- Amazing, nia? - išsišiepė Smith'as, išlipdamas prieš milžinišką namą. Žvilgtelėjęs į Di, šyptelėjo.
- Einam? - prisimerkė.

- O aš net nenoriu pasakoti, - sukrizeno, paimdamas Di už rankos ir nusitempdamas ją į namą.
- Eh, kaip seniai čia buvau, - atsiduso, pakeldamas akis į aukštas lubas.

- Kils, nekils, koks skirtumas. Juk visas Londonas ir taip žino apie mūsų slaptą darbą, - nusijuokė, apsikabindamas Di iš nugaros. Padėjęs galvą ant peties, akimis permetė namą.
- Patinka?

- Šiek tiek pinigų gali viską, - išsišiepė Smith'as, paleisdamas merginą. Paėmęs ją už rankos, pradėjo tempti laiptais aukštyn.
- Einam apžiūrėsim miegamąjį, - sukrizeno, pakilus laiptais. Klaidžiodamas, kelis kart sugebėjęs atsitrenkti į ne vietoje išdygusią sieną, Asht'as pagaliau atrado miegamąjį.
- Pakankamai erdvu, galėtume įsirengti atskirą kambarėlį prezervatyvams... What? Negi tu rimtai nori dar vieno karatisto? - sukrizeno.

Smith'as, labai užsimanęs išbandyti lovos minkštumą, po keletos minučių svaigimų įsisiurbė į Di lūpas. Kažkiek ten pasilaižius... *skambutis į duris*. Atsitraukęs nuo merginos, neramiai šią nužvelgė, lyg ši, jam nematant galėtų pabėgti.
- Stay here, - linktelėjo ir ant 120 km/h nulėkė prie durų. Kadangi ten buvo paštininkas (pelėdos išėjo iš mados), Smith'as kiek paraukė antakius ir priėmė laiškų krūvelę, kuri buvo typo labai svarbi ir paštininkui buvo liepta įteikti ją tiesiai į rankas.
- Aha, - murmtelėjo, paštininkui, kažką kalbančiam, prieš nosį užtrenkdamas duris. Rankose vartydamas laiškus ir laaaaaaaaabai raukydamas antakius.
- O Di! Tu neiššokai pro langą! - sukrykštė kaip mažas vaikas, pamatęs, kad Di vietoje. Jo džiaugsmas išgaravo taip pat staigiai, kaip ir atsirado.
- Paštą atnešė! - išsišiepė, ištiesdamas solidžią laiškų krūvelę Chapellei, pats savųjų nerodydamas.
- Emmmm.... Aš einu pasivaikščioti, - linktelėjo ir atbuline išėjo iš kambario, uždarydamas duris.
- OH YAY!!! - po keletos sekundžių pasigirdo krykštavimas už durų ir Smith'as vėl įsiveržė į kambarį.
- Pagaliau misija, - pakilnojo antakius.

- Gūd question! - spragtelėjo pirštais.
- O dabar, Smyth'as eina vykdyt misijos! - pakilnojo antakius ir pakštelėjęs Di į lūpas - išlėkė.

Įvažiavęs į kiemą, Smith'as išsvyravo iš automobilio, nes buvo netekęs daaaug kraujo, o dar tos žaidos... Šiaip ne taip užtrenkęs dureles, nusvyravo į namą, vis dar susiėmęs už žaizdų. Šiaip ne taip pakilęs laiptais, per daug nemąstydamas, nužingsniavo į miegamąjį, kur griuvo tiesiai į lovą.
- O Di, labas, - sumurmėjo, apsiversdamas ant nugaros ir iš kišenės bandydamas ištraukti lazdelę. Pagaliau pavykus iškėlė ją, lyg pasiruošęs burti.
- Diiiii, koks ten burtažodis? - suraukė antakius. Šiaip, kietai atrodė. Visiškai kruvini marškiniai, kur ne kur matėsi kraujuojančios žaizdos.

- Misija, sprogdinau barą ir baaaaang pasala.... - nevisai aiškiai sumurmėjo, sunkiai pakeldamas akis į Di.
- Diii? Burtažodis koks, kur ten typo žaizdas gydyt? - suraukė antakius, lazdele baksnodamas vieną žaizdą, mintyse murmėdamas kažkokius burtažodžius. Aiškiai ne tuos. Vienai žaizdai dar pagilėjus, Smith'as skausmingai suinkštė.

- Ačiū, - murmtelėjo, nusivilkdamas kruvinus marškinius. Mestelėjęs juos ant žemės, patogiau atsigulė. Normaliai judėti dar negalėjo, nes buvo netekęs daug kraujo.
- Nelabai. Skaudėjo, - suraukė antakius. - O kaip tau pasisekė?

- ELEKTROS? - išpūtė akutes Smith'as. - Kas per?

- Ne nū. Tau reikia mesti darbą, - suraukė antakius.

- Oh cmon, gi žinai kaip baisu būtų jei TU grįštum tokia, - suraukė antakius.