- Be tavęs niekur neisiu, - nurydamas seiles, gal kiek aiškiau išlemeno.

Smithas lėtai papurtė galvą, atsistodamas. Ranką vis dar laikė suspaudęs taip, kad atrodė niekada nepaleis, ką jis ir ketino daryti. Į plaukus, kurie po negyvosios blondinės antpuolio buvo pasišiaušę buvo prikritę snaigių, kurios papurčius galvą persikėlė ant nuogų Smitho pečių. Vaikinas truktelėjo Di į save. Nestipriai, švelniai. Kramtydamas lūpą, Ashtas giliai įkvėpė.
- Puikiai žinai, kad tave nerealiai myliu ir tiesiog... taip išėjo. Nepalik manęs, - tarė žymiai tyliau, nei norėjo. Balsas tikrai neskambėjo tvirtai. Laisva ranka vaikinas patraukė Chapellės plaukus nuo jos akių. Žiūrėdamas merginai į akis, išleido gilų atodūsį. Tik dabar jis ėmė suprasti ką praranda.

Smith'as apsikabino Di ir įrėmė galvą jai į petį.
- Nepalik manęs... Tai tik vienas kartas, puikiai žinai, kad daugiau to nebus... - sumurmėjo, o ašaros toliau bėgo.
- Di, aš gi be tavęs negalėsiu gyventi.

[[ Tas vaizdas still stovi man prieš akis. xDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD ]]

- Tikrai? - murmtelėjo, prikąsdamas ir taip jau kruviną lūpą.
- Pažadi? Eisi su manimi? - įtariai prisimerkė.

Di šyptelėjo.
- Neee... - tvirtai linktelėjo nutęsusi. - Turiu susitikimą su Kite. - susiraukė.

– Grįši? Do you pinkie swear? – įtariai prisimerkė, sudrebėdamas dėl stipraus vėjo gūsio.

Smith'as jau žadėjo išsitraukti pistoletą, bei įremti jį kur nors sau į smilkinį, kai mergina pati paneigė savo žodžius. Atsidusęs, vaikinas apsikabino Di.
- Atleisk man. Aš girtas, apgailėtinas, įsimylėjęs ir nesuprantantis ką daro... - murmtelėjo. Atsidusęs, paleido ją ir nužingsniavo į namus. Pakramtęs lūpą, apsižvalgė. Nusprendęs įsitaisyti valgomajame, ten ir nusvyravo. Kaip šildytuvą pasigriebęs butelį, ėmė dirsčioti pro langą, po truputį tuštindamas gėrimą.

Po kažkiek laiko, jau paryčiais, Smith'as, jau kiek išsiblaivęs, sulaukia skambučio. Trumpai pakalbėjęs, numetė telefoną ir surijęs porą tablečių nuo girtumo - išsinešdino iš namo.

[[ Taaaaaaaarkim Dynas dingęs. ]]

Nū žodžiu, parsirado tiesiai miegamajame.
- Fyyyy, kokie planai šiam vakarui? - pakilnojo antakius.

Fi suklinksėjo. Tik dabar sureagavo į aplinkos pokyčius.
- Nežinau. Gal pirma mane į dušą, jaučiuos kaip priplota. - nerišliai sumurmėjo ir sukikeno.

Karočia, jie kaip labai aistringi sutuoktiniai, abudu nupyzdino į dušą. Nū ir ten kiek maudėsi, kiek ne, niekam neaišku. Grįžę, ten tarkim dribo lovan. Pro langą p*stelėjo pelėda.
- Nesakyk, kad tau reikės kažkur eiti, - sumurmėjo per miegus Aštas, stipriai apsikabinęs Fyną, beskaitantį laišką.

Fi akys, bebėgiodamos po laišką vis labiau ir labiau plėtėsi.
- JĖGA! - cyptelėjo, kad net Smith'as pašoko. Susiraukęs pažiūrėjo į savo žmonelę, kaip į nelabai ar rimtai nesveiką.
- Išvarau į Ispaniją! - dar kartą cyptelėjo ir apsnūdusiam Smith'ui palei akis pamosikavo lėktuvo bilietais. - Pirma klasė. Nerealuuuu. - nutęsė, spoksodama į bilietus. Tada susiraukė.
- Bet čia sako, kad turiu išvykti už pusv...ALANDŽIO???!!! - suspigo Fi ir šokusi su visa patalyne iš lovos, nudrėbė Smith'ą ant žemės, tuo visiškai jį pažadinusi, net jeigu jis dar nuo cypavimų nepabudo. Fi pradėjo lankstyti po kambarį, persirengdama, dėdamasi daiktus į iš spintos ištrauktą lagaminą, ir vis dar negalėdama patikėti savo laime, ir po 15 minučių buvo pasiruošusi.
- Gerai. - giliai įkvėpė ir pažvelgė į Smith'ą, visą tą laiką ją stebėjusį kaip koks rūpintojėlis, atsisėdęs ant lovos. Fi pakštelėjo vyreliui žandan.
- Grįšiu už dviejų savaičių. - šyptelėjo, ir greitosiomis išbildėjo iš namo tempdama lagaminą. Po poros akimirkų pasigirdu užvestas Saab'o variklis, ir greitas išmaneveravimas iš garažo.

