Neregavo į Smithą, tik stovėjo su klausiamai pakrypusia roža, o galiausiai jau ir atsidūrė virtuvėj.Trumpai pamojavo Lorrai kiek nevykusiai šyptelėdama, o tada vėl atsisuko į Aštoną.-jei ji tavo krikšto dukra, tai tada aš tavo močiutė.-kiek skaudžiai bakstelėjo pirštu A krūtinėn ir kiek palinko į Lorrą.
- Mes ne būsimi sužadėtiniai.-šnipštelėjo jai ir atsitiesusi, kareiviškais žingsniais išžygiavo iš virtuvės į koridorių, kur rado savo batus, tašę ir darvis šlapius rūbus.Rūbus sugrūdo į tašę o pati įsispyrė į lengvus sportbačius, susikuko kuodą ir tiesė ranką į durų rankeną.

Smith išsekė Eleną akimis, nurydamas burnoje susikaupusius skysčius.
- Lorra, labai atsiprašau, bet aš trumpam, - dar kartą palinksėjo savo krikšto dukrai ir ramiai nužingsniavo paskui Matthews, pats nejučiomis uždarydamas duris - Smithui nelabai norėjosi, kad Lorra girdėtų kaip jos krikštatėvis nesusitvarko su merginomis. Atsirėmęs į durų staktą, Ashtas stebėjo kaip El rengėsi išeiti.
- Ilgai dar elgsies šitaip? Kaip užsispyrusi, kaprizinga ir nežinanti ko nori penkiametė? - pasidomėjo, tiesą pasakius, nelabai maloniu tonu.

Lorra, kaip jau tapo įprasta, ramiai gurgšnojo arbatą klausydamas mini-barnio, kurie, kaip ji pati spėjo, ne vienkartiniai ir ne pavieniai. "Nu ir pavydumas", prunkštelėjo sau mergina, paišydama mintyse Elenos paveikslą. Nesisekė. Palyginimui - Aštą mergina įsivaizdavo akimirksniu. Galbūt dėl to, kad turėjo mintyse jo širdies paveikslą, ko negali padaryti su Elena, nes visiškai su ja nebendravo... Kad ir kaip bebūtų, Glenn dėkinga šiam mažam nesusipratimui, kuris nutraukė kalbas apie mokyklą. Na, Carter pasiilgo magijos, bet ne ant tiek, kad norėtųsi baltai varnai grįžti į juodų varnų lizdą, su kuo jai ir asocijavosi Hogvartsas. Mergina lėtai atsistojo, padėdama tuščią puodelį ant kavos staliuko.
- Jei aš jums keliu nepatogumų, - pradėjo ji, abejodama, ar ją kas išgirs, tad sekančius žodžius ištarė kiek garsiau, - aš galiu išeiti. Be Smito ištvėriau penkerius metus, ištversiu ir dar kelerius.
Ji nejaukiai sukikeno, ir dar nejaukiau pasijuto, nes neturėjo nė menkiausio supratimo, kuri Aštas nukišo jos daiktus. Barnis šeimoje, o kalta ir vėl ji. Nieko, per tiek laiko priprantama prie šito.

Stabtelėjo ir kiek pakraipė lūpas galvodama kaip pasakyt.
- Supranti..-pradėjo krenkštelėdama,-viskas tiesiog kvaila ir tiek.Aš ne pavydžiu, bet tai..kvaila, kvaila, kvaila.-papurtė galvą atidarydama duris.
- Tai kažkaip..keista, ir taip, tu teisus, aš kaprizinka kvailė, nežinati ko nori.-kiek šyptelėjo, lyg pasijuokdama iš savęs.Pasitaisė tašę ant peties.Tikrai ji nežinojo ko nori, bent jau šią akimirką.Pamąnė kad jai reikia kokios rebilitacijos, nuo viso šito.Elena dabar galvojo ar reikia ką pasakyt, ar nieko nepasakius dingt.Nusisuko.-iki greito,-leptelėjo ir kietai suspaudus lūpas žengė iš namų, po savęs stumtelėdama duris, kad bent prisivertų.

Smith šiek tiek kilstelėjęs antakius, visai nebe taip priešiškai kaip prieš maždaug pusę minutės, stebėjo Eleną. Aštas iš kart pasigailėjo taip nemaloniai išsakęs tą sakinį, bet iš dalies tai buvo tiesa, jie tikrai per daug žaidėsi. Jiems reikėjo trumpam atsiskirti ir apie viską pamąstyti. Na, bent jau Aštui, vis dėl to per paskutines savaites (nepamirškim, kad viskas prasidėjo nuo nekalto pasimatymo Londono parke ir nuo tada jie visą laiką praleido kartu) kartu jie daug patyrė. Vos tik durys kiek prisivėrė, Aštas žengė kelis žingsnius į lauką ir suėmęs Eleną už riešo, prisitraukė į savo glėbį. Trumpai, ten jokio gašlumo ar seksualumo, paprasčiausiai švelnus ir atsargus bučinys, pabučiavęs merginą, Aštas atitraukė galvą.
- Myliu, - kaip koks nedrąsus penktokas, šiek tiek kimoku balsu ištarė, visai ne taip, kaip lyg juokais kalbėjo prieš tai. Šyptelėjęs, vaikinas paprasčiausiai paleido Elą ir lyg niekur nubinzeno atgal į namą, net nelaukęs kokio atsakymo, ar kažko panašaus. Grįžęs į virtuvę, Aštas trumpai stabtelėjo ir nužvelgė esamą situaciją.
- Tu gal ir ištvertum dar metus be manęs, bet aš nelabai, - šyptelėjo, švelniai nustumdamas merginą atgal ant kėdės ir įsitaisydamas į senąją vietą. - Turėsi prie to priprasti, toks ir panašus šūdas mano namuose vyksta nuolat, - nusijuokė, kas, kad nelabai linksmai.
- Kur mes ten baigėm... a taip, Hogvartsas, - linktelėjo, prisitraukdamas kavos puodelį. - O tai ką tu nori daryti vietoj to? Juk tau reikia kokio išsilavinimo, - nežymiai susiraukė, stebėdamas Lorrą.

Per bučinį keistai sučiaupė lūpas.Elena kiek prisimerkusi, kai Aštas išėjo papurtė galvą.Nudelbusi akis į žemę pastovėjo kelias minutes ant slenkščio, pamąstė, tada vėl papurtė galvą ir apsisukusi išėjo iš namo po savęs uždarydama duris.Kadangi virtuvės langai ėjo į būtent kiemo pusę, pro kurį ėjo El, ji nusisukusi kilstelėjo ranką ir kiek ją pamosikavo ore, tada ją paleido ir ši vėl kabojo prie Matthews šono.Išėjusi pro vartus atgal neatsisuko.O ir pro šalį vaikščiojantys žiobarai jai buvo nė motais, ši tiesiog išsiėmė lazdelę ir iškeliavo oru.

TARKIM VISI SENIAI IŠ ČIA IŠSIDANGINĘ. Smithas kelionėj, Rose velniasžinokur, Lola išėjus.
Čionais ateina kažkoks juodą, ilgą apsiaustą dėvintis žmogus. Vėlu, namas užmiestyje. Žmogysta, neprimenanti nieko iš nuolat pasaulyje šmėžuojančių veidų, paranojiškai apsižvalgo ir iš kišenės išsitraukia mažą, tiesiog miniatiūrinę kuprinę. Padėjęs šią į delną, išsitraukia lazdelę, kurios pagalba, kuprinė didėja didėja, pakol patampa visiškai normalaus dydžio. Būtybė padeda tašę ant žemės, pritupia, ištraukia kažkokį ryšulėlį. Apsižvalgęs, žmogus nuskraidina šį ant namo kampo. Tuoj ištraukęs kitą, lazdelės pagalba nugabena prie kito namo kampo. Taip apkaišiojęs visus namo kampus, galiausiai ištraukia kur kas didesnių ryšulėlių krūvą ir šie didžiuliu greičiu tėškiasi į vieną iš Smito namo langų ir pasiskirsto po namą. Atsitiesęs, žmogus atbuline eiga atsitraukia nuo namo ir iš kišenės išsitraukęs kažkokį pultelį, su pasitenkinimu veide jį nuspaudžia. Po maždaug sekundės namas laaaaabai efektingai iškyla į orą. Ta prasme. LABAI. LABAI. Iš pasitenkinimo net pradėjęs kikenti ir nuoširdžiai juoktis, vyras pasirodo net nėra pasiruošęs sustoti. Iš kišenės išsitraukęs mažą buldozeriuką, žaislinį, numeta šį ant žemės ir atsitraukęs, sumosikuoja lazdele. Šis, nepatikėsit, staigiai ima didėti ir didėti, kol galiausiai vėl primena normalią techniką. Kažką švilpiniuodamas, žmogus įšoka į vidų, įgudusia ranka užveda buldozerį ir nuvažiuojęs ant vis dar degančių Smito namo pamatų, krykštaudamas ir žvingaudamas ima važinėtis ant jų, traiškydamas viską, kas dar nesutraiškyta. Po gero pusvalandžio, kai iš namo nebelieka visiškai nieko, žmogus iššoka iš buldozerio ir staigiai surimtėjęs, tiesiog dingsta tamsoje.

[[ ... O kas čia dabar buvo? xD ]]

(( OBANA :D ))

(( Pretekstas Smitui pirkti nauja nama LA. xDDDD ))

[[ Cha cha cha. ;DDDDDDD ]]