyliai sukikenusi, moteris iškėlė jį iš dėžės ir paėmė ant rankų.
-Jis turi vardą?

Jared nusijuokė ir pažvelgęs į Milos veidą papurtė galvą ir prikando galvą.
-Naa, dar ne, bet tikiu kad kažkas bus patenkintas gavęs gražų vardą,-palinksėjo ir prikando lūpą.

-Jay, tu manęs nepažįsti? Kadangi esu tokia baisiai originali, nieko nesugalvosiu ir vadinsiu jį tiesiog Šunim,-sukikenusi, Mila šyptelėjo,-Padėk sugalvot.
*
Mila grįžo namo. Buvo pavargusi ir paskui save tempė lagaminą. Pastačiusi jį šalia durų, ieškodama Jared moteris įėjo į virtuvę ir sustingo. Ten sėdėjo mergina, su Jared marškiniais ir gėrė kavą. Susiraukusi Lefevre tyliai sumurmėjo:
-Wtf? Jared!

-Zooose, tu mane šauki? Aš tuoj ateisiu, persirengiu tik tai, nebegaliu taip atrodyti!-vyras nusijuokė, kad net buvo girdėti apačioje, ir nusileidęs laiptais sustingo ant trečios pakopos.
-Oo, Mila, brangioji jau grįžai!-nusijuokęs tarė vyras ir prisislinko merginos pabučiuoti.

-Neliesk manęs,-sušnypštė ir stumtelėjo Jared nuo savęs. Atidariusi duris, išvijo tą merginą lauk neketindama su ja diskutuoti. Kokia prasmė? Ir taip aišku kas čia buvo. Susiraukusi ji pažvelgė į Jay.

-Miiila, tu tikiuosi nesupratai ko nors netikamai.- Jared apstulbęs žodžiusit žirnius išbėrė Milai, spėjęs Zosei sušnabždėti, kad jai paskambins.
-Jiiii....supranti....jiiiiii.........mano.....padėjėja.. Taip, tikrai ji mano padėjėja. Supranti, ji man padeda.... kurti mokiniams namų darbų užduotis! Nesakiau, kad mane priėmė dirbti į Hogą?-sukikeno.

-Po velnių, Jared, nesišaipyk iš manęs,-susiraukusi moteris nuleido akis ir giliai įkvėpė, bandydama nusiraminti. Kol kas stengėsi neverkti, bet sunkiai išėjo. Skaudžiausia buvo tai, kad ją išdavė vienintelis vyras, kuriam ji kada įsipareigojo.

-Sakau tiesą, Mila, prisiekiu!-išpūtęs akis, pūtė Milai į akis miglą, bet neakivaizdžiai - kadangi kažkada teko būti aktoriumi, meluoti jis mokėjo nepastebimai.

Negalėdama patikėti tuo, kad jis dar bando kažką įrodyti, Mila papurtė galvą ir švelniai patraukė šunį, kuris painiojosi po kojomis. Užlipusi laiptais į antrą aukštą, Mila nuėjo į miegamąjį ir trumpam sustingo pamačiusi sujauktą lovą. Giliai įkvėpusi moteris uždarė paskui save duris ir atsirėmė į sieną.

LEto [pavartė akis ir nuskubėjo paskui Milą į kitą aukštą. Užlipęs, nusekė ją į miegamąjį ir net nepaklaustas pasakė.
-Mila. Rytas. Ar. Tu. Ryte. Pirmu. Numeriu. Sukloji. Lovą?-po kiekivneo žodžio pripildydamas plaučius h2o.

LEto [pavartė akis ir nuskubėjo paskui Milą į kitą aukštą. Užlipęs, nusekė ją į miegamąjį ir net nepaklaustas pasakė.
-Mila. Rytas. Ar. Tu. Ryte. Pirmu. Numeriu. Sukloji. Lovą?-po kiekivneo žodžio pripildydamas plaučius h2o.

Nieko neatsakiusi, Mila apėjo aplink lovą ir tyliai atsiduso. Priėjusi prie durų, jas atidarė ir pažvelgė į Jared, kuris vis dar stovėjo ir jos laukė.

Iš giliai atsidusęs, vyras priėjo prie Milos, ir sustojęs per maždaug metrą jis ištiesė ranką,, kad paimtų Kunis, ir atsisėdo ant jau sutvarkytos lovos.
-Brangute, mano aukso spindulėli, mieloji, gražute, mylimoji, brangenybe mano, šviesulėli, gražuole, mano saulyte, aš labai labai labai labai labai labai labai labai labai Tavęs atsiprašau!-Jarė pažvelgė į Milą švelniomis akimis ir prikando lūpą.

Mila susiraukė ir ištraukė ranką iš jam priklausančios. Nors ir taip buvo aišku, kad jis permiegojo su kažkokia moterim, jo patvirtinimas buvo tik dar vienas skaudus smūgis. Susiraukusi ji nuleido akis ir prikando lūpą.

-Mila..-atsidusęs Jared pamatė, kad merginos širdies skausmo, kurį sukėlė jis pats nenumažino švelnūs žodeliai, kurie liejosi iš širdies. Vyras prikando lūpą ir nuo lovos nuslydo ant žemės. Leto pažvelgė į Milos veidą.
-Žinau, kad aš kaltas, ir matau kad tu ant manęs pyksti. Labai pyksti. Bet prašau. Nepyyyyk. Juk tai pirmas ir paskutinis kartas,-palinksėjo gale sakinio ir papūtė lūpas.