- Bet GRĮŠI. Please?

Smith'as suraukė antakius ir keletą sekundžių patylėjo.
- Kay. Išeisiu ir aš, bet svarbiausia, kad išeitum tu. Gi gali bet kas nutikti...

Smith'as, aiškiai net nesiruošdamas išeiti iš darbo, atsiduso.
- Bliamba ir ko tik dėl tavęs nepadarau, - suraukė antakius.

- Labanakt, - murmtelėjo Smith'as, padarydamas tą patį.

Emmm. Tarkim rytas.
Smith'as, vos tik žadintuvui nuskambėjus, per miegus nusviedžia jį ant žemės. Supratęs, kad vis dėl to žadintuvas jau skambėjo, nenoriai išsiridena iš lovos ir padeda laikrodžio likučius ant naktinio staliuko. Šiaip ne taip atsikėlęs, nužingsniuoja link dušo. Atlikęs visus rytinius darbus, vyras nusileidžia į virtuvę, kur su kavos puodeliu permeta akimis naujienas.

Aišku, Smith'as buvo labai gudrus ir savo laiškus su misijomis jau spėjo pasislėpti.
- Atnešė. Tavo laiškai ten, - mostelėjo ranka į krūvą laiškų, pats neatitraukdamas akių nuo naujienų.

- Ne. Tik sąskaitos ir pora laiškų iš Josho, - sumurmėjo, per daug nemąstydamas. - Sūnėnas Josh'as, - staigiai pridūrė. Baigęs kavą ir naujienas, Smith'as pakilo.
- Kay, keliauju. Turiu porą reikaliukų Londone, - tarstelėjo, maudamasis paltą. Praeidamas pakštelėjęs į Di skruostą, labai greitu žingsniu dingo iš namo ir įsėdęs į Pontiac'ą - išlėkė.

[[ Ėėė, dabar darom tą kietą misiją su kietu Smith'u ir Smith'o sudaužytu snukeliu? xDD ]]

[[ Galima aš grįšiu? xDDDDD ]]

[[ Oh kewl. xDDDDDddd ]]

Smith'as, šį kartą jau išlindęs iš savo pankiškų drapanų, įvairavo automobilį į kiemą. Užgesinęs variklį, ištraukė raktelius, paėmė Di rankinę, kurią prieš gerą valandėlę sugebėjo nupyzdinti iš jos pačios. Pro priekinį langą žvilgtelėjęs į jo paties sumaitotą Di automobilį, apsvarstė remonto kainas, kurios tikrai siekė aukštas kainas. Prieš išlipdamas iš automobilio, dar sugebėjo ir plaukus susilyginti, kurie vis dar norėjo stovėti kaip pankiškojo Smith'o. Garsiai užtrenkęs dureles, nužingsniavo į namą, pasikabino paltą. Mestelėjęs raktelius ant spintelės koridoriuje, nužingsniavo link svetainės, kur spėjo Di bus. Pastebėjęs, kad Di ne viena, kiek stabtelėjo prie durų. Linktelėjęs Keitei, klestelėjo ant sofos prie Di ir padavė jai rankinę.
- Už remontą sumokėsiu, - murmtelėjo.

- Kay. Tu laaaaabai pyksti? - prisimerkė, po gan ilgos pauzės.

[[ Wait, dabar atšaldom sakinius, daug laiko praeina ir vakarienė su kortų atvertimu? xDDD ]]

- Žinau, kad nei tu nemetei. Klausyk. O dabar gal rimtai mesk?

[[ ]]

- Gerai. Aš išeisiu. Dabar kalbu labai rimtai. Būtų malonu jei ir TU RIMTAI išeitum, - vyptelėjo. Neatrodė, kad kalbėtų linksmai ar kaip dar. Kalbėjo gan piktai, pareikšdamas Di puikų pasirinkimą. Jis arba darbas. Na, bent jau jam žinant. Nebeturėdamas ką daugiau pasakyti, Asht'as pakilo nuo sofos ir nužingsniavo į darbo kambarį.

Praėjo ten metų metai! Tarkim 3 metai, abu jie ten beveik nepasikeitę, tik ten jų santykiai kaip pažįstamų. Įsivaizduokim, kad jie ten atsibudo, Smith'as paslapčia, kol Chapelle dar miega, susirinko ginklus ir išėjo į darbą. Tiesa, jie neva nebedirba killeriais, o po to pykčio taip normaliai ir nebesusitaikė.

[[ ]]