Mila atsistojo, nuėjo prie virtuvinio stalo ir atsisėdo. Patogiai įsitaisiusi ji gurkštelėjo kavos ir gūžtelėjo pečiais:
-Beveik nieko. Pas tave?

-Naa, trys mėnesiai, ilgas laik otarpas. Nesakyk, kad nieko neveikei ar nepatyrei per ketvirtį metų, nes nepatikėsiu,-nusijuokė vyriškis ir prikando lūpa.

Mila gurkštelėjo kavos ir kiek susiraukė. Krenkštelėjusi greit ištarė "Aš tuoj grįšiu" ir greitu žingsniu nuėjo į tualetą.

-Gerai, palauksiu,-šyptelėjo ir apsidairęs vyriškis pamatė televizoriaus pultelį. Nieko nedelsdamas pabandė įjungti, bet supratęs, kad kištukas ištrauktas iš rozetės priėjo prie minėtosios ir įjungė kištuką į maitinimo tinklą. Leto susiraukė pamatės šūsnį gydytojų išrašų, kurie visi buvo pavadinti pacientė Kunis vardu. Atvertęs pirmą pasitaikiusį, jis pamatė, kad Milai nustatytas.. nėštumas? Kiek sumišęs vyras apsidairė, ir išvydęs pusiau nugertą nėščiųjų vitanimų dėžutę, viską suprato, ir išgirdęs atidaromas duris, greitai įjungė televizorių ir atsisėdo prie stalo.
-Naa, jau grįžai. Ar viskas gerai? Atrodai išbąlus..-prikanddo lūpą Jared ir gurkštelėjo gomurį deginančio skysčio.

Mila dar tualete susitvarkė, išsivalė dantis ir atsigėrė vandens. Nusprendusi, kad jau atrodo pakankamai neblogai, ji sugrįžo į svetainę ir išgirdusi Jay klausimą linktelėjo:
-Aha, viskas gerai.

-Nepykina? Nieko neskauda? Niekuo nesergi? Atrodai labai keistai,-palinksėjo Leto ir pažvelgė į moters akis.

-Jay.. Aš nėščia,-nusprendusi žodžių į vatą nevynioti, nes paprasčiausiai to nesugeba, Mila greit prisipažino ir atsiduso. Kadangi vis dar jautėsi nelabai kaip, ji atsisėdo ant sofos.

-Odie, Mila. Kaip jautiesi?-prikando lūpą ir atsisėdo greta merginos.

-Tiesą sakant, šūdinai. Praktiškai visą laiką. Ir nežinau, kodėl tai vadina rytiniu pykinimu, jeigu bloga būna praktiškai visą dieną,-kreivai šyptelėjusi ji žvilgtelėjo į Jay.

-Nenori ramunėlių arbatos? Girdėjau padeda,-šyptelėjo it žiniuonis ir susirūpinusiu žvilgsniu pažvelgė į merginos veidą.

-Nereikia, Jay, nusiramink. Aš gi nesergu,-kreivai šyptelėjusi moteris nubraukė plaukus nuo akių ir atsiduso.

-Nu nereikia čia lialia. Nuo kada laukiesi?-šyptelėjo, nors atsakymą žinojo.

-Um.. sužinojau tą dieną, kai grįžau iš Paryžiaus. Kai..-nenorėdama pratęsti sakinio ji pažvelgė į žemę ir prikando lūpą. Po kiek laiko krenkštelėjo,-Maždaug trys mėnesiai.

-O kieno vaikas?-ramiu tonu paklausė, bet balse buvo galima įžvelgti nepasitikėjimo gaidelę.

-Aišku, kad tavo, kieno dar jis gali būti?-kiek susiraukusi ji pažvelgė į Jay, bandydama suprasti kodėl jam apskritai toks klausimas šovė į galvą.

-Na, kiek pamenu prieš tris mėnesius ir dvi savaites mes jau buvom išsiskyrę..-Jay kilstelėjo antakį.

-Tai, kad tada sužinojau dar nereiškia, kad tiek laiko ir laukiuosi. Be to, mes išsiskyrę tris mėnesius. Jay, daryk DNR testą, jeigu nori. Su niekuo kitu nemiegojau,-gūžtelėjusi pečiais ji vos susilaikė nepridūrusi "ne taip, kaip tu."

-Nee, aš tavęs nekaltinu, jokiu būdu,-šyptelėjo Jay, bet galvoje sukosi kitokios mintys.

Kiek prisimerkusi Mila pažvelgė jam į akis ir sumurmėjo:
-Tu manim netiki.

-Tikiu, tikiu tikrai tikrai,-palinksėjęs patikino Kunis ir pažvelgė į merginos pilvą.

Mila linktelėjo ir pažvelgė į žemę. Nejučiomis ji ranka palietė pilvą ir prikandusi lūpą į jį įsispoksojo.

-Nežinai, kas gims?-šyptelėjo ir užsimerkęs mąstė.

-Um.. ne, nežinau. Po kelių savaičių jau turėtų paaiškėti, bet nemanau, kad noriu žinoti,-papurčiusi galvą jį pažvelgė į Jay.

-O kodėl nenori? Tada galėsi pirkti jam rūbus, daiktus,ir šiaip žinosi ko lauki, ir nuo ko laukies,-palinksėjo vyras paskutinius keturis žodžius ištarė vos girdimai, ir Mila neturėjo jų išgirsti.

Na, jis matyt juos pasakė nepakankamai tyliai, nes Mila viską išgirdo. Susiraukusi ji pažvelgė į Jay:
-Ką tu čia kalbi? Gi sakiau, kad vaikas tavo!