[[ nu va. Smith'as gali pradėti savo depresiją - niekas manęs nemyli, einu pasiuostyti kokso ]]

[[ o žinok mes laisvai galim kaip nors Fyną pripraišyti link to kraujo. tie didmoterių giminių medžiai taip sunkiai paišosi, bet taip lengva kamnors prikišti didmoterių kraują. ]]

Smitas, per visą tą jos klykimą nesugebėjo nieko suprasti.
- Ką... ė... o kur bučkis atsisveikinimo... - po kokių penkių minučių atsigavo, prikandęs lūpytę. - Pezdėc... Gerai... Aštai, tvardykis. Likai vienas... nū ir? KROKSAI gi. Aaai jo.. Nū bet Pfi išvarė... So? Bobų daugiau negu reikia. Bet Fi nū... Emm... Gal gavai iš krokso į galvą? Nū bet Fi... Jin tai kaka... Sėdo ir išvažiavo.. O Smitai mielas, tik delniukų neužkaitink per daug... nia nafik... nieks manęs nemyli, einu pripist...
Ir išėjo. Tiesiog.

Ždž, pro duris, būdamas labai aukštai, įvirto Smitas. Kažką šūktelėjęs, susižvengė ir kryptelėjęs, nuvertęs kažkokius vazonus ar stalus, smigo šalia laiptų ten, kur ir krito.

Fi lėtai pasuko Saab'o vairą, ir įvairavo į garažą. Po sekundėlės išjungusi variklį, išlipo (nu kai filmuose būna grįžta kas nors - nauja suknelė, gražus įdegis pan. ) ir užsimetusi gražų rankinuką ant rankos, nutipeno prie pagrindinių namo durų. Tyliai jas pravėrusi, apsižvalgė tamsoje, ir uždarė už savęs duris.
- Honey, I'm bac... - žengė žingsnį į priekį, bet kojos už kažko užkliuvo. Fi instinktyviai išsitraukė iš rankinuko kvepalų bonkutę, ir metė ją kur tamsoje manė esant šviejus jungiklį. Atsiradus šviesai paaiškėjo, kad mergina pataikė ten, kur norėjo. Tada kita ranka ištraukė pistoletą, ir nutaikė į kažkieno prie pat durų gulinčią koją. Po poros sekundžių, prie suknelės priderinto batelio kulnu pajudino koją, pistoletą vis dar laikydama ištiesusi.

Kai jam tiesiai ant krūtinės užsirioglino pusė šimto kylų su kablais, vaikinas cyptelėjo ir sustingo. Vos tik šviesa užsidegė ir jis po poros minučių suprato, kad čia Fi, staigiai išsivadavo iš kablo priespaudos ir nubėgo į kitą kambarį. Paknopstom, viską aplinkui vartydamas. Pasislėpęs kitame kambaryje, palaukė apie pusę minutės ir tada lengvai išėjo, aišku svyruodamas ir vos nustovėdamas. Akys vpš stiklinės.
- O fiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii........ aš kaip tik....... miegojau.... koks ten kambarys? Ai jo... tūlike.... ne, ten virtuvė... ai, jo, ai tas pats gi, - padrikai sumurmėjo ir durnai nusišypsojo, ištiesdamas rankas į merginą.
- Čia Fi juk? Nes jei ne Fi, tai Angel. Jei Angel, tai einam tada.... kroksų... - nusmirkino tačiau susigrieė supratęs, kad tai nuskambėjo garsiai.

Fi susiraukė ir kelias sekundes tiesiog apžiūrinėjo linguojantį de Smith'ą, net nemanydama nuleisti pistoleto.
- Apie kokius kroksus čia dabar plepi? - pagaliau paklausė prisiminusi, kad reikia kažko paklausti pirmiausia